7 Minutės
Mažas, atraminis tyrimas iš Bratislavos Comenius universiteto Slovakijoje nustato sutampančius žarnyno mikrobiotos pokyčius vaikams, sergantiems autizmu, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) ir anoreksija nervosa (AN). Remiantis 117 dalyvių išmatų mėginiais, mokslininkai aptiko bendrus bakterijų grupių poslinkius, susijusius su uždegimu, metabolizmu ir apetito reguliavimu — fenomeną, keliantį klausimus apie priežastį, pasekmes ir klinikinį potencialą.
Netikėtas mikrobų sutapimas skirtingose būklėse
Tyrimas lygino išmatų mėginius iš 30 berniukų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASD), 21 mergaitės su anoreksija nervosa (AN), 14 vaikų su dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) ir atitinkamos kontrolinės grupės neurotipinių vaikų. Nors kiekviena būklė turi savitų elgesio ir klinikinių požymių, tyrėjai rado reikšmingų panašumų žarnyno mikrobiotos sudėtyje tarp visų trijų sutrikimų grupių.
Vienas aiškus signalas buvo padidėjęs Bacteroidetes ir Firmicutes santykis vaikams su ASD, ADHD ir AN, palyginti su kontroline grupe. Šis Bacteroidetes/Firmicutes balansas dažnai minimas mikrobiomos tyrimuose, nes šių dominuojančių fylių pokyčiai buvo siejami su uždegimu, gliukozės metabolizmu ir sotumo mechanizmų reguliavimu. Tokie pokyčiai žarnyno mikrobiomoje yra aktualūs nagrinėjant neuroimuninės sąveikos ir metabolinių procesų įtaką smegenų funkcionavimui.
Tyrimo autoriai pažymi, kad nors statistiniai skirtumai buvo aptikti, svarbu vertinti kontekstą: vaikų mityba, įpročiai, vartoti vaistai ir aplinkos veiksniai gali turėti didelę įtaką mikrobiomos sudėčiai. Dėl to identifikuotos mikrobų tendencijos gali atspindėti tiek biologinius procesus, tiek elgesio bei aplinkos skirtumus tarp grupių.
Pagrindiniai mikrobiniai pokyčiai ir jų prasmė
Be fylių lygmens skirtumų, tyrimas nustatė konkretesnes taksonomines grupes, kurios skyrėsi tarp grupių. Tiek ADHD, tiek autizmo grupėse pastebėta sumažėjusi rūšių įvairovė — tai reiškia mažiau atskirų mikroorganizmų rūšių, kas dažnai siejama su mažesniu žarnyno ekosistemos atsparumu stresui ir disbalansui.
Mažesnė mikrobiotinė įvairovė yra žinoma kaip rizikos faktorius, susijęs su imuninės sistemos disfunkcija, metaboliniais sutrikimais ir netgi tam tikrais psichikos sveikatos sutrikimais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad traktuose, kuriuose dominuoja mažiau įvairių rūšių, gali būti padidėjusi polinkis į uždegiminius procesus arba mažesnis gebėjimas atsigauti po dietinių ar infekcinių iššūkių.
- Escherichia: Keliose pacientų grupėse nustatyta padidėjusi Escherichia kiekis. Escherichia genties bakterijos, įskaitant E. coli rūšis, įprastai egzistuoja žarnyne nedidelėmis koncentracijomis ir gali būti neutralios ar net naudingos, bet jų peraugimas arba patogeniškos rūšys gali prisidėti prie žarnyno diskomforto ir uždegimo.
- Desulfovibrio: Dažniau aptikta ADHD vaikų ir mergaičių su anoreksija grupėse. Šios sulfatą redukuojančios bakterijos klesti mažai deguonies turinčioje, mažai maistingųjų medžiagų aplinkoje ir, esant per daug, gali keisti žarnyno cheminę pusiausvyrą, gaminti sieros junginius ir prisidėti prie slaptų uždegiminių procesų.
- Faecalibacterium: ADHD ir AN grupėse rasta mažesnių Faecalibacterium lygių. Faecalibacterium priskiriama prie palankių žarnyno bakterijų, susijusių su priešuždegiminiais poveikiais; šios rūšies kiekio sumažėjimas anksčiau buvo dokumentuotas uždegiminėse žarnyno ligose ir kai kuriose nuotaikos sutrikimų formose.
Kartu sudaryti modeliai — padidėjęs Bacteroidetes, sumažėjęs Firmicutes, sumažėjusi biodiveristė ir specifinės grupių prisotinimo ar išsekimo tendencijos — primena mikrobinį parašą, pastebėtą tam tikrose uždegiminėse būklėse. Tai rodo galimas jungtis tarp žarnyno, imuninės sistemos ir smegenų funkcijų (gut–immune–brain axis), kurios tampa svarbiu tyrimų objektu neurodevelopmentinių bei valgymo elgesio sutrikimų kontekste.
Mityba, elgesys ir dvipusė žarnyno–smegenų sąveika
Autoriai pabrėžia, kad mityba stipriai formuoja mikrobiomos įvairovę. Vaikai su autizmu ir ADHD dažnai pasižymi išrankiu valgymu, kurį lemia jutiminiai pomėgiai ar nepatogumai, o tai mažina mitybos įvairovę ir gali skatinti tam tikrų bakterijų dominavimą. Anoreksija nervosa atveju sąmoningas maisto apribojimas yra pagrindinis diagnostinis požymis. Ribota arba monotoniška mityba gali surišti panašias mikrobiotines tendencijas skirtingose diagnozėse.
Vis dėlto ryšys nėra vienakryptis: mikrobiomos pokyčiai gali keisti metabolizmą, vietinį ir sisteminį uždegimą bei nervinį signalizavimą — taip potencialiai blogindami psichikos sveikatos ar elgesio simptomus. Tai sudaro prielaidas teigti apie teigiamą grįžtamąjį ryšį: elgesys keičia žarnyno mikrobiotą, o pakitusi mikrobiota gali sustiprinti tam tikrus elgesio modelius arba nuotaikos svyravimus.
Todėl klinikinėje praktikoje reikėtų atsižvelgti ne tik į farmakologinį ar psichologinį gydymą, bet ir į mitybos įpročius bei žarnyno sveikatą. Personalizuotos mitybos strategijos, įskaitant mikrobiomą palaikančius maisto komponentus, galėtų tapti papildoma priežiūros dalimi, nors konkrečios rekomendacijos turi būti patvirtintos didesniais tyrimais.
Tyrimo apribojimai ir atsargi interpretacija
Yra kelios svarbios pastabos, ribojančios tyrimo išvadas. Grupės dydis buvo vidutinis (117 dalyvių) ir nevienodas tarp grupių — tai sumažina statistinę galią. Tyrimą paveikė COVID-19 sukelti sutrikimai bei praktinės problemos renkant išmatų mėginius iš kai kurių vaikų, dėl ko dalinė imtis buvo dar labiau apribota. Šios aplinkybės trukdo išplėsti rezultatus platesnei populiacijai be papildomų patikrinimų.
Tyrėjai atvirai nurodo, kad neaišku, ar stebimi mikrobiomos profiliai prisideda prie neurodevelopmentinių ar valgymo sutrikimų atsiradimo, ar yra šių ligų pasekmė, arba abiejų derinys. Šiuo metu negalima nustatyti aiškios priežastinio ryšio krypties. Reikalingi didesni, longitudinaliniai tyrimai, idealiai apimantys kruopščias mitybos apskaitas, metabolinius žymenis ir elgesio vertinimus, kad būtų galima aiškiai nustatyti mechanizmus ir seką tarp mikrobiotos pokyčių ir klinikinių simptomų.
Be to, mikrobiomos tyrimai dažnai susiduria su techniniais iššūkiais: skirtingi mėginių ėmimo būdai, konservavimo priemonės, DNR išskyrimo protokolai ir bioinformatikos analizės gali lemti rezultatų variacijas tarp studijų. Standartizacija ir atviros duomenų strategijos padėtų geriau palyginti tyrimus ir stiprinti įrodymus.
Diagnostikos ir gydymo implikacijos
Jeigu rezultatai bus patvirtinti platesniuose tyrimuose, nuoseklūs mikrobiomos parašai galėtų ateityje padėti ankstyvesnei diagnostikai, personalizuotoms mitybos strategijoms ar papildomoms mikrobiomą taikantiems terapijoms — pavyzdžiui, specifiniams prebiotikams, probiotikams ar dietinėms intervencijoms. Tokios priemonės galėtų būti derinamos su tradicinėmis gydymo formomis, siekiant holistinio paciento pažiūrėjimo.
Tačiau autoriai įspėja, kad praktinės taikomosios priemonės šiuo metu yra skubotos. Reikia įvertinti saugumą, efektyvumą, galimų šalutinių poveikių riziką ir terapinį naudingumą ilgesniame laikotarpyje. Be to, individualūs skirtumai — įskaitant genetinį polinkį, vaistų vartojimą, gyvenimo būdą ir aplinkos veiksnius — reikšmingai lemia mikrobiotos sąveikas, todėl vienas sprendimas tinka toli gražu ne visiems.
Ekspertų įžvalga
Dr. Elena Novak, fiktyvi vaikų neurogastroenterologė, komentuoja: "Šis tyrimas yra vertingas indikavimas, kad skirtingos neuroelgesio būklės gali konverguoti į bendras žarnyno mikrobiotos ypatybes. Tai patvirtina, kodėl klinikai turėtų atsižvelgti į mitybą ir žarnyno sveikatą kaip dalį išsamaus paciento priežiūros. Visgi mums reikia didesnių, kruopščiai kontroliuojamų tyrimų, prieš keičiant klinikinę praktiką."
Tyrimas, publikuotas žurnale Neuroscience, prisideda prie augančio mokslinių darbų kūrinio, tiriant, kaip mikrobinės ekosistemos sąveikauja su besiformuojančia smegenų struktūra ir funkcija. šeimoms ir klinikams dabartinė išvada turėtų būti traktuojama su atsargia smalsumu: žarnynas yra svarbus, bet istorija dar nėra pilnai užrašyta.
Nors šie rezultatai nėra paskutinis žodis, jie siūlo kelią tolimesniems tyrimams, kurie galėtų integruoti mikrobiologinius duomenis su neurologiniais, imunologiniais ir elgesio rodikliais. Tokiu būdu būtų galima formuoti išsamesnį supratimą apie tai, kaip žarnyno mikrobioma gali būti įtraukta į integruotą priežiūrą vaikams, turintiems autizmo, ADHD ar valgymo sutrikimų.
Praktinės rekomendacijos šiuo metu turėtų likti konservatyvios: skatinti subalansuotą, įvairią mitybą, pasirinkti individualiai pritaikytas mitybos strategijas ir bendradarbiauti su dietologais, gastroenterologais bei psichikos sveikatos specialistais, kai planuojami bet kokie mikrobiomą keičiantys intervencijos.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą