8 Minutės
Nauji genetiniai tyrimai susiejo įprastas kraujo grupių variacijas su nedideliu pokyčiu tikimybėje patirti insultą iki 60 metų amžiaus. Tyrimas pabrėžia, kaip paveldima biologija — tai, ko pakeisti neįmanoma — gali nežymiai, bet matomai pakeisti riziką.
Blood groups, genes and a surprising signal
Dauguma žmonių pažįsta ABO grupes — A, B, AB ir O — kaip etiketes, naudojamas kraujo perpylimui. Šios kategorijos atspindi antigenus: cheminius žymeklius ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Tačiau tos plačios grupės slepia smulkesnes genetines variacijas. Tarptautinė mokslininkų komanda sujungė duomenis iš 48 genetinių tyrimų, kad patikrintų, ar kuri nors iš tų variacijų susijusi su ankstyvu išeminiu insultu — tipu, kurį sukelia galvos smegenų kraujagyslių užsikimšimas.
Maždaug 17 000 asmenų, patyrusių insultą, ir beveik 600 000 kontrolinių dalyvių (visi 18–59 metų amžiaus), apėmusi genome-wide analizė nurodė dvi genomo vietas, stipriai susijusias su insulto rizika. Viena iš tų vietų sutapo su ABO kraujo grupės lokusu — DNR ruožu, lemiančiu A, B ir O antigenus.
Kraujo grupė iš dalies nustatoma pagal ABO antigenus, esančius ant raudonųjų kraujo kūnelių.
What the data showed: small but measurable differences
Gilus analizavimas pagal kraujo grupių potipius atskleidė ypač ryškų A1 genetinį žymenį. Asmenys, kurių genomai kodavo A1 potipį, prieš 60 metų amžiaus turėjo apie 16 % didesnę insulto riziką, palyginti su žmonėmis, turinčiais kitus kraujo grupių genotipus. Priešingai, O1 genetinis variantas buvo susijęs su maždaug 12 % mažesne rizika.
Tyrime taip pat nurodyta, kad žmonės su B tipo genetika patyrė maždaug 11 % didesnę insulto riziką, palyginti su neinsultiniais kontroliniais dalyviais, nepriklausomai nuo amžiaus. Šie rizikos pokyčiai atskiro individo lygiu yra santykinai nedideli, tačiau kadangi kraujo grupė yra paplitusi ir lengvai nustatoma laboratoriniais tyrimais, ši išvada turi svarbą populiaciniu mastu ir gali turėti reikšmę visuomenės sveikatai bei epidemiologiniams modeliams.
Reikėtų pažymėti, kad procentiniai pokyčiai nereiškia vienareikšmio diagnozės nustatymo — tai statistiniai asociatyvūs ryšiai. Tyrėjai atliko koregavimus dėl įprastinių rizikos veiksnių ir atliekamų analizų, tačiau genetikos įtaka insulto rizikai vis tiek išliko. Tokios išvados padeda suvokti, kaip paveldimos savybės susijusios su trombozės linkme ir kitais kraujagyslių procesais.
Why might blood type affect stroke?
Tyrėjai dar neturi galutinio biologinio paaiškinimo, tačiau dauguma hipotezių susijusios su kraujo krešėjimu ir kraujagyslių biologija. Genominiai signalai ABO lokuse anksčiau buvo siejami su venine tromboembolija (kraujo krešuliais venose), koronarinės kraujagyslių kalkifikacijos žymėmis ir miokardo infarktu. Tai leidžia manyti, kad ABO regionas veikia cirkuliuojančius baltymus, trombocitų aktyvumą arba endotelio — kraujagyslių vidinį sluoksnį sudarančių ląstelių — funkciją, o visi šie elementai prisideda prie krešulių formavimosi.
Vyresnysis autorius dr. Steven Kittner iš Merilendo universiteto atkreipė dėmesį į klinikinę ankstyvų insultų studijų svarbą: tokių įvykių skaičius didėja ir jie gali sukelti ilgalaikį neįgalumą arba mirtį. Skirtingai nei vėlyvo amžiaus insultai, kuriuos dažniausiai lemia aterosklerozė — lėtas riebalinių plokštelių kaupimasis arterijose — insultai jaunesniame amžiuje dažniau siejami su krešėjimo mechanizmais bei kitais neaterosklerotiniais keliais. Todėl biologiniai keliai, lemiantys krešulių susidarymą, yra ypač aktualūs jauniems pacientams ir gali atverti naujas prevencijos strategijas.
Be to, molekuliniai tyrimai rodo, kad ABO genotipas gali koreliuoti su tam tikrų cirkuliuojančių baltymų, pavyzdžiui, von Willebrand faktoriaus ar kai kurių citokinų, koncentracija. Tokie baltymai turi tiesioginį poveikį trombocitų agregacijai ir hemostazei, o jų keitimasis gali padidinti arba sumažinti kraujo krešulių formavimosi polinkį, kas galbūt iš dalies paaiškina pastebėtas asociacijas su ankstyvu insultu.
Study scope, limits and why the risk remains small
Tyrėjai kruopščiai pateikė savo išvadas kontekste. Nors kasmet JAV milijonai žmonių patiria insultą, dauguma įvykių nutinka po 65 metų amžiaus. Papildomi procentiniai punktai, susiję su A1 genotipu, yra statistiškai reikšmingi, bet klinikinėje praktikoje palyginti nedideli; autoriai teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo asmenims su A kraujo grupe reikalauti papildomo skriningo tik dėl šio genetinio požymio.
Geografinis ir kilmės įvairovės aprėpimas taip pat yra svarbus. Tyrimo dalyviai buvo iš Šiaurės Amerikos, Europos, Japonijos, Pakistano ir Australijos, tačiau tik apie 35 % sudarė dalyviai nevakarietiškos kilmės. Platesnė genetinė ir etninė įvairovė ateities tyrimuose bus būtina, kad būtų patikrintas, kiek plačiai galioja šios asociacijos ir ar jos skiriasi tarp populiacijų.
Norėdami palyginti amžiaus poveikį, mokslininkai taip pat apklausė duomenis iš maždaug 9 300 insulto atvejų vyresniame nei 60 metų amžiaus ir apie 25 000 vyresnių kontrolinių dalyvių. Vėlyvojo amžiaus grupėje A1 asociacija išnyko, kas dar labiau sustiprina mintį, jog ankstyvieji ir vėlesnio amžiaus insultai gali turėti skirtingus biologinius mechanizmus ir rizikos veiksnius. Tai reiškia, kad genetiniai žymenys gali turėti amžiaus priklausomą poveikį arba veikti kartu su kitais amžiaus susijusiais rizikos faktoriais.
Taip pat būtina pabrėžti, kad asociacijos nustatymas nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio — tam reikia atlikti funkcinius tyrimus ir eksperimentinį patvirtinimą. Statistiniai modeliai gali atskleisti ryšius, tačiau išsamus biologinis aiškinimas reikalauja integruotų molekulinių ir klininės epidemiologijos analizės.
Implications for patients and clinicians
Gydytojams pagrindinė žinia yra dviguba: pirma, genetika gali padėti atskleisti ligas lemiantčius biologinius kelius, siūlydama naujas tyrimų ir terapijos kryptis; antra, santykinai nedidelės populiacinės asociacijos neturėtų būti neteisingai išplečiamos į individualias medicinines rekomendacijas. Prevencijoje ir toliau lieka kertinės priemonės: gyvenimo būdo pokyčiai, arterinio kraujospūdžio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir cukrinio diabeto valdymas. Šios priemonės turi daug didesnį poveikį insulto rizikai nei vien genetikos žymenys.
Bendraautorius Mark Gladwin (Merilendo universitetas) pabrėžė, kad ši studija plečia mūsų supratimą apie nemodifikuojamus rizikos veiksnius ir teikia užuominas, o ne klinikines rekomendacijas. Reikės tęstinų tyrimų, kurie padėtų išskirti, kurie kraujo baltymai ar kraujagyslių procesai yra paveikti ABO variantų ir ar šie keliai yra praktiškai pritaikomi gydyme ar prevencijoje.
Klinikiniame kontekste svarbu integruoti genetinę informaciją su tradiciniais rizikos veiksniais ir diagnostinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, kombinuotas rizikos vertinimas, apjungiantis genetinius žymenis, medicininę anamnezę, gyvensenos duomenis ir vaizdo diagnostiką, gali pagerinti ankstyvo insulto prognozavimo modelius, tačiau tam reikalingi plataus masto prospektyvūs tyrimai ir validacija klinikiniuose registruose.
Next steps in research
- Atkartoti rezultatus įvairesnėse populiacijose, kad būtų ištirta nuoseklumas tarp skirtingų kilmės grupių ir genus atitinkančių paveldimų savybių.
- Atlikti funkcinę analizę, kad identifikuotų konkrečius baltymus ar ląsteles, kuriuos paveikia ABO variantai, ir nustatytų mechanistinius ryšius tarp geno, baltymo lygio ir trombozės rizikos.
- Tyrinėti, ar genetinės rizikos derinimas su žinomais rizikos veiksniais pagerina ankstyvo insulto prognozavimo modelius, ir įvertinti tokių modelių prognostinę vertę klinikinėje praktikoje.
Expert Insight
„Šis tyrimas yra aiškus pavyzdys, kaip genetika gali nukreipti mus į biologiją, kurios kitu atveju galbūt nepastebėtume“, – sako dr. Elena Moran, kraujagyslių neurologė ir genomikos tyrėja, nebuvo įtraukta į straipsnį. „Efektų dydžiai yra santykinai nedideli, tačiau ABO signalas yra atkuriamas keliuose kraujagyslių požymiuose. Molekulinio ryšio tarp kraujo grupės chemijos ir krešėjimo supratimas galėtų atverti naujas prevencines strategijas — ypač jaunesniems suaugusiesiems, kurių insultai dažnai susiję su krešėjimu, o ne su plokštelių kaupimusi.“
Where the evidence stands today
Tyrimas, publikuotas žurnale Neurology 2022 m., prideda svarbų gabalėlį prie ankstyvo insulto mįslės. Jis rodo, kad įprasti, paveldimi skirtumai kraujo grupių genuose gali nežymiai pakeisti insulto riziką jaunesniame amžiuje, greičiausiai per su krešėjimu susijusius mechanizmus. Tačiau tai yra pirmasis žingsnis: reikalingi platesni imčių tyrimai, funkciniai eksperimentai ir gilesnė klinikinė integracija, kol kraujo grupė galėtų būti svarstoma kaip įprastinės insulto rizikos įvertinimo dalis.
Ateities tyrimai turi apimti detalesnį molekulinį fenotipavimą, proteomiką ir metabolomiką, kad būtų galima konkrečiau identifikuoti mediatorius tarp ABO genotipo ir trombozės polinkio. Taip pat svarbu plėtoti translacinius eksperimentus, kurie parodys, ar moduliuojant tam tikrus baltymus ar endotelio funkcijas įmanoma sumažinti specifinių genetinių rizikų poveikį.
Galiausiai, pacientų ir visuomenės informavimas turi būti atsargus: genetinė informacija gali būti naudinga moksliniu ir prevenciniu požiūriu, tačiau neturėtų sukelti nepagrįstos nerimo arba skubotų klinikinių sprendimų be pakankamos įrodymų bazės. Įgūdingi specialistai, integruojantys genetinę konsultaciją su tradicine kardiovaskuline prevencija, gali geriausiai padėti pacientams suprasti, ką reiškia tokios asociacijos jų individualiu atveju.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą