7 Minutės
Tarpinternationalinė analizė, apimanti beveik 30 000 smegenų skenų, atskleidžia ryšius tarp dažnos ultra-perdirbto maisto (UPF) vartojimo ir subtilių smegenų struktūros pokyčių — pokyčių, kurie galėtų padėti paaiškinti nuolatinius potraukius ir persivalgymą. Šios išvados susijusios su smegenų pilkosios ir baltosios medžiagos regioniniais skirtumais, kurie gali būti susiję su neurodegeneracija arba vietine uždegimine reakcija. Tyrimas naudoja didelį epidemiologinių duomenų rinkinį ir MRI vaizdus, todėl rezultatai prideda naują sluoksnį žinių apie mitybos poveikį smegenų sveikatai, mitybos psichobiologijai ir valgymo reguliavimui.
Ką atskleidė skenavimai
Tyrėjai panaudojo didelį UK Biobank duomenų rinkinį, palygindami dalyvių mitybos anketų atsakymus su magnetinio rezonanso tomografijos (MRI) pagrindu gautomis smegenų audinių charakteristikomis. Analizė nustatė regioninius skirtumus smegenų ląstelių tankyje tarp žmonių, kurie nurodė didesnį ultra-perdirbtų maisto produktų suvartojimą. Kai kuriose pilkosios medžiagos sritinėse zonose fiksuotas sumažėjęs ląstelių tankis — tokia struktūra gali rodyti neuronų praradimą arba degeneraciją; kitose vietose nustatytas padidėjęs ląstelių tankis, kas gali atspindėti vietinį uždegimą ar glijos reakciją.
Technologiškai tyrimas remiasi keliomis MRI metrikomis, kurios leidžia įvertinti ne tik tūrio pokyčius (pvz., voxel-based morphometry), bet ir audinio tankį bei mikrostruktūrinius parametrus. Nors vaizdų analizė savaime nenurodo tikslios ląstelės rūšies (neuronas, astrocitas, mikroglija ir kt.), regioniniai modeliai leidžia hipotezuoti apie galimas biologines priežastis: praradimas gali signalizuoti apie ilgalaikį nervinio audinio nuostolį, o padidėjęs tankis — apie uždegiminius procesus ar citozinių infiltracijų padidėjimą.
Ši iliustracija rodo smegenų sritis, susijusias su dideliu ultra-perdirbtų maisto produktų vartojimu. Pilkos spalvos regionai žymi mažesnį ląstelių tankį, kas gali reikšti smegenų ląstelių netektį — galimą degeneracijos požymį. Žalios spalvos sritys nurodo didesnį ląstelių tankį, kas gali atspindėti smegenų uždegimą. Kreditas: tyrimo autorių pateikta iliustracija
Tyrimas tiesiogiai neįrodo priežastinio ryšio, tačiau asociacijos išliko net ir koreguojant rezultatus pagal kūno masės indeksą (KMI) bei sisteminių uždegimo žymenų rodiklius. "Mūsų atradimai rodo, kad didesnis ultra-perdirbtų maisto produktų vartojimas yra susijęs su smegenų skirtumais", — sakė Arsène Kanyamibwa iš Helsinkio universiteto, vienas iš pagrindinių tyrimo autorių. Jis pabrėžė, kad nors vaizdų ryšiai gali padėti paaiškinti persivalgymo elgseną, būtini longitudinaliniai arba eksperimentiniai tyrimai, kad būtų nustatytas priežastinis mechanizmas.
Kodėl emulgatoriai ir kiti priedai yra dėmesio centre
Skirtingai nei minimaliai apdoroti produktai — pvz., šaldytos daržovės ar pasterizuotas pienas — ultra-perdirbti maisto produktai dažnai turi pramoninių maisto priedų ir chemiškai modifikuotų ingredientų. Tyrėjai ypatingą dėmesį skiria emulgatoriams ir kitiems priedams kaip galimiems stebimų smegenų modelių contributoriams. Laboratoriniai tyrimai ir gyvūnų eksperimentai parodė, kad kai kurie emulgatoriai (pavyzdžiui, karboksimetilceliuliozė ar polisorbatas-80) gali keisti žarnyno mikrobiotą ir skatinti žemo laipsnio uždegimą; ši žarnyno ir smegenų (gut–brain axis) komunikacija yra viena iš galimų grandžių, jungiančių mitybą su smegenų struktūra.
Mechanistinės hipotezės apima kelis tarpusavyje susijusius kelius: pridedami priedai gali keisti mikrobiotos sudėtį, o tai lemia metabolitų pokyčius, kurie persiduoda per kraujotaką ar per kraujo–smegenų barjerą ir moduliuoja neuroimuninę aktyvaciją; alternatyviai, daugybė pridėtinių aromatų, saldiklių ar konservantų gali tiesiogiai paveikti smegenų dopaminergines grandis, didindami atlygio potraukius ir skatinant kompulsinį valgymą. Gyvūnų modeliuose pastebėti elgsenos pokyčiai, tokie kaip padidėjęs saldumynų poreikis ar pakitęs atlygintinis elgesys, suteikia papildomų įtarimų dėl panašių mechanizmų žmonėms.
Vis dėlto vaizdavimo signalo tikėtina nepaaiškins vienas faktorius. Genetika, gyvenimo būdas (fizinio aktyvumo lygis, miego kokybė), socioekonominis statusas ir lygiagrečiai sergamumo veiksniai (pvz., diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, psichinės sveikatos sutrikimai) visi gali paveikti smegenų struktūrą ir funkcijas. Šio darbo naujovė yra mastas: beveik 30 000 dalyvių suteikia statistinį pajėgumą aptikti subtilias asociacijas, kurias mažesni tyrimai galbūt praleistų. Tokia didelė imtis leidžia atlikti išsamesnes koregavimų analizės ir segmentavimo studijas, įvertinant poveikį skirtingoms amžiaus grupėms, lytims ar lėtinėms patologijoms.
Pasekmės mitybai, visuomenės sveikatai ir reguliavimui
Vartotojams žinia yra niuansuota. Daugelis perdirbtų produktų yra saugūs ir praktiški — pavyzdžiui, šaldytos daržovės ar pasterizuoto pieno produktai gali būti mitybiškai vertingi. Tačiau susirūpinimą kelia produktai, suprojektuoti su daugybe priedų, dirbtinių skonių ir ilgomis ingredientų sąrašais. Tyrimo autoriai teigia, kad sumažinti UPF suvartojimą gali būti racionali visuomenės sveikatos rekomendacija, kol reguliatoriai svarsto griežtesnius maisto gamybos standartus, ženklinimo reikalavimus ir rinkodaros apribojimus.
Reguliavimo lygmeniu šios išvados prisideda prie diskusijų apie kelias intervencijų galimybes: aiškesnis žymėjimas (front-of-pack labelling), apribojimai skatinimui ir reklamai ypač vaikams, ingredientų apribojimai arba privalomas priedų saugumo peržiūrėjimas bei skatinimas mažinti emulgatorių ir kitų modifikuotų ingridientų naudojimą. Taip pat viešosios sveikatos kampanijos galėtų skatinti visuomenę rinktis mažiau perdirbtą maistą, akcentuoti pilnų maisto produktų prioritetą ir suteikti praktinių patarimų, kaip sumažinti UPF suvartojimą kasdienėje mityboje.
Praktiniai žingsniai
- Pirkdami prioritetą teikite visiems ir minimaliai apdorotiems maisto produktams: vaisiams, daržovėms, pilnagrūdžiams produktams ir nerafinuotiems baltymų šaltiniams — tai sumažina pramoninių priedų suvartojimą ir didina mitybos kokybę.
- Skaitykite ingredientų sąrašus — trumpesni ir pažįstami ingredientų sąrašai dažnai reiškia mažiau pramoninių priedų; atkreipkite dėmesį į emulgatorius, stabilizatorius, dirbtinius saldiklius ir nenatūralius aromatus.
- Palaikykite politikos sprendimus, kurie riboja ultra-perdirbtų maisto produktų rinkodarą, skatina skaidresnį ženklinimą ir remia reformulaciją siekiant sumažinti priedų naudojimą; taip pat skatinkite vietos iniciatyvas, kurios didina prieinamumą šviežiam ir minimaliai apdorotam maistui.
Kaip kaupiami įrodymai, tos MRI išvados sustiprina raginimus vykdyti daugiau išsamių tyrimų apie tai, kaip šiuolaikiniai maitinimosi įpročiai veikia smegenis ir elgseną. Longitudiniai tyrimai, eksperimentinės intervencijos ir biologiniai žymenys (pvz., mikrobiomos analizė, kraujo metabolitai, uždegimo žymenys) yra būtini, kad būtų atskleistos priežastinės grandys tarp UPF, žarnyno mikrobiotos, sisteminio uždegimo ir smegenų pokyčių. Politikai ir sveikatos priežiūros specialistai gali vis labiau vertinti UPF ne tik kaip metabolinę riziką, bet ir kaip veiksnį, turintį implikacijų smegenų sveikatai, valgymo reguliavimui ir psichikos sveikatai.
Tyrimo ribotumai taip pat svarbūs: mitybos duomenys dažnai remiasi savarankiškomis anketomis arba trumpalaikėmis ataskaitomis, kurios gali būti šališkos. MRI matavimai yra informatyvūs, bet jie ne visada gali tiksliai atskirti uždegiminį infiltratą nuo kitų audinio pokyčių be papildomų biožymenų ar histologinių duomenų. Be to, daugelyje epidemiologinių tyrimų sunku visiškai eliminuoti liekamąjį confounding efektą — pavyzdžiui, asmenys, vartojantys daug UPF, gali turėti kitų profilių (mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis streso lygis, mažesnės mitybos vertės) prisidedančių prie pastebimų smegenų skirtumų.
Vis dėlto iš praktinės viešosios sveikatos perspektyvos rekomendacija yra aiški: skatinti maisto pasirinkimą, kuriame dominuoja pilni, minimaliai apdoroti produktai, toliau tirti priedų biologinę žalą ir atsižvelgti į smegenų sveikatą kaip svarbų kriterijų formuojant maisto politiką. Tuo pačiu metu būtina vengti per didelio baiminimosi — ne visi perdirbti produktai yra kenksmingi, ir kai kurie apdorojimo būdai iš tikrųjų gali pagerinti maisto saugą bei prieinamumą. Akivaizdu, kad sprendimai turėtų būti pagrįsti subalansuotais įrodymais, kuriuose atsižvelgiama į mitybos kokybę, socialinį kontekstą ir technologinius veiksnius maisto grandinėje.
Galutinė žinia mitybos specialistams, reguliatoriams ir plačiajai visuomenei yra tokia: stebimi smegenų struktūros pokyčiai suteikia tvirtą argumentą papildomiems tyrimams ir darniems viešosios sveikatos veiksmams, orientuotiems į ultra-perdirbtų maisto produktų vartojimo mažinimą bei skaidresnę maisto pramonės praktiką. Integruotas požiūris, apjungiantis epidemiologiją, eksperimentinę biologiją, neurologiją ir maisto politiką, turėtų padėti suformuluoti veiksmus, kuriais būtų saugomi smegenų sveikata ir mažinamas potraukis bei persivalgymas susijęs su UPF.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą