7 Minutės
Keiksmažodžiai gali atrodyti kaip instinktyvus išsiveržimas, kai nusipjauni pirštą — tačiau nauji tyrimai rodo, kad jie taip pat gali suteikti kūnui matomą pranašumą. Psichologai, tyrinėjantys, ar keiksmažodžiai keičia mūsų fizinį pasirodymą, nustatė, kad laiku ištartas keiksmažodis gali prailginti laiką, kiek žmonės išlaiko įtemptą poziciją, ir nukreipti nuotaiką link veiksmo bei teigiamų emocijų.
Kaip mokslininkai tikrino keiksmažodžių poveikį jėgai
Jungtinės Karalystės Keele universiteto ir Alabamos universiteto psichologų komandos suprojektavo du kontroliuojamus eksperimentus, siekdamos išsiaiškinti, ar keiksmažodžiai padeda žmonėms intensyviai stengtis trumpą laiką. Pagrindinė mintis buvo tokia: jei žmonės nesąmoningai riboja savo pastangas, keiksmažodis gali padėti sumažinti vidines gaitas ir leisti „sukti iki galo”. Eksperimentai buvo atlikti taip, kad būtų galima patikrinti tiek fiziologinius, tiek subjektyvius pokyčius.
Pirmame eksperimentuose dalyvavo 88 suaugusieji (18–65 metų), surinkti universiteto teritorijoje. Kiekvienas dalyvis pasirinko du žodžius: asmeninį keiksmažodį, kurį galėtų ištarti, pavyzdžiui, susitrenkęs galvą, ir neutralų žodį, kurį panaudotų pavadinti stalą ar kitą kasdienį objektą. Dalyviai per Microsoft Teams palaikė akių kontaktą su eksperimentuotoju ir atliko krėslo atsispaudimą — laikydami krėslo šonus rankomis ir iškelti kūno svorį taip, kad kojos ir sėdmenys būtų nuo žemės — ir stengėsi išlaikyti padėtį tiek, kiek galėjo, iki 60 sekundžių. Kiekvieno laikymo metu jie pakartodavo arba savo pasirinktą keiksmažodį, arba neutralų žodį, priklausomai nuo atsitiktinai priskirtos sąlygos.
Koks jūsų pasirinktinis keiksmažodis?
Po kiekvieno bandymo dalyviai užpildė klausimynus, skirtus įvertinti momentines psichologines būsenas, susijusias su disinhibicija — tokias kaip humoras, psichologinis „srautas”, savimi pasitikėjimas, blaškymasis ir socialinis pageidautinumas. Tyrėjai prognozavo, kad šie rodikliai bus aukštesni, kai dalyviai kartos keiksmažodžius, lyginant su neutralia sąlyga.
Antrajame eksperimente, kuriame dalyvavo atskira 94 žmonių grupė, buvo pakartotas pagrindinis uždavinys ir pridėti matavimai, kurių tikėtasi sumažėti keiksmažodžių sąlygomis: pašalinių stebėtojų abejingumas, elgesio inhibicija, pažintinis nerimas ir neigiamos emocijos. Taip siekta patikrinti, ar keiksmažodžių poveikis yra nuoseklus skirtinguose imtyse ir ar jis veikia tiek „aktyvinimo”, tiek „sustabdymo” mechanizmus.
Eksperimento dizainas atsižvelgė į atsitiktinį priskyrimą ir kontrolines sąlygas, taip sumažinant aiškią šališkumą. Be to, dalyviai buvo matuoti ne tik pagal veiklos trukmę, bet ir pagal subjektyvias emocines reakcijas, todėl buvo galima susieti elgsenos pokyčius su momentinėmis psichologinėmis būsenomis.
Ką parodė rezultatai
Abiejuose eksperimentuose pasikartojantis keiksmažodžio sakymas leido pasiekti nuoseklų fizinio pasirodymo pranašumą. Dalyviai išlaikė krėslo atsispaudimo poziciją ilgiau, kai vartojo savo pasirinktą keiksmažodį, palyginti su neutraliu žodžiu. Ši statistiškai reikšminga trukmės prailginimo tendencija pasikartojo skirtingose imtyse ir grupėse, o tai padidina išvadų patikimumą.
Keiksmažodžių sąlyga taip pat siejosi su didesniais teigiamų emocijų, humoro ir naujumo pojūčio balais bei sumažintais blaškymosi rodikliais — ženklai, kad įžūlesnė ar aštresnė leksika galėjo perkelti dalyvius į labiau veiksmą skatinančią, mažiau savikritišką būseną. Tokie poveikiai atitinka teorinius modelius apie emocijų reguliaciją ir kalbos vaidmenį veiksme.
Tačiau svarbu pažymėti, kad įrodymų stiprumas buvo silpnesnis kalbant apie vieną iš tyrėjų pagrindinių hipotezių: ar keiksmažodžiai tiesiogiai mažina elgesio inhibiciją. Nors keiksmažodžiai koreliavo su jausmais, susijusiais su disinhibicija, tyrimai neparodė vienareikšmiško mechanizmo, kuris „ardytų” vidines ribas. Kitaip tariant, keiksmažodžiai keičia trumpalaikes emocijas ir leidžia ilgiau išlaikyti pastangas, tačiau tikslus psichologinis mechanizmas reikalauja papildomų tyrimų.
Išanalizavus duomenis, tyrėjai atkreipė dėmesį ir į individualią variaciją: poveikis nebuvo vienodas visiems asmenims. Asmeninės savybės, tokios kaip ankstesnė patirtis su keiksmažodžiais, kultūrinis kontekstas ar asmeninė nuostata dėl stiprios leksikos, galėjo moduliuoti efektą. Tai reiškia, kad keiksmažodžių vaidmuo sporto psichologijoje ir treniruočių praktikoje gali būti labiau asmeninis nei universaliai pritaikomas visiems.
Kodėl tai svarbu sporte ir kasdienėje veikloje
Šie atradimai padeda suprasti, kodėl keiksmažodžiai yra tokie dažni sporto, treniruočių ir aukšto intensyvumo situacijose. Tyrime dalyvavęs psichologas Richard Stephens yra teigęs, kad keiksmažodžiai yra pigus ir momentinis instrumentas — „kalorijų neutralus” ir be narkotikų — kurį žmonės gali panaudoti siekdami nedidelio, bet reikšmingo stimulo, kai reikia papildomų pastangų. Sportininkams ar sporto salės lankytojams tai gali reikšti papildomą pakilimą atliekant pakartojimą ar laikant poziciją; bet kam, susidūrusiam su trumpalaikiu stresiniu uždaviniu, trumpas keiksmažodis gali pagerinti susikaupimą ir sumažinti savikritiškumą.
Vis dėlto egzistuoja reikšmingų atsargumo priemonių. Tyrimai atlikti trumpų, didelio intensyvumo užduočių metu kontroliuojamomis sąlygomis: krėslo atsispaudimai, trumpi laikymai ir pasikartojantys vieno žodžio ištarimai. Kitas klausimas — kaip keiksmažodžiai veikia ilgalaikes ištvermės užduotis, sudėtingų įgūdžių atlikimą ar grupines situacijas, kuriose socialinės normos turi didesnę reikšmę. Kontekstas taip pat lemia socialinį priimtinumą — tai, kas padeda vienam asmeniui vienišoje treniruotėje, gali kenkti pasirodymui oficialiame komandos renginyje arba darbo aplinkoje.
Praktiniu požiūriu, treneriai, sporto psichologai ir besitreniruojantys asmenys gali apsvarstyti keiksmažodžių naudojimą kaip vieną iš psichologinių įrankių, ypač trumpalaikiams, labai intensyviems užduotims. Tačiau svarbu įvertinti socialinį kontekstą, kultūrinius aspektus ir asmeninę komforto ribą. Daugelis sporto komandų ir organizacijų turi elgesio gaires, kurios gali apriboti tokios leksikos vartojimą, todėl strategijos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į situaciją.
Platesnės implikacijos ir tolimesni tyrimo žingsniai
Už ribų treniruočių, tyrimai susiję su platesne literatūra apie emocijas, kalbą ir įsikūnijusią kogniciją: paprasti žodiniai signalai gali pakeisti sužadinimo lygį, dėmesį ir suvokiamas pastangas. Tai atveria kelią integruotoms studijoms, kurios gali sujungti elgsenos stebėjimus su fiziologiniais rodikliais, siekiant paaiškinti mechanizmus. Pavyzdžiui, ateities darbai galėtų lyginti skirtingų tipų keiksmažodžius (emocinio išsilavinimo pobūdžio, vulgarumo laipsnis, asmeninės reikšmės), tirti neuroninius ar fiziologinius koreliatus (širdies ritmas, kortizolis, smegenų vaizdai) ir patikrinti, ar rekomenduojamas arba nurodytas keiksmažodžių vartojimas duoda tokį pat rezultatą kaip spontaniški ar asmeniškai reikšmingi išsireiškimai.
Tyrimas buvo publikuotas žurnale American Psychologist, o autoriai rekomenduoja daugiau bandymų, kad būtų galima aiškiau nustatyti, ar keiksmažodžiai tiesiogiai mažina inhibiciją, ar jie vietoj to didina motyvaciją ir naujumo pojūtį, kurie netiesiogiai gerina pasirodymą. Norint didesnio mokslinio pagrindo, reikėtų platesnių imčių, įvairių kultūrinių kontekstų ir ilgesnių stebėjimų etapų.
Be to, tarpdisciplininiai tyrimai, sujungianti psichologiją, neuromokslus ir sporto mokslą, gali suteikti gilų supratimą apie tai, kaip kalba veikia kūną ir elgesį. Tokios integruotos studijos padėtų sukurti gaires, kurios būtų naudingos tiek individualiems sportininkams, tiek treneriams ir darbo vietų specialistams, ieškantiems efektyvių, nefarmakologinių priemonių trumpalaikiam fokusavimui ir ištvermei gerinti.
Eksperto įžvalga
„Kalba yra galingas emocijų ir veiksmų reguliatorius“, sako dr. Laura Kim, psichologė, tyrinėjanti stresą ir elgesį. „Trumpas, kontekstui tinkamas keiksmažodis gali padidinti sužadinimą ir nukreipti dėmesį į užduotį. Tačiau socialinis kontekstas yra svarbus — tai, kas padeda vienam žmogui privačioje situacijoje, grupėje gali būti kontraproduktyvu.“
Toks balansas — tarp privatios naudos ir viešosios išlaidos — greičiausiai nuspręs, ar keiksmažodžiai taps priimtina pasirodymo strategija, ar liks kaip keistas, situacinis įrankis. Ekspertė pabrėžia ir etinius, ir praktinius aspektus: treneriai ir vadovai turėtų vertinti individualias nuostatas ir komandinę kultūrą prieš skatinant bet kokią tokio tipo praktiką.
Apibendrinant, šie tyrimai nenustato universalios taisyklės, bet pateikia svarbius įrodymus, kad kalba — net trumpas, neformalūs keiksmažodis — gali turėti matomą poveikį fiziniam pasirodymui ir momentinėms emocinėms būsenoms. Tolesni, platesni tyrimai padės tiksliau nustatyti taikymo ribas, saugumo aspektus ir etinius gairių kontūrus.
Rinkdamiesi strategijas, kaip pagerinti treniruočių ar varžybų metu pasirodymą, verta derinti asmenines preferencijas, socialinį kontekstą ir mokslinį supratimą. Keiksmažodžiai gali būti vienas iš įrankių sporto psichologijos instrumentų rinkinyje — ypač trumpalaikiuose, didelio intensyvumo užduotyse — tačiau jie nėra „visagalis“ sprendimas ir jų pritaikymas turi būti apgalvotas.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą