7 Minutės
Nauji duomenys iš ilgalaikio Australijos tyrimo rodo, kad romantiniai santykiai dažnai sutampa su nedideliu, bet pastoviu kūno svorio didėjimu. Modelis gali atrodyti prieštaringas: santuokoje gyvenantys žmonės oficialiuose duomenyse dažnai turi sveikesnius įpročius, tačiau jų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) linkęs didėti įėjus į įsipareigojusią partnerystę. Ši įtampa tarp elgesio rodiklių ir faktinio svorio pokyčių kelia klausimų apie socialinius, psichologinius ir elgesio mechanizmus, lemiančius šią tendenciją.
What the study looked at and what it found
Korkiems tyrėjams iš Kvinslendo universiteto pavyko analizuoti daugiau nei 15 000 suaugusiųjų sveikatos įrašus per dešimtmetį (2005–2014 m.). Paskelbti PLoS One žurnale ir apžvelgti New Scientist leidinyje, duomenys leido sekti KMI pokyčius dalyviams pereinant į ilgalaikes partnerystes arba išlikus santykiuose. Tyrimo komanda fiksavo, kad įsipareigojimo pradžia dažnai sutapo su KMI augimu, net kai daugelis porų rodė elgesį, paprastai siejamą su geresne sveikata — mažiau rūkymo, mažesnis alkoholio vartojimas, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas.
Tyrimas ypatingai vertingas dėl didelės imties ir ilgalaikio stebėjimo laikotarpio: tai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo nuoseklių pokyčių, susijusių su gyvenimo etapo pasikeitimais. Nors vidutinė KMI pokyčių reikšmė buvo nedidelė vienam individui, populiaciniu mastu tokie pasikeitimai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai ir lėtinių ligų rizikai.
Be to, autoriai aptarė galimus konfounderius — amžių, socioekonominę padėtį, darbą, gimdymus ir kitus gyvenimo įvykius — ir atliko korekcijas, kad išryškintų ryšį tarp santykių statuso pokyčių ir svorio dinamikos. Tai sustiprina išvadą, kad pats santykių stabilizavimasis prisideda prie svorio augimo, o ne tik kiti tuo pačiu metu vykstantys faktoriai.
Why do couples gain weight despite healthier habits?
Pirmuoju žvilgsniu rezultatai gali pasirodyti prieštaringi. Santuokoje ar įsipareigojimuose gyvenantys suaugusieji vidutiniškai rūko mažiau, vartoja mažiau alkoholio ir dažniau registruoja didesnį vaisių bei daržovių suvartojimą nei vieniši asmenys. Vis dėlto jie linkę priaugti daugiau svorio. Pagrindinis tyrimo vadovas šį paradoksą sieja su psichologiniais ir socialiniais mechanizmais: komfortu, sumažėjusiu išvaizdos priežiūros spaudimu ir bendromis socialinėmis valgymo situacijomis.
Stabiliai funkcionuojant santykiuose sumažėja motyvacija „išlaikyti“ liekną kūno įvaizdį potencialiam partneriui arba pritraukti naujus partnerius — tai vadinama „saugumo efektu“. Ši emocinė ramybė gali reikšti dažnesnį pasilepinimą maistu, didesnes porcijas, desertų užsakymą vakarienės metu ir bendrą atsikabinimą nuo kalorijų stebėjimo. Valgymas tampa svarbiu socialiniu ritualu — o socialinės vakarienės dažnai yra kaloringesnės ir turtingesnės riebalų bei cukraus.
Kažkas dar svarbaus yra ritmai ir rutinai: poros dažniau mėgsta kartu gaminti ar einant į restoranus rinktis patogų, patenkinantį maistą. Tokie įpročiai gali pakeisti valgymo pobūdį — didesnės porcijos, bendros užkandžių lėkštės, namų konditerijos produktų dalijimasis. Net ir tada, kai maisto kokybė pagerėja (pvz., daugiau daržovių), bendras kalorijų kiekis gali padidėti dėl papildomų užkandžių ir didesnių porcijų.
Psichologinis faktorius apima ir savęs priežiūros prioritetų kaitą. Kai poroje emocinės ir socialinės reikmės patenkinamos, dėmesys individualiai išvaizdai gali sumažėti — žmonės mažiau investuoja į fizinį atsparumą dietoms ar intensyviam sportui. Tai ypač pastebima per ilgesnį laikotarpį, kai kumuliaciniai mitybos pokyčiai ir aktyvumo mažėjimas palaipsniui didina kūno svorį.
Additional drivers: kids, leftovers and lifestyle shifts
Tėvystė stiprina šį efektą. Turintys vaikų tėvai dažnai paragauja vaikų likučių ar užkandžių, o tai gali padidinti dienos energijos suvartojimą. Vaikai ir jų įpročiai taip pat daro įtaką šeimos pirkimų krepšeliui: dažniau perkami patogūs, vaikams patinkantys užkandžiai, saldumynai ar greitas maistas, kurie patogūs ir tėvams, bet dažnai yra kaloringi ir mažiau maistingi.
Komplementarus Glazgo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad jaunavedės poros per pirmuosius metus po santuokos priaugo vidutiniškai 1,8–2,2 kg — tai mažas, bet pastebimas poslinkis populiacijos svorio trende. Šie skaičiai atspindi ne tik individualų svorio pokytį, bet ir platesnes visuomenines tendencijas: urbanizaciją, sėdimą gyvenimo būdą, mažiau fiziškai aktyvų laisvalaikį bei platesnę prieigą prie kalorijų turinčio maisto.
Be to, gyvenimo būdo pokyčiai — susiję su darbo laiku, miego grafiku, finansiniais prioritetais ir laiko trūkumu — gali lemti mažesnį savalaikį maisto gaminimą arba didesnį susitelkimą ties patogiu, greitu maistu. Tokie praktiniai faktoriai dažnai yra pamirštami, kai nagrinėjamas vien tik elgesio „kokybės“ rodiklis (pvz., vaisių vartojimas). Tačiau kiekvienas papildomas užkandis ar mažesnė fizinė veikla kaupiasi ir gali keisti ilgalaikį energijos balansą.
Health trade-offs: less smoking, more calories
Būti santykiuose nėra vienareikšmiškai blogai sveikatai. Santuokoje gyvenantieji dažnai turi geresnę psichinę sveikatą, mažesnę riziką rizikingam elgesiui; pavyzdžiui, išsiskyrę ar vieniši vyrai dažniau rūko arba netinkamai vartoja alkoholį nei susituokę vyrai. Kitaip tariant, romantinės partnerystės mažina tam tikrus žalingus įpročius, tačiau tuo pačiu gali skatinti ir kitus — persivalgymą bei sumažintą fizinį savimonės stebėjimą.
Toks „sveikatos kompromisas“ reiškia, kad sveikatos veiksmai nėra vienos krypties: mažėja vienų rizikų (rūkymas, žalingas alkoholio vartojimas), bet auga kitų rizikos veiksniai (padidėjęs energetinis vartojimas, sėdimas gyvenimo būdas). Todėl vertinant santykių įtaką sveikatai reikia plačios perspektyvos, įtraukiant mitybą, fizinį aktyvumą, psichikos sveikatą ir socialinę paramą.
Be to, hormoniniai ir metaboliniai veiksniai gali sąveikauti su elgesio pokyčiais: stresas, miego kokybė ir hormonų svyravimai po gimdymo ar darbo pokyčių gali keisti apetitą ir energijos balansą. Visa tai paaiškina, kodėl vien tik deklaruoti sveikesni įpročiai nebūtinai užtikrina svorio sumažėjimą ar jo palaikymą.
What this means for public health and individuals
Viešosios sveikatos tyrėjams ir klinikams šios išvados pabrėžia poreikį spręsti socialinį ir elgesinį valgymo kontekstą, o ne tik individualius pasirinkimus. Intervencijos, orientuotos į poras, gali būti efektyvesnės nei vien tik individualios strategijos: jos gali skatinti bendrą fizinį aktyvumą, sąmoningą valgymą ir porcijų kontrolę, tuo pačiu išlaikant santykių teikiamus socialinius ir emocinius privalumus.
Programos galėtų apimti porų bendras veiklas — pasivaikščiojimus, dviračių išvykas, bendrą sporto lankymą ar namų treniruočių rutinas — kurios integruotų sveikatingumą į kasdienį šeimos gyvenimą. Mitybos mokymai, orientuoti į sveiką maisto planavimą, porcijų dydžio ribojimą ir vaikams draugiškus, bet maistingus receptus, taip pat gali padėti sumažinti nereikalingų papildomų kalorijų suvartojimą.
Be to, klinikinės praktikos lygmenyje reikėtų aptarti santykių statusą kaip dalį sveikatos istorijos ir suteikti konkrečias rekomendacijas poroms, susijusias su ilguoju svorio valdymu. Tai apima ne tik dietos patarimus, bet ir strategijas streso valdymui, miego higienai ir sąmoningo valgymo įgūdžiams, kurie gali sumažinti impulsyvų valgymą ir pagerinti energijos balansą.
Visuomenės lygmeniu politinės priemonės, skatinančios prieinamą fizinį aktyvumą (pvz., saugūs pėsčiųjų takai, dviračių infrastruktūra) ir sveikų maisto pasirinkimų prieinamumą šeimoms (pvz., subalansuoti mokykliniai pietūs, sveiki užkandžiai vaikams), taip pat gali sumažinti poroms bei šeimoms kylančią svorio augimo riziką.
Practical takeaways
- Stebėkite porcijų dydžius per socialines vakarienes ir romantiškas vakarošės: rinkitės dalintis patiekalais arba užsisakyti mažesnes porcijas, kad išlaikytumėte energijos balansą bei mėgautumėtės bendravimu.
- Sukurkite bendrą fizinės veiklos rutiną, kad aktyvumas taptų kasdienės rutinos dalimi: bendri pasivaikščiojimai, dviračių išvykos, namų treniruotės ar savaitės planas padeda palaikyti ilgalaikį judrumą ir sveiką metabolizmą.
- Stebėkite papildomas kalorijas, atsirandančias iš vaikų užkandžių ir likučių: planuokite sveikus užkandžius ir nustatykite ribas, kad šeimos valgymo įpročiai būtų maistingi ir struktūruoti.
- Prioritetą teikite subalansuotiems, nuosekliems įpročiams vietoje trumpalaikių dietų po svorio augimo: ilgalaikės gyvenimo būdo permainos, tokios kaip reguliari mityba, porcijų valdymas ir pastovus fizinis aktyvumas, duoda tvarų rezultatą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą