8 Minutės
Neseniai šunims nustatyta erkinė bakterija sukėlė papildomą susirūpinimą tarp veterinarų ir visuomenės sveikatos tyrėjų. Šią bakteriją išaugino ir genomo seką nustatė Šiaurės Karolinos Valstijos universiteto (NC State) mokslininkai; ji priklauso dėmėtosios karštinės (spotted fever) grupės Rickettsia genties mikroorganizmams ir buvo pavadinta Rickettsia finnyi pagal pirmąjį užsikrėtusį šunį — Finny. Ankstyvieji duomenys rodo, kad šis mikrobų patogenas sukelia rimtas ligas caninams ir gali kelti pavojų žmonėms, jei praeis tarpžmonines arba tarprūšines ribas.
Ką tyrėjai atrado ir kodėl tai svarbu
NC State mokslininkai sėkmingai izoliuodami išaugo bakteriją iš sergančio šuns, kurio simptomai priminė Rokio kalnų dėmėtąją karštinę (Rocky Mountain spotted fever, RMSF) — sunkią ligą, kurią sukelia Rickettsia rickettsii. Genominės sekoskaitos duomenys parodė, kad Rickettsia finnyi yra nauja rūšis dėmėtosios karštinės grupėje. Pirmasis pranešimas remiasi 2020 m. atvejų serija, kurioje dalyvavo trys šunys, o vėlesni tyrimai identifikavo dar 16 užsikrėtusių gyvūnų, daugiausia iš JAV pietryčių (Southeast) ir Vidurio vakarinės (Midwest) dalies.
17 patvirtintų šunų klinikinis vaizdas apėmė nuo vidutinės iki sunkaus laipsnio karščiavimą, sloplumą (letargiją) ir trombocitopeniją (mažą trombocitų skaičių). Daugelis šunų pasveiko po greitos antibiotikų terapijos, tačiau kai kuriems atvejams baigtis buvo nepalanki: vienas gyvūnas mirė iki diagnozės nustatymo, kitas buvo eutanazuotas, o dar vienas patyrė relapsą po gydymo ir vėliau mirė nuo nefrinio sindromo. Tokie rezultatai akcentuoja klinikinį nepastovumą ir reikalauja atidumo veterinarijos praktikoje.
„Mes pirmą kartą pranešėme apie naują Rickettsia rūšį 2020 m. atvejų serijoje, apimančioje tris šunis“, – sakė veterinarinė tyrėja Barbara Qurollo iš NC State. „Nuo to laiko gavome mėginių iš dar 16 šunų – daugiausia iš Pietryčių ir Vidurio vakarų regionų – kurie buvo užkrėsti tuo pačiu patogenu.“ Šį darbą paskelbė žurnalas Emerging Infectious Diseases (2025).
Įprasta klinikinė patologija 17 natūraliai Rickettsia finnyi užsikrėtusių šunų.
Kaip elgiasi ir išplinta Rickettsia rūšys
Rickettsia gentės bakterijos yra intraceliuliniai patogenai — jos išgyvena ir dauginasi šeimininko ląstelėse. Ši ypatybė padaro jas sudėtingas auginant laboratorijoje, todėl patikimai nustatyti naują rūšį dažnai įmanoma tik izoliuojant mikroorganizmą ir atlikus viso genomo sekoskaitą. Per pastaruosius dešimtmečius daug dėmėtosios karštinės rickettsijų buvo atpažintos dėl molekulinių diagnostikos priemonių bei genomikos pažangos, kuri leido tiksliai diferencijuoti artimas rūšis ir nustatyti jų filogenetines (evoliucines) sąsajas.
Šunys ir žmonės nėra būtini šių bakterijų laikytojai (reservuarai) — erkės paprastai veikia kaip natūralūs rezervuarai ir perdavimo veiksniai (vektoriai). Vis dėlto tiek žmonės, tiek naminiai gyvūnai gali būti atsitiktiniai šeimininkai ar nešiotojai. Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Rickettsia parkeri, ilgą laiką buvo žinomos tik iš gyvūnų, o vėliau po kelių dešimtmečių jos pripažintos ir kaip žalos žmonėms sukėlėjos; pirmasis patvirtintas R. parkeri žmogaus infekcijos atvejis fiksuotas 2004 m. Tai reiškia, kad be specifiškesnių laboratorinių tyrimų kai kurios infekcijos gali būti nepastebėtos arba klaidingai diagnozuotos.
Klinikinėje praktikoje rickettsinės infekcijos dažnai pasireiškia neryškiais simptomais (karščiavimu, galvos skausmu, myalgijomis), kurie sutampa su daugelio kitų febrilinių ligų požymiais. Todėl tiksli diagnozė remiasi anamneze (erdvinis ir sezoninis ryšys su erkių įsisiurbimu), laboratoriniais tyrimais (PCR, serologija, kultūra) ir, jei įmanoma, genomo sekoskaita bei filogenetine analize. Kultūrinis izolavimas suteikia aukščiausio lygio įrodymus apie naują rūšį, tačiau praktikiniuose klinikiniuose testuose dažniau naudojami greitesni molekuliniai metodai.
Erkių įtariamieji ir geografinis sutapimas
Mokslininkai dar nepatvirtino R. finnyi perdavimo konkrečios erkių rūšies, tačiau esama įrodymų, nukreipiančių dėmesį į viengungės žvaigždės erkę (Amblyomma americanum), dažnai vadinamą lone star tick. Tyrėjų grupė Oklahomoje aptiko R. finnyi DNR toje erkėje, o viengungės žvaigždės erkių geografinis paplitimas sutampa su daugumos užsikrėtusių šunų buvimo vietomis. Laboratoriniai eksperimentai taip pat parodė, kad bakterija augo šunų imuninėse ląstelėse daugiau nei 104 dienas, kas rodo galimybę ilgalaikei bakteriemijai ir galimai rezervuarinei funkcijai šunų populiacijoje.
Erkių ekologija ir paplitimas nuolat keičiasi dėl klimato kaitos, kraštovaizdžio pertvarkymo ir žmogaus veiklos. Tai gali lemti naujų vektorių įsitraukimą arba egzistuojančių rūšių paplitimo plėtimąsi į šiauresnes teritorijas, todėl svarbu tirti ir stebėti ne tik vieną erkių rūšį. Be Amblyomma americanum, vertėtų ištirti ir kitus tikėtinus vektorius, pavyzdžiui, Dermacentor ar Rhipicephalus gentis erkes, kurios anksčiau siejamos su įvairiomis rickettsinėmis ligomis.
Tolesni eksperimentai turėtų apimti vektorių kompetencijos tyrimus (ar erkė gali perduoti bakteriją per įsisiurbimą), transovarialinį perdavimą (ar užsikrėtusios erkės perduoda bakteriją palikuonims) ir laipsnišką infekcijos trukmę šeimininkuose. Be to, svarbu surinkti plačius epidemiologinius duomenis apie serologinį atsaką šunų populiacijoje ir molekulinius duomenis iš laukinių bei auginamų erkių, kad būtų galima tiksliau nustatyti užkrėtimo rizikos žemėlapius.
Visuomenės sveikatos pasekmės ir rekomenduojami veiksmai
Kai daugelis Rickettsia rūšių gali užkrėsti žmones, sveikatos specialistai ragina stiprinti stebėseną ir laikytis atsargumo. Tyrėjai pabrėžia, kad visa Rickettsia gentis „turėtų būti laikoma potencialiai patogeniška“ žmonėms. Skubus užduočių sąrašas apima: nustatyti, kurios erkių rūšys perduoda R. finnyi, aiškiai nubrėžti jos geografinį paplitimą ir įvertinti riziką žmonių populiacijoms, ypač regionuose, kur šunys ir erkių populiacijos sutampa.
Praktinės rekomendacijos gyvūnų savininkams padeda sumažinti riziką:
- Naudoti veterinarų rekomenduotus erkių profilaktinius preparatus (lokaliniai arba sisteminiai repelentai/acaricidai).
- Po lauko veiklos dažnai tikrinti šunis dėl erkių, ypač žiemą ir pavasarį, kai erkės yra aktyvios.
- Prisegtas erkė turi būti kuo greičiau ir saugiai pašalinta pincetu arba specialiu įrankiu; erkė turi būti konservuota (pvz., įdėta į hermetišką konteinerį) ir, jei įmanoma, siunčiama tyrimams.
- Jeigu augintinis tampa karščiuojantis, apatiškas arba atsiranda kitų abejonių dėl sveikatos, kreiptis į veterinarą ir pranešti apie galimą erkių įsisiurbimą.
Viešosios sveikatos agentūros turėtų išplėsti erkių stebėseną, remiantis regioniniais duomenimis: intensyvinti surinkimą, molekulinius tyrimus (PCR) ir serologinį testavimą erkių populiacijose bei hemerobiologinę (one health) bendradarbiavimo strategiją veterinarijos ir žmogaus sveikatos sektoriams. Klinikams patartina įtraukti platesnį rickettsialinių tyrimų panelį, kai pacientai kreipiasi dėl karščiuojančių ligų po erkių ekspozicijos, ir apsvarstyti empiricinę doksiciklino terapiją esant įtarimui dėl rickettsinės infekcijos, nes ankstyvas gydymas mažina komplikacijų riziką.
Diagnostinė praktika turėtų būti daugiasluoksnė: naudoti molekulinius metodus (PCR, sekoskaita) ūmiai stadijai nustatyti, o serologinius metodus – stebėti imuninį atsaką per laiko tarpą (pvz., poriniai serumai 2–4 savaičių intervalu). Kultūrinis užkrėsto izoliato išskyrimas ir viso genomo analizė suteikia aukščiausio lygio įrodymus ir reikšmingai prisideda prie rizikos vertinimo bei filogenetinės klasifikacijos.
Ekspertų įžvalgos
„Rickettsia finnyi atradimas pabrėžia, kodėl genominė stebėsena yra svarbi“, – teigia infekcinių ligų epidemiologė Dr. Elena Martinez, nepriklausoma nuo šio tyrimo. „Naujos rūšys gali slėptis po pažįstamais klinikiniais simptomais. Ankstyvas nustatymas, suderintas veterinarinės ir visuomenės sveikatos veikla, yra geriausias būdas sumažinti zoonozinio perdavimo riziką.“
NC State tyrimai prisideda prie vis platesnio ir sudėtingesnio dėmėtosios karštinės sukėlėjų vaizdo Šiaurės Amerikoje. Tolimesni darbai sieks patvirtinti erkių vektorius, nustatyti, kiek dažni R. finnyi užsikrėtimai šunų ir erkių populiacijose, bei įvertinti, ar žmonių infekcijos jau įvyko, bet buvo netinkamai diagnozuotos. Iki tol budrumas, prevencija ir greitas gydymas išlieka geriausia gynyba prieš šią kylančią erkinę grėsmę.
Techniniai ir politiniai sprendimai turėtų apimti investicijas į laboratorinius pajėgumus, spartesnę informaciją ir švietimą veterinarams, gydytojams bei visuomenei apie erkių kontrolę ir simptomų atpažinimą. One Health požiūris, apjungiantis žemės ūkio, veterinarijos ir sveikatos apsaugos institucijas, leis operatyviau reaguoti į panašias naujas zoonozes ir sumažinti jų plitimą tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad nors dabartiniai duomenys rodo R. finnyi reikšmę šunims, ne visos rickettsinės rūšys automatiškai tampa svarbiomis žmonių sveikatai. Kiekvienas naujas patogenas turi būti vertinamas individualiai: pagal virulentiškumą, perdavimo mechanizmus, paplitimą ir galimą eksponuotų žmonių imunitetą. Šiuo atveju derinant epidemiologinius, molekulinius ir ekologinius tyrimus galima tiksliau nustatyti realią riziką ir parengti efektyvias prevencines priemones.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą