6 Minutės
Ilgalaikė Švedijos kohortinė studija rodo netikėtą ryšį: asmenys, kurie nuolat vartodavo riebų, fermentuotą sūrį ir riebesnę grietinėlę, per 25 metus turėjo mažesnę demencijos riziką. Tyrėjai pažymi, kad fermentuoti, didesnio riebumo pieno produktai gali turėti įtakos smegenų sveikatai skirtingais mechanizmais nei liesas pienas ar mažo riebumo pieno gaminiai, todėl svarbu atidžiai analizuoti maisto sudėtį, fermentacijos procesus ir su tuo susijusius biologinius efektus.
Ką parodė 25 metų Švedijos tyrimas
Paskelbtas žurnale Neurology, šis didelio masto kohortinis tyrimas stebėjo beveik 28 000 suaugusiųjų Švedijoje daugiau nei 25 metus ir analizavo ilgalaikes maitinimosi tendencijas bei medicininius įrašus dėl demencijos diagnozių. Tyrėjai naudojo pakartotinius mitybos klausimynus ir registrinius duomenis, kad įvertintų suvartojamų pieno produktų tipus bei kiekius. Paaiškėjo, jog dalyviai, kurie vidutiniškai suvartodavo bent 50 gramų riebesnio, fermentuoto sūrio per dieną, turėjo statistiškai reikšmingai mažesnę bendrą demencijos riziką per stebėjimo laikotarpį. Panašiai, asmenys, kurie kasdien vidutiniškai valgė bent apie 20 gramų riebios grietinėlės, taip pat rodė sumažintus rizikos rodiklius, nors poveikis skyrėsi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Tyrimo autoriai atliko įvairius jautrumo ir koregavimo modelius (įtraukiant socioekonominius rodiklius, fizinį aktyvumą, rūkymą ir kitus mitybos veiksnius), kad sumažintų galimus šališkumus, tačiau pabrėžė, jog asociacijos išliko net ir po daugelio korekcijų.
Priešingai, tyrėjai neaptiko aiškaus apsauginio ryšio vartojant mažo riebumo sūrį, liesą grietinėlę, sviestą ar pieną (nei riebų, nei liesą). Ši diferencija leidžia manyti, kad galimas teigiamas efektas nėra susijęs tik su pieno riebalais apskritai, o greičiau su tam tikrais fermentuotais arba specifinių sudedamųjų dalių turinčiais produktas. Kitaip tariant, ne kiekvienas riebumas ar pieno produktas suteikia vienodą poveikį: svarbi tampa produktų rūšis, gamybos technologija (ypač fermentacija), senėjimo procesai ir galimi biologiniai metabolitai, susidarantys per šių produktų gamybą ir brandinimą.
Kodėl fermentuoti riebesni pieno produktai gali būti naudingi smegenims
Vyriausioji tyrimo autorė, profesorė Emily Sunstedt iš Lundo universiteto, pateikė galimą mechanistinį paaiškinimą: „Fermentacijos procesas generuoja bioaktyvias medžiagas, kurios gali moduliuoti uždegimines reakcijas ir kraujagyslių funkciją.“ Fermentuoti sūriai per brandinimą susidaro su peptidais, mikrobių metabolitais bei kitomis bioaktyviomis molekulėmis — šios medžiagos gali veikti vietinį ir sisteminį uždegimą, endotelio funkciją ir vaskulinę sveikatą, o tai yra svarbūs veiksniai kognityvinio nuosmukio ir demencijos patogenezėje. Be to, fermentacijos metu atsiranda specifinių aminorūgščių dariniai ir trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios platei ištirtos kaip potencialūs neuromoduliatoriai arba uždegimą slopinantys veiksniai.
Neurologas Dr. Richard Isaacson iš Neurodegeneracinių ligų instituto pabrėžė, kad svarbus yra ne tik pats produktas, bet ir jo kilmė bei kokybė. „Ne visi sūriai yra vienodi. Karvės pašaras ir aplinkos sąlygos keičia pieno cheminę sudėtį,“ — aiškino jis. Pieno produktai iš žolę ėdančių gyvulių dažniau turi aukštesnį omega‑3 riebalų rūgščių kiekį ir geresnį santykį tarp omega‑3 ir omega‑6; omega‑3 riebalų rūgštys yra plačiai siejamos su smegenų struktūros išsaugojimu, sinapsių funkcija ir uždegimo moduliacija. Taip pat įvertinti probiotiniai ir prebiotiniai fermentuotų produktų komponentai, kurie veikia žarnyno mikrobiotą — ši sąveika gali turėti tolimesnį poveikį neuroimuninėms grandinėms ir vaskuliniams mechanizmams, svarbiems kognityvinei sveikatai.
Mokslinis kontekstas, apribojimai ir reikšmė
Reikia pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas: jis nurodo asociacijas, bet nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, nors pastebėtas koreliacinis ryšys tarp tam tikrų fermentuotų, riebesnių pieno produktų vartojimo ir mažesnės demencijos dažnų, tai nereiškia, kad šie produktai tiesiogiai apsaugo nuo demencijos. Galimi klastojantys veiksniai — mitybos modeliai, bendros gyvenimo sąlygos, socioekonominis statusas, fizinio aktyvumo lygis ir prieiga prie sveikatos priežiūros — gali turėti reikšmingą vaidmenį rezultatų variacijoje. Pavyzdžiui, riebesnių fermentuotų produktų vartojimo kontekstas (tradicinis maitinimas, mažiau perdirbtų produktų, daugiau natūralių maisto produktų) gali sutapti su kitais sveikatai palankiais elgesiais, kurie ir prisideda prie mažesnės demencijos rizikos.
Vis dėlto šis darbas praturtina diskusijas apie mitybos riebalų vaidmenį, fermentacijos biologinį poveikį ir kognityvinę sveikatą. Pastaruoju metu didėja mokslinė susidomėjimas žarnyno mikrobiotos, fermentuotų maisto produktų ir vaskulinės uždegiminės reakcijos jungtimi su demencijos rizika. Potencialūs mechanizmai, kuriuos verta toliau tirti, apima: mikrobinės kilmės metabolitus, antiuždegiminius peptidus, riebalų rūgščių profilius ir endotelio funkcijos modulaciją. Tokios hipotezės yra testuojamos per eksperimentinius modelius ir planuojamus atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus, kurie padėtų atskirti tiesioginį poveikį nuo asocijuotų gyvenimo būdo veiksnių.
Praktiniai patarimai skaitytojams
Jeigu jums patinka sūris ar grietinėlė, šie rezultatai nebūtų priežastis radikaliai keisti mitybos įpročius be platesnio konteksto. Viešosios sveikatos rekomendacijos ir toliau pabrėžia subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą, bei vaskulinių rizikos veiksnių kontrolę (kraujospūdžio, cholesterolio ir cukrinio diabeto valdymas) kaip pagrindines strategijas mažinti demencijos riziką. Tyrimas rodo, kad tam tikrų fermentuotų, riebesnių pieno produktų įtraukimas saikingomis porcijomis gali būti neutralus arba galimai net naudingas ilgalaikei smegenų sveikatai, tačiau būtini atsitiktinių imčių tyrimai, kad būtų patvirtintas bet koks apsauginis efektas ir išaiškintos dozavimo, produktų rūšies bei kilmės detalės.
Praktinis požiūris gali būti toks: jeigu į savo mitybą įtraukiate fermentuotą sūrį ar pilnos riebumo grietinėlę, rinkitės aukštesnės kokybės produktus, pagamintus iš ekologiškai auginamų arba žolę ėdančių gyvulių pieno, venkite perdirbtų alternatyvų ir derinkite tokius produktus su bendromis sveikatai palankiomis mitybos strategijomis — daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, gerų riebalų (ypač omega‑3) šaltinių ir ribokite pridėtinį cukrų bei ultraprocesuotą maistą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į individualią toleranciją ir galimus alerginius ar virškinimo jautrumo aspektus. Svarbu pabrėžti, kad sveikatos sprendimai turi būti personalizuoti: gydytojo ar dietologo konsultacija gali padėti įvertinti rizikas ir naudas konkrečiam asmeniui, atsižvelgiant į jo ligų istoriją ir bendrą rizikos profilį.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą