5 Minutės
Senėjimas retai atrodo kaip staigus įvykis — vis dėlto nauji molekuliniai tyrimai rodo, kad mūsų organizmai patiria amžiaus „šoką“ dviem aiškiais momentais: maždaug per vidurį 40-ies metų ir vėl ankstyvais 60-ies metais. Šios staigios permainos pasireiškia daugelyje biologinių sistemų — nuo kraujo baltymų iki mikrobiomos — ir gali paaiškinti, kodėl tam tikrose amžiaus grupėse ligų rizika kartais smarkiai padidėja.
Ką tyrimas matavo ir kodėl tai svarbu
Stanfordo genetiko Michaelo Snyderio vadovaujama tyrėjų grupė analizavo pasikartojančias biologines mėginius iš 108 suaugusių savanorių, surinktus per kelis metus. Vietoje vienkartinio kažkurio asmens „momentinio“ vaizdo, kiekvienas dalyvis pateikė daug mėginių (vidutiniškai 47 mėginiai per maždaug 626 dienas), sudarydamas tankų laiko eilutės rinkinį molekulinių matavimų.
Komanda sekė neįprastai platų biomolekulių spektrą — RNA, baltymus, lipidus ir mikrobiomos taksonus, paimtus iš žarnyno, odos, nosies ir burnos — iš viso apie 135 239 atskiras biologines charakteristikas. Apdorojus daugiau nei 246 milijardus duomenų taškų, atsiskleidė įdomus modelis: daugelio molekulių kiekis nekito vienodai su amžiumi, o vietoje to staiga persikabino dviem konkrečiais amžiaus tarpsniais.
Dvi distinct molekulinės „peršokos”
Maždaug 81 % ištirtų molekulių parodė reikšmingus pokyčius viename arba abiejuose nustatytuose etapuose. Pirmasis šuolis susitelkė maždaug viduryje 40-ies, o antrasis — ties ankstyvais 60-ies metais. Kiekvienas proveržis paveikė persidengiančias, bet nevisiškai identiškas biologines sistemas.
- Vidurio 40-ies pikas: pokyčiai daugiausia susiję su riebalų apykaita, kofeino ir alkoholio metabolizmu, su širdies ir kraujagyslių sistema susijusiomis molekulėmis bei odos ir raumenų funkcijos požymiais.
- Ankstyvi 60-ieji: poslinkiai vėl apėmė angliavandenių ir kofeino metabolizmą, platesnius širdies ir kraujagyslių signalus, imuninės reguliacijos pokyčius, inkstų funkciją ir papildomus odos bei raumenų pokyčius.
Šie nelinijiniai pokyčiai atitinka pastebėjimus kitose rūšyse: žingsniškas senėjimo modelis buvo aprašytas vaisių musių, pelėms ir zebrafish, o ankstesni žmogaus tyrimai taip pat užuominėmis nurodė panašias staigias perėjimo fazes tam tikriems biomarkeriams.
Vyrai, moterys ir menopauzės klausimas
Akivaizdi hipotezė buvo ta, kad vidurio gyvenimo šuolį gali lemti menopauzė ar perimenopauzė moterims. Tyrėjai išanalizavo lyčių skirtumus ir nustatė, kad vyrai taip pat patyrė panašius molekulinius poslinkius maždaug viduryje 40-ies, todėl vien tik menopauzė negali pilnai paaiškinti aptikto modelio.
Kaip teigė tyrimo vyriausiasis metabolomikas Xiaotao Shen: reprodukcinio amžiaus pokyčiai gali prisidėti prie moterims pastebėtų permainų, tačiau „greičiausiai egzistuoja ir kiti, reikšmingesni veiksniai, darančių įtaką tiek vyrams, tiek moterims.“ Ateities darbų prioritetas — išaiškinti šiuos veiksnius: genetika, aplinkos ekspozicijos, gyvenimo būdo pokyčiai ar ilgalaikis fiziologinis stresas.
Reikšmė ligų rizikai ir sveikam senėjimui
Kliniškai šie rezultatai yra svarbūs, nes kai kurios ligos (pvz., Alzheimerio liga ir širdies bei kraujagyslių sutrikimai) pasižymi staigiu sergamumo padidėjimu po tam tikrų amžiaus ribų, o ne tolygiai augančia rizika. Jei daugelis molekulinių sistemų rekonfigūruojasi viduryje gyvenimo ir vėl apie 60-metį, tai gali padėti paaiškinti pastebimus šuolius ligų rizikoje ir atverti galimybes tikslingam atrankiniam patikrinimui ar ankstyvoms intervencijoms, suplanuotoms pagal šiuos langus.
Tyrimas nereiškia, kad vienas įvykis naktį sukelia greitą senėjimą. Vietoje to, aprašyti koordinuoti poslinkiai daugelyje molekulinių sistemų, kurie kartu atrodo kaip diskretūs smūgiai biologiniame senėjimo trajektorijoje.
Apribojimai ir tolimesnis kelias
Duomenų rinkinys yra neįprastai gausus dėl pasikartojančių matavimų, tačiau kohorta buvo nedidelė (108 asmenys) ir apribota amžiaus diapazonu 25–70 metų. Tai palieka atvirus klausimus: ar tokie pat perėjimai vyksta ankščiau ar vėliau gyvenime, kaip jie skiriasi tarp etninių grupių ir gyvenimo būdų, ir ar intervencijos gali sušvelninti ar atidėti šiuos poslinkius.
Tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Aging 2024 m., sudaro pagrindą didesniems, įvairesniems ilgalaikiams tyrimams, kurie integruotų genetiką, aplinką, elgseną ir klinikinius rezultatus, siekiant nusakyti, kaip molekuliniai poslinkiai susiję su ligomis ir atsparumu.
Eksperto įžvalga
„Pamatyti koordinuotus molekulinius lūžius žmonėse yra svarbus žingsnis link prevencinės priežiūros laiko optimizavimo“, sako dr. Elena Morales, biogerontologė ir mokslo komunikatorė. „Jeigu vidurys gyvenimo reiškia sisteminį persireguliavimą, klinikai galėtų nukreipti gyvenimo būdo, metabolines ar imunologines intervencijas taip, kad jos sutaptų su šiomis fazėmis ir galbūt sumažintų vėlesnę ligų riziką.“
Apibendrinant, šis darbas peržiūri senėjimą ne tik kaip lėtinį nuosmukį, bet kaip seriją biologinių perėjimų. Suprasti, kada ir kodėl vyksta šios perėjos, bus esminė sąlyga kuriant intervencijas, kurios pratęstų sveiką gyvenimo trukmę (healthspan) ir sumažintų su amžiumi susijusių ligų naštą.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą