7 Minutės
Maisto prieskonis su ilga liaudies medicinos istorija pastaruoju metu vėl sulaukia mokslinio susidomėjimo. Nedidelis Japonijoje atliktas kliniškas tyrimas rodo, kad kasdienis juodųjų kmynų (Nigella sativa) sėklų miltelių vartojimas gali pagerinti kraujo lipidų profilį — padidinti HDL ir sumažinti LDL cholesterolį — vos per aštuonias savaites. Toliau pateikiama santrauka apie tai, ką tyrimas parodė, kaip jis dera su ankstesniais tyrimais ir kokius klausimus mokslininkai ketina tirti toliau.
Nedidelis tyrimas, pastebimi pokyčiai
Osakos metropoliteno universiteto mokslininkai atrinko 42 suaugusius dalyvius atsitiktinai kontroliuojamam tyrimui. 22 dalyviai kasdien vartojo 5 gramus juodųjų kmynų sėklų miltelių — tai maždaug pilna arbatinis šaukštelis — o 20 žmonių buvo priskirti kontrolinės grupės sąlygoms, kuriose papildai nebuvo skiriami. Po aštuonių savaičių grupėje, vartojusioje juodųjų kmynų miltelius, buvo pastebėtas išmatuojamas mažesnis mažo tankio lipoproteinų (LDL, dažnai vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu) kiekis ir nežymus didesnio tankio lipoproteinų (HDL, „gerojo“ cholesterolio) padidėjimas. Kontrolinė grupė reikšmingų pokyčių neparodė.
Ką reiškia skaičiai
Šie lipidų pokyčiai yra nedideli, bet potencialiai reikšmingi visuotinėje populiacijoje: mažesnis LDL ir didesnis HDL paprastai siejami su mažesne kardiovaskuline rizika ilgalaikėje perspektyvoje. Autoriai siūlo, kad juodasis kmynas galėtų būti traktuojamas kaip funkcionalus maisto produktas — tai yra maisto sudedamoji dalis, turinti sveikatai palankų poveikį — galinti prisidėti prie nutukimo profilaktikos ir gyvenimo būdo sukeltų ligų mažinimo, jei būtų įtraukta į kasdienę mitybą.
Vertinant rezultatų pritaikomumą praktikoje, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Dozė ir vartojimo forma: tyrime naudota 5 g miltelių per parą — tokia dozė maistui yra palyginti didelė, todėl reikia įvertinti, ar panašus kiekis būtų realistiškas ilgalaikiam kasdieniam vartojimui.
- Laikotarpis: aštuonios savaitės parodo trumpalaikes tendencijas; nežinoma, ar poveikis išlieka, didėja ar mažėja ilgiau vartojant.
- Populiacija: tyrimas apėmė ribotą dalyvių skaičių ir galbūt specifinę demografinę grupę; rezultatai gali skirtis platesnėse, įvairiuose regionuose ar su skirtingu sveikatos statusu populiacijose.
Ką atskleidžia mokslas ir istorija
Juodasis kmynas kilęs iš Vakarų Azijos ir Rytų Europos regionų ir jau tūkstantmečius naudojamas tiek kaip prieskonis, tiek kaip tradicinė priemonė įvairioms sveikatos problemoms. Etnofarmakologiniai šaltiniai įrašo Nigella sativa panaudojimą nuo virškinimo sutrikimų iki kvėpavimo takų ligų, o modernūs moksliniai tyrimai paskutiniaisiais dešimtmečiais ėmėsi išaiškinti galimus molekulinius mechanizmus.
Laboratoriniai tyrimai ir gyvūnų modeliai parodė kelias galimas veikimo kryptis. Juodųjų kmynų cheminėje sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, iš kurių vienas plačiai tyrinėtas — timokinonas (angl. thymoquinone). Šie junginiai demonstravo antioksidacines ir priešuždegimines savybes in vitro (ląstelių kultūrose) ir in vivo (gyvūnų modeliuose). Mechanistiniai tyrimai nurodo galimus efektus:
- Antioksidacinis poveikis: slopinamas laisvųjų radikalų žalingas poveikis, taip sumažinant oksidacinį stresą, kuris susijęs su ateroskleroze ir metabolinėmis ligomis.
- Priešuždegiminis poveikis: mažinami uždegimo citokinai ir įjungtos signalinės transdukcijos grandys, kurios galėtų mažinti lėtinius uždegiminius procesus.
- Metabolizmo reguliacija: laboratoriniai duomenys rodo, kad Nigella sativa junginiai gali keisti riebalų metabolizmo genus ir signalines kelius, kurie dalyvauja adipogenezėje — riebalinių ląstelių formavime.
Konkrečiai naujame tyrime atlikti papildomi laboratoriniai testai rodė, jog juodųjų kmynų ekstraktai gali slopinti adipocitų brandą, moduliuodami svarbius riebalų metabolizmo genų reguliatorius. Tai suteikia plausible biologinį mechanizmą, kaip sėklos vartojimas galėtų palengvinti teigiamus lipidų profilio pokyčius: mažesnė riebalų sintezė arba pakeistas riebalų paskirstymas organizme galėtų nulemtis mažesnį LDL kiekį kraujyje ir pagerinti HDL santykį.
N. sativa augalas
Vis dėlto žmogaus duomenys išlieka preliminarūs ir mišrūs. Ankstesni klinikiniai tyrimai davė skirtingus rezultatus: kai kurie nedideli darbai pranešė apie svorio mažėjimą ir cholesterolio gerinimą, tačiau bent vienas plačiai cituotas 2015 m. tyrimas vėliau sulaukė žurnalo išreikšto susirūpinimo pranešimo dėl duomenų patikimumo. Tokie įvykiai pabrėžia svarbią taisyklę biomedicinoje: pavieniai teigiami rezultatai yra įdomūs, bet tik didesni, priekabi ir pakartotiniai tyrimai leidžia daryti patikimesnes medicinines išvadas.
Todėl mokslinėje bendruomenėje dažnai akcentuojama: priešrevoliuciniai teiginiai apie bet kurį natūralų produktą, tarp jų ir apie juodąjį kmyną kaip cholesterolį mažinančią priemonę, turi būti paremiami sisteminiu įrodymų kaupimu — randomizuotais, dvigubai aklais, placebu kontroliuojamais tyrimais su pakankamu dalyvių skaičiumi ir ilgalaikiu stebėjimu.
Ką toliau?
Tyrimo vadovė Akiko Kojima-Yuasa ir kolegos teigia, kad jų rezultatai pateisina išsamesnius ir ilgesnius tyrimus. Tolimesni darbai turėtų spręsti kelis pagrindinius klausimus:
- Dozės atsakas: reikia ištirti skirtingas juodųjų kmynų dozes, kad būtų nustatytas minimalus efektyvus kiekis ir saugi riba.
- Ilgesnis stebėjimo laikotarpis: pratęsti sekimą ilgesniam nei aštuonios savaičių laikotarpiui, siekiant įvertinti poveikio tvarumą ir galimus ilgalaikius efektus.
- Platesnis rezultatų spektras: vertinti ne tik lipidų koncentracijas, bet ir insulino atsparumą, uždegimo žymenis (pvz., CRP), adipokinus, kepenų funkciją, taip pat klinikinius įvykius — miokardo infarktą, insultą ir mirties atvejus ilgesniu laikotarpiu.
- Mechanistiniai tyrimai: laboratorinėse sąlygose išsamiau išnagrinėti, ar ir kaip juodasis kmynas slopina adipogenezę (riebalinių ląstelių formavimąsi) ir kurie molekuliniai keliai į tai įsitraukia (pvz., PPAR signalizacija, SREBP reguliacija, mTOR kelias).
Be klinikinių ir mechanistinių tyrimų, svarbus ir saugumo vertinimas. Nors maisto produktų forma juodaisiais kmynais kaip prieskoniu paprastai vartojama saugiai, koncentruoti papildai arba didesnės dozės gali turėti nepageidaujamų sąveikų su vaistiniais preparatais arba iššaukti šalutinius poveikius. Todėl autorius pažymi, kad juodųjų kmynų sėklos šiuo metu labiau tinka kaip perspektyvus mitybos komponentas nei kaip patvirtinta medicininė terapija.
Praktiniai patarimai vartotojams:
- Jei norite išbandyti juodųjų kmynų sėklas kaip prieskonį, tai dažniausiai yra saugu mažais kiekiais ir gali pridėti skonio bei galimų antioksidacinių benefitų prie kasdienės mitybos.
- Jeigu svarstote vartoti koncentratus arba papildus dėl cholesterolio mažinimo ar svorio reguliavimo, pasitarkite su gydytoju, ypač jei vartojate statinus ar turi diabetą — gali būti sąveikų arba būtinybė koreguoti vaistus.
- Įvertinkite savo bendrą mitybą ir gyvenimo būdą: jokie prieskonių ar vieno augalo vartojimo pakeitimai negali pakeisti sveiko maitinimosi, reguliarios fizinės veiklos ir kitų gydytojo nurodymų.
Reguliavimo perspektyva ir rinkos tendencijos taip pat vertos aptarimo. Natūralūs papildai dažnai patenka į mažiau griežtai prižiūrimą sritį nei receptiniai vaistai, todėl produktų kokybė, aktyvių junginių kiekis ir netgi etiketėje nurodytas pavadinimas gali smarkiai skirtis tarp gamintojų. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų rezultatai, gauti naudojant standartizuotus ekstraktus ar laboratorinius preparatus, nebūtinai tiesiogiai pritaikomi rinkoje esančioms formoms.
Galiausiai, nors dabartiniai duomenys apie juodųjų kmynų poveikį lipidams ir medžiagų apykaitai yra įkvepiantys, jie neturėtų būti traktuojami kaip pakankamas pagrindas keisti gydymo planus. Mokslininkų inicijuoti plataus masto, gerai sukonstruktūruoti tyrimai yra būtini, kad būtų galima pateikti klinikines rekomendacijas ir galbūt įtraukti juodąjį kmyną į prevencinių mitybos gairių sritį.
Apibendrinant, juodasis kmynas (Nigella sativa) išlieka įdomiu ir perspektyviu maisto bei fitoterapijos kandidatu, turinčiu biologinių mechanizmų, galinčių paaiškinti teigiamus lipidų profilio pokyčius. Tačiau dabartiniai įrodymai yra ankstyvi, ir prieš rekomenduojant jį kaip priemonę cholesterolio kontrolei reikia daugiau duomenų.
Jeigu svarstote juodųjų kmynų įtraukimą į savo mitybą ar papildų vartojimą, rekomenduojama aptarti tai su sveikatos priežiūros specialistu — ypač jei vartojate cholesterolį mažinančius vaistus arba naudojate gydymą nuo cukrinio diabeto, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų sąveikų.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą