7 Minutės
Vašingtono valstijos gyventojas mirė užsikrėtęs retu paukščių gripo štamu H5N5, tai oficialiai pripažintas pirmasis dokumentuotas žmogaus infekcijos atvejis su šia viruso variacija pasaulyje, pranešė valstijos sveikatos institucijos. Šis atvejis prisideda prie šiemet padidėjusio žmogiškųjų paukščių gripo infekcijų skaičiaus ir pabrėžia nuolatines grėsmes dėl zoonozinio viruso perėjimo iš naminės vištienos ar kitų paukščių į žmones. Tokie atvejai primena, kodėl biologinio saugumo priemonės, veterinarinė priežiūra ir visuomenės sveikatos atsakas išlieka kritiškai svarbūs siekiant sumažinti perdavimo riziką tarp gyvūnų ir žmonių.
Perdavimo elektroninio mikroskopo vaizdas, kuriame matomas strypo formos paukščių gripo virionas.
Kas nutiko Vašingtone?
Vašingtono valstijos sveikatos departamentas (Washington State Department of Health) pranešė, kad vyresnio amžiaus asmuo, turėjęs iš anksto egzistavusių sveikatos sutrikimų ir hospitalizuotas šių metų pradžioje, po laboratorinės analizės atliktos Vašingtono universitete (University of Washington) buvo patvirtintas teigiamas H5N5 tyrimas. Vėliau Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) patvirtino laboratorinius rezultatus ir nurodė, jog tai, regis, yra pirmasis žmonių užsikrėtimo H5N5 atvejis, fiksuotas visame pasaulyje.
Pareigūnai pažymėjo, kad nukentėjusysis lauke laikė mišrią naminių paukščių pulką savo kieme (backyard flock), ir tai labiausiai tikėtinas ekspozicijos šaltinis. Tyrimai ir epidemiologinis tyrimas akcentuoja tiesioginį ryšį su vietine paukščių populiacija, todėl sveikatos institucijos imasi tipinių priemonių, įskaitant kontaktų sekimą, paukščių testavimą ir informacijos sklaidą regiono paukščių laikytojams dėl saugumo reikalavimų bei simptomų stebėjimo.
Nors konkrečios užsikrėtimo aplinkybės tebėra tiriamos, esama informacija rodo, kad ekspozicija buvo susijusi su kontaktu su naminiais paukščiais, o ne su keliavimo istorija ar darbu aukštesnės rizikos aplinkoje. Tai reiškia, kad vietinių naminių paukščių biologinio saugumo priemonės ir gyvūnų sveikatos priežiūra yra svarbiausi veiksniai siekiant užkirsti kelią naujiems zoonoziniams perdavimams.
Kodėl šis štamas yra reikšmingas?
H5N5 yra aviacinės (paukščių) gripo potipis, kuris anksčiau buvo nustatytas gyvūnuose, tačiau iki šio atvejo nebuvo žinomas kaip žmogaus infekcijos sukėlėjas. Paukščių gripo virusai dažniausiai cirkuliuoja laukiniuose ir naminiuose paukščiuose; tačiau tam tikri potipiai kartais pereina prie žmonių, kaip buvo su H5N1 ir kitais A tipo influenzos virusais. Kai tai įvyksta, visuomenės sveikatos institucijos susirūpina dėl galimų viruso adaptacijos požymių ir padidėjusio žmogaus perduodamumo.
Tarptautinė visuomenė, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (WHO), stebi genetinę įvairovę ir žmogiškųjų atvejų istoriją — nuo 2003 m. WHO registruoja daugiau nei 1 000 žmogaus paukščių gripo atvejų skirtingų potipių. Kiekvienas naujas žmogaus užsikrėtimas vertinamas kaip galimas signalas apie viruso evoliuciją, todėl šis Vašingtono atvejis paskatino skubų genomikos tyrimą ir rizikos vertinimą. Mokslininkai tiria viruso genomo seką, ieško mutacijų, kurios galėtų keisti viruso savybes (pvz., receptorių afinitetą žmogaus kvėpavimo takams, rezistenciją vaistams ar padidėjusį perduodamumą).
Be to, vietinės ir tarptautinės institucijos lygina H5N5 genominę informaciją su ankstesniais potipiais (pvz., H5N1, H7N9), siekdamos nustatyti panašumus ir galimus rizikos veiksnius. Tokie palyginimai padeda informuoti prevencines priemones, klinikinius protokolus ir pasiruošimą galimai epidemijai.
Viešoji sveikatos vertinimas ir skubus reagavimas
CDC ir regioninės sveikatos tarnybos teigia, kad rizika plačiajai visuomenei šiuo metu yra maža. Oficialiais pareiškimais nurodoma, jog papildomų teigiamų rezultatų tarp su šiuo atveju susijusių asmenų kol kas nebuvo nustatyta, ir nėra įrodymų, kad H5N5 atveju būtų įvykęs efektyvus žmogaus žmogui perdavimas. Tačiau institucijos ir toliau imasi prevencinių veiksmų: vykdomas kontaktų sekimas, testuojami visi, kurie galėjo būti paveikti, taip pat atliekami tyrimai paukščiams iš nukentėjusio ūkio ar aplinkinių vietovių.
Taip pat sveikatos pareigūnai rekomenduoja laikytis griežtų biologinio saugumo priemonių (biologinis saugumas, biologinio saugumo priemonės) kiemuose laikomų paukščių savininkams: riboti tiesioginį kontaktą su paukščiais, naudoti apsaugos priemones (pvz., pirštines, apsauginius drabužius, kvėpavimo takų apsaugas), reguliariai plauti rankas ir nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei pasireiškia kvėpavimo takų simptomai arba jei pastebimi sergantys ar negyvi paukščiai. Veterinarai ir žemės ūkio institucijos turi būti informuojamos apie bet kokius neįprastus paukščių mirčių atvejus.
Pagal dabartines rekomendacijas, užsikrėtusiesiems gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, priklausomai nuo klinikinės būklės ir medicininių gairių. Klinikinės priežiūros protokolai orientuoti į simptomų valdymą, naudingų diagnostinių tyrimų atlikimą ir infekcijos kontrolės priemonių užtikrinimą sveikatos priežiūros įstaigose, kad būtų išvengta galimų protrūkių medicininėje aplinkoje.
Kontekstas ir tolesni veiksmai
Per šiuos metus CDC fiksavo daugiau nei 70 žmogaus paukščių gripo infekcijų, o sausio mėnesį JAV Luizianoje buvo registruotas ankstesnis mirties atvejis, susijęs su H5N1. Tokie incidentai rodo platesnį tendencijų modelį — didėjantį zoonozinių rizikų stebėjimą ir poreikį stiprinti „Vienos sveikatos" (One Health) požiūrį, jungiant medicinos, veterinarijos ir aplinkos sektorius.
Viešųjų sveikatos laboratorijų prioritetas yra tęsti viruso genetinę seką (genomic sequencing), kad būtų galima nustatyti galimas mutacijas, stebėti viruso evoliuciją ir laiku atnaujinti rizikos vertinimus. Genominė analizė taip pat padeda identifikuoti ar virusas įgijo požymių, kurie galėtų didinti perduodamumą tarp žmonių arba mažinti antivirusinių vaistų efektyvumą.
Be laboratorinių tyrimų, kiti svarbūs žingsniai apima: viešosios informacijos sklaidą apie prevenciją, aiškias rekomendacijas paukščių laikytojams, skubų reagavimą į neįprastus paukščių ligos ar mirties atvejus, ir tarptautinę duomenų dalijimąsi per organizacijas, tokias kaip WHO ir FAO. Taip pat vykdomi vertinimai dėl vakcinų ir profilaktikos priemonių, tačiau šiuo metu nėra specifinių plačiai prieinamų vakcinų žmonėms prieš H5N5; tyrėjai ir farmacijos kompanijos stebi situaciją ir vykdo saugumo bei veiksmingumo analizę, jei atsirastų poreikis greitai sukurti tikslines vakcinas.
Praktiniai patarimai visuomenei ir paukščių laikytojams
Ekspertai rekomenduoja vengti tiesioginio kontakto su sergančiais ar negyvais paukščiais, ypač jei paukščių laikytojai pastebi nuokrypius elgesyje, sumažėjusį kiaušinių dėjimą ar padidintą mirtingumą. Labai svarbu pranešti apie įtartinus atvejus vietinėms žemės ūkio tarnyboms arba sveikatos institucijoms, kad būtų galima atlikti laboratorinius tyrimus ir, jei reikia, imtis kontrolės priemonių, tokių kaip užkrėstų paukščių sunaikinimas ar izoliuotos teritorijos dezinfekcija.
Namų ūkių savininkams patariama įvesti arba stiprinti biologinio saugumo protokolus: riboti prieigą prie paukščių išorinėms personoms, atskirti naujus arba grįžusius paukščius karantino sąlygomis, reguliariai dezinfekuoti narvus ir įrangą, naudoti asmenines apsaugos priemones tvarkant paukščius, ir laikyti veterinarinius įrašus, kurie padėtų stebėti sveikatos pokyčius. Žmonėms, kurie dirba su paukščiais arba dalyvauja rinkose ir prekyboje laukiniais paukščiais, reikėtų imtis papildomų apsaugos priemonių ir dalyvauti reguliariuose sveikatos patikrinimuose.
Visuomenė turi žinoti, kad nors atvejai kaip šis yra rimti ir reikalauja skubių tyrimų bei atsako, dabartinės žinios nurodo mažą plačios visuomenės riziką. Skubi stebėsena, testavimas, palaikomasis gydymas ir tarptautinis duomenų pasidalijimas padeda sumažinti galimą protrūkio riziką ir greitai sureaguoti, jei virusas pasikeistų.
Ką reiškia ilgalaikė perspektyva ir moksliniai veiksmai?
Ilgalaikėje perspektyvoje tarptautinė bendruomenė privalo stiprinti genomiką, zoonozinių ligų stebėseną ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Investicijos į antivirusinių vaistų atsargas, greitus diagnostinius testus gyvūnams ir žmonėms, bei prevencines priemones pramonės ir smulkiųjų ūkių lygiu yra būtinos siekiant mažinti riziką. Moksliniai tyrimai taip pat koncentravasi į viruso biologiją, patogenezę, perdavimo mechanizmus ir imunologinį atsaką žmonėms, kad būtų galima parengti geresnes gydymo ir prevencijos strategijas.
Galiausiai, informacijos sklaida gyventojams turi būti aiški, pagrįsta įrodymais ir laiku atnaujinama. Gyventojai turėtų pasitikėti oficialiais informacijos šaltiniais, tokiais kaip vietinės sveikatos tarnybos, CDC ir WHO, bei laikytis rekomendacijų dėl biologinio saugumo ir kreiptis į sveikatos paslaugas, jei pasireiškia simptomai arba jei buvo sąlytis su sergančiais paukščiais. Tokiu būdu galima sumažinti riziką ir užtikrinti greitą, koordinuotą atsaką į bet kokius ateities zoonozinius incidentus.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą