10 Minutės
Darbas iš namų perėjo nuo laikino pandeminio sprendimo į ilgalaikį šiuolaikinio darbo bruožą. Bet ką ši tylioji revoliucija iš tiesų pakeitė mūsų psichinėje sveikatoje, ypač šalyse kaip Australija, kur ilgų kelionių į darbą rutina ir griežta biuro kultūra anksčiau buvo norma?
Didelė, ilgametė Australijos studija dabar pateikė vieną aiškiausių atsakymų iki šiol. Analizuodami daugiau nei 16 000 darbuotojų patirtis per dvidešimt metų, tyrėjai sugebėjo išskirti, kaip kasdienės kelionės į darbą ir skirtingos darbovietės (nuotolinis, biuras ar hibridinis darbas) veikia gerovę – ir kodėl šie poveikiai nevienodi visiems žmonėms.
Inside the 20-year study of remote work and wellbeing
Tyrimas remiasi duomenimis iš Household, Income and Labour Dynamics in Australia (HILDA) apklausos, kuri yra nacionaliai reprezentatyvus longitudinalinis tyrimas, sekantis tūkstančius Australijos namų ūkių nuo 2001 metų. Kadangi tie patys asmenys apklausomi kasmet, mokslininkai gali stebėti, kaip darbo sąlygų pokyčiai susiję su psichinės sveikatos kitimu per laiką.
Šiai analizei komanda sutelkė dėmesį į daugiau nei 16 000 darbuotojų ir nagrinėjo du pagrindinius veiksnius: laiką, praleidžiamą kelionėje į darbą, ir darbo vietą – ar darbuotojas dirba namuose, biure ar mišriai. Siekiant išvengti COVID-19 pandemijos iškreiptų efektų, apklausų bangos iš 2020 ir 2021 metų buvo sąmoningai neįtrauktos. Per tuos metus karantinai, sveikatos baimės ir socialiniai apribojimai būtų darę įtaką gerovei būdais, mažai susijusiais su paprastu klausimu — kur dirbama.
Tyrėjai panaudojo statistinius modelius, skirtus filtruoti dideles gyvenimo permainas, galinčias užtemdyti vaizdą, pavyzdžiui: darbo keitimas, vaikų atsiradimas ar reikšmingi pajamų šokai. Tai leido koncentruotis konkrečiau į tai, kaip komutavimo įpročiai ir nuotolinis darbas paveikė psichinės sveikatos rodiklius, o ne į platesnes gyvenimo perturbacijas.
Vienas iš stiprių studijos aspektų buvo tas, kad psichinės sveikatos nevertino kaip vienalytės patirties. Vietoj to komanda tirė, ar žmonės, pradedantys nuo prastesnės psichinės sveikatos būklės, yra jautresni komutavimo laikui ir darbo iš namų sąlygoms nei tie, kurie pranešė apie santykinai geresnę gerovę. Tokia niuansuota analizė padėjo atskleisti, kad įtaka labai priklauso nuo pradinio psichologinio atsparumo.
Long commutes: a heavier burden for men with fragile mental health
Viena aiškiausių išvadų susijusi su kasdienėmis kelionėmis į darbą. Moterims papildomos minutės ar valandos praleistos keliaujant į darbą ir atgal, patvirtinus kitus veiksnius, bendrą psichinės sveikatos rezultatą reikšmingai nepakeitė. Priešingai, komutavimo laikas buvo reikšmingas vyrams — bet labai specifine prasme.
Tarp vyrų, kurių psichinė sveikata jau buvo įtempta arba žemesnė nei vidutinis lygis, ilgesnės kelionės buvo susijusios su pastebimai prastesne gerove. Šis efekto dydis nebuvo milžiniškas, bet buvo reikšmingas. Vyrui, kurio psichinė sveikata yra arti populiacijos medianos, pridėjus vos 30 minučių vienos krypties kelionei, neigiamas praneštos psichinės sveikatos poveikis buvo maždaug toks pats, kaip sumažinus namų ūkio pajamas apie 2 %.
Tai rodo, kad kai žmogus jau psichologiškai susiduria su sunkumais, papildomas kasdienis stresas — eismas, vėlavimai, prarastas asmeninis laikas — gali veikti kaip kaupimasis. Vyrams šis apkraunantis poveikis ypač pasireiškia psichinės sveikatos rodikliuose, tuo tarpu moterų duomenyse tokia sąsaja nebuvo statistiškai aiški. Be to, ilgų kelionių į darbą poveikis gali būti komplikuotas kitais faktoriais: darbo pobūdžiu, socialine izoliacija transporto metu ar sveikatos elgesiu kelionės metu.
Hybrid work gives women the biggest mental health lift
Visai kitaip atrodo nuotolinio darbo poveikis. Čia ryškiausi privalumai pasirodė moterims — ypač toms, kurios nedirbo visiškai biure arba visiškai nuotoliniu būdu, o derino namų ir biuro darbo dienas.
Stipriausi psichinės sveikatos pagerėjimai buvo tarp moterų, kurios daugumą savaitės dirbo namuose, tačiau maždaug vieną–dvi dienas per savaitę vis tiek lankėsi biure arba darbo vietoje. Toks hibridinis darbo modelis, kai nuotolinis darbas tampa įprastu režimu, bet palaikoma asmeninė sąveika, aiškiai buvo susijęs su geresne gerove ir mažesniu chronišku stresu.
Moterims, kurių psichinė sveikata buvo prastesnė, šis pagerėjimas buvo reikšmingas. Perėjimas prie tokio hibridinio režimo davė psichinės gerovės padidėjimą, lyginamą su to paties asmens patirtu gerovės šuoliu, pajutusu pakilus namų ūkio pajamoms apie 15 % — tai didelis pokytis gyvenimo kokybei.
Šios išvados suderintos su ankstesniais tyrimais, rodančiais, kad struktūruotas hibridinis darbas gali padidinti darbo pasitenkinimą ir produktyvumą. Nauja analizė pratęsia šią įžvalgą, tiesiogiai siejant hibridinį darbą su psichinės sveikatos rezultatais ir parodant, kad nauda ryškiausia tarp moterų, kurios pradžioje jautėsi prasčiau. Be to, hibridinis darbas gali pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei sumažinti perdegimo riziką.
Svarbu pabrėžti, kad moterų psichinės sveikatos prieaugis nebuvo vien dėl mažesnio laiko kelionėje. Kadangi komutavimo laikas ir darbo iš namų statusas modeliuoti atskirai, teigiamas nuotolinio darbo efektas moterims atspindi papildomus veiksnius. Tai gali apimti mažesnę ekspoziciją darbo vietos streso šaltiniams, didesnę kontrolę darbo aplinkai, galimybę geriau reguliuoti darbo valandas ir elastines priemones derinti šeimos bei slaugos pareigas kartu su apmokamu darbu.
Retas arba labai ribotas nuotolinio darbo naudojimas — pavyzdžiui, dirbant namuose tik retkarčiais — moterų psichinei sveikatai aiškaus poveikio neturėjo. Duomenų apie moteris, dirbančias visiškai nuotoliniu būdu, buvo mažiau, todėl tyrimas negalėjo pateikti tvirtų išvadų apie nuolatinio nuotolinio darbo poveikį jų psichinei sveikatai. Reikalingi papildomi duomenys ir ilgalaikės analizės, kad būtų galima patikimai įvertinti ilgalaikes nuotolinio darbo pasekmes.
Vyrų atveju nuoseklus modelis neatsirado. Nesvarbu, ar jie daugiausia dirbo biure, retkarčiais namuose, ar dažnai nuotoliniu būdu, šioje analizėje nustatyti psichinės sveikatos efektai statistiškai buvo nereikšmingi. Tai gali reikšti, kad vyrų reakcija į darbo vietos pokyčius yra heterogeniška arba priklauso nuo kitų socialinių ir darbo organizacijos veiksnių, kurių šiame tyrime nebuvo galima pilnai išmatuoti.
Why gender matters in remote work and mental health
Kodėl darbo iš namų režimas rodytųsi labiau naudingas moterims nei vyrams, o ilgesnės kelionės ypač vargina vyrus su silpnesne psichine sveikata, bet ne moteris? Pats tyrimas konkrečių priežasčių neįrodo, tačiau nurodo tikėtinas explanacijas, susijusias su lyčių vaidmenimis, socialiniais tinklais ir neapmokamo darbo organizavimu.
Daugelio Australijos namų ūkių, kaip ir daugelyje pasaulio vietų, realybė ta, kad moterys vis dar atlieka didesnę dalį buitinio darbo ir globos pareigų, net kai abu partneriai dirba samdomą darbą. Lankstus arba hibridinis darbas gali palengvinti moterims suderinti vaiko pristatymą į mokyklą, medicininius vizitus, namų ūkio tvarkymą ir vyresnių šeimos narių priežiūrą. Tai gali sumažinti chronišką laiko spaudimą ir vaidmenų konfliktą — abu žinomus streso ir nerimo rizikos veiksnius.
Vyrams, vidutiniškai, darbas gali būti svarbi socialinės sąveikos ir paramos šaltinis. Jei taip yra, nuotolinis darbas gali pašalinti reikšmingą neformalaus bendravimo šaltinį, nekompensuodamas to namuose suteikiama lankstumu. Tai padeda paaiškinti, kodėl vyrų psichinė sveikata gali būti jautresnė kelionės trukmei nei darbo vietai.
Kitas svarbus aspektas yra gebėjimas susitvarkyti su stresu. Žmonės, kurių psichinė sveikata prastesnė, paprastai turi mažesnes resursus kasdienių nepatogumų valdymui — ar tai būtų užkimštas kelias, vėluojantis traukinys ar triukšmingas atviras biuras. Tyrime būtent silpnesnės pradinės psichinės sveikatos darbuotojai buvo labiausiai paveikti ilgų kelionių ir labiausiai naudos gavę iš reikšmingų darbo iš namų galimybių.
Reikėtų paminėti ir platesnį socialinių bei ekonominių veiksnių kontekstą: miestų infrastruktūra, viešasis transportas, darbo valandų struktūra ir sektoriaus specifika taip pat keičia, kaip nuotolinis darbas ir komutavimas veikia asmeninę gerovę. Politikos formuotojai ir darbdaviai gali remtis šiomis įžvalgomis kuriant tvarius darbo vietos politikos sprendimus, kurie mažina nelygybę ir gerina psichinę sveikatą.
Expert Insight
Dr. Laura Bennett, darbo ekonomistė, specializuojanti darbo ir gerovės klausimuose, sako, kad išvados atspindi tai, ką daugelis klinikų specialistų ir žmogiškųjų išteklių komandų stebėjo neformaliai.
„Mokslas vejasi tai, ką žmonės jaučia savo gyvenimuose“, — aiškina ji. „Nuotolinis darbas nėra vienareikšmiškai geras ar blogas. Jis sąveikauja su lyčių vaidmenimis, psichinės sveikatos istorija ir tuo, kaip namų ūkiai organizuoja priežiūrą bei buities darbą. Daugeliui moterų, ypač toms, kurios derina keletą atsakomybių, hibridinis darbas gali tapti transformuojančiu veiksniu. Kitiems tai neduos naudos, nebent taip pat sprendžiami darbo krūvio, darbo saugumo ir darbo kultūros klausimai.”
Ji taip pat pažymi, kad psichinės sveikatos efektai yra reikšmingi net ir tada, kai popieriuje jie atrodo kuklūs. „Kai pasikeitimas kelionės laike turi panašų psichologinį poveikį kaip pajamų pokytis, tai reiškia, kad mes turėtume traktuoti darbo vietos laiką ir vietą kaip pagrindinius darbo kokybės elementus, o ne tik logistinius niuansus.“
What workers and employers can do with this evidence
Tyrimo rezultatai turi aiškias pasekmes organizacijų darbo iš namų politikai formuoti ir tam, kaip žmonės tvarko savo grafikus bei darbo sąlygas.
Darbuotojams žinutė yra atidžiai stebėti savo asmeninius modelius ir nepriimti, kad egzistuoja vienintelis idealus nuotolinio darbo modelis. Asmenys, jau kovojantys su nerimu arba depresija, gali jausti ilgų kelionių į darbą ypač išsekintai ir gali turėti naudos derėdamiesi dėl hibridinio grafiko, kuris sumažina keliones tam tikromis dienomis. Taip pat naudinga planuoti sudėtingiausias kognityvines užduotis ten, kur žmogus jaučiasi labiausiai sutelkęs ir ramus — ar tai būtų namų rama, ar biuro struktūra.
Darbdaviams tyrimas stipriai argumentuoja prieš universalų prievartinį grąžinimą į biurą. Vietoj to verta taikyti lankstumo sistemas, leidžiančias reikšmingą darbo iš namų apimtį — ypač darbuotojams, kurių psichinė sveikata jau iššūkiais. Hibridiniai modeliai, kuriuose numatytos reguliarios biuro dienos, gali išlaikyti socialinę sanglaudą ir žinių mainus, tuo pačiu suteikiant psichinės sveikatos privalumus, ypač moterims.
Išvados taip pat siūlo traktuoti kelionės laiką kaip realią darbo krūvio sudedamąją dalį, o ne nematomą kaštą, kurį tenka patirti tik darbuotojams. Aptariant darbo projektavimą, pajėgumus ir našumo tikslus, vadovai turėtų įvertinti, kiek darbuotojai vairuoja ar keliauja, kaip dažnai ir kaip tai veikia stresą bei nuovargį ilgalaikėje perspektyvoje.
Galiausiai mokslas kreipia mus į niuansuotą požiūrį į nuotolinį darbą: ne kaip į universalų sprendimą arba masinę grėsmę psichinei sveikatai, bet kaip į galingą įrankį, galintį arba sumažinti, arba padidinti spaudimą, priklausomai nuo to, kas esate, kaip struktūrizuotas jūsų gyvenimas ir kiek lanksti yra jūsų darbo organizacija. Tokiomis žiniomis darbdaviai, politikos formuotojai ir pačios darbo bendruomenės gali priimti labiau empatiškus ir efektyvius sprendimus dėl nuotolinio darbo politikos, siekiant gerinti psichinę sveikatą ir produktyvumą visuose sektoriuose.
Šaltinis: theconversation
Palikite komentarą