7 Minutės
Prasta burnos sveikata gali reikšti ne tik prastą šypseną — ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad periodonto liga (dantenų uždegimas) kartu su dantų ėduonimi siejasi su žymiai didesne išeminio insulto ir kitų sunkių kardiovaskulinių įvykių rizika, net ir atsižvelgus į tradicinius širdies ligų rizikos veiksnius.
Ko mokslininkai stebėjo per daugiau nei du dešimtmečius
Pietų Karolinos universiteto mokslininkai stebėjo 5 986 suaugusius asmenis (vidutinis amžius 63 metai) maždaug 21 metus. Iš imties buvo eliminuoti tie, kurie jau buvo turėję išeminį insultą, koronarinę širdies ligą arba tam tikrą ankstesnę dantų gydymo istoriją. Tyrėjai palygino tris aiškias grupes: asmenis su gera burnos sveikata, tuos, kuriems buvo vien periodontitas (dantenų liga), ir tuos, kuriems pasireiškė tiek periodontitas, tiek dantų ėduonis (kariesas).
Skirtumai buvo ryškūs. Per stebėjimo laikotarpį insultą patyrė tik 4,1 % žmonių su gera burnos sveikata. Tarp asmenų, kuriems buvo tik dantenų liga, insulato dažnis pakilo iki 6,9 %, o tiems, kuriems pasireiškė ir dantenų liga, ir dantų ėduonis, jis siekė net 10 %.
Suderintas rizikos vertinimas: uždegimas ir bakterijos po mikroskopu
Atlikę koregavimą pagal kūno masės indeksą (KMI), rūkymą ir kitus kardiovaskulinius rizikos veiksnius, tyrėjai nustatė, kad asmenims, turėjusiems tik periodontitą, insulto rizika buvo 44 % didesnė, o tiems, kurie tuo pačiu sirgo ir periodontitu, ir turėjo dantų kariesą, rizika išaugo 86 %. Žvelgiant į platesnius rezultatus, asmenys su abiem burnos ligomis turėjo 36 % didesnę pagrindinių kardiovaskulinių įvykių — įskaitant mirtinas širdies ligas ir mirtinus miokardo infarktus — riziką.
Blogesnė burnos sveikata buvo susijusi su didesne insulto rizika
Šie rezultatai gaunami iš asociacinio tyrimo, todėl jie negali patvirtinti tiesioginio priežastinio ryšio. Vis dėlto tyrimų komanda — iš dalies vadovaujama Souviko Seno, Pietų Karolinos universiteto neurologijos skyriaus vadovo — nurodo biologinius mechanizmus, kurie atrodo plausiblūs: lėtinis uždegimas ir burnos bakterijos, patekusios į kraują, gali prisidėti prie arterijų plokštelių susidarymo. Ankstesni mikrobiologiniai tyrimai netgi aptiko burnos mikrobus aterosklerozinėse plokštelėse, kas yra galimas trombų susidarymo ir išeminio insulto mechanizmas.
Prevencija yra paprasta — ir pamatuojama
Be pagrindinių skaičių, tyrimas pabrėžia reguliarios odontologinės priežiūros apsauginį poveikį. Dalyviai, kurie nurodė reguliarias odontologo apžiūras, turėjo 81 % mažesnę tikimybę sirgti tuo pačiu metu ir dantenų liga, ir kariesu, bei 29 % mažesnę tikimybę turėti tik dantenų ligą. Kitaip tariant, reguliarūs patikrinimai ir bazinė burnos higiena gali suteikti pamatuojamą kardiovaskulinę naudą.
Reguliarūs profilaktiniai vizitai leidžia anksti identifikuoti dantenų uždegimą ir dantų ėduonį, atliekant profesionalų valymą ir teikiant gydymo rekomendacijas. Tokie sprendimai tiek sumažina vietinį uždegimą, tiek mažina bakterijų skaičių burnoje — ir teoriškai riboja bakterijų patekimą į sisteminę kraujotaką, kur jos galėtų prisidėti prie endotelio pažeidimų ir aterosklerozės progresavimo.
„Šie duomenys rodo, kad burnos sveikatos gerinimas gali būti svarbi insulto prevencijos dalis“, — sako Souvik Sen. Jis priduria, kad pacientai, kuriems pastebimi dantenų ligos arba karieso požymiai, turėtų kreiptis į odontologą laiku — ne tik tam, kad išsaugotų dantis, bet ir galimai sumažintų insulto riziką.
Ar įrodymai yra tvirti?
Tyrimas publikuotas Neurology Open Access žurnale ir turi pranašumą dėl didelio imties dydžio bei ilgo stebėjimo laikotarpio, kas padeda aptikti ilgalaikius ryšius. Vis dėlto yra reikšmingų apribojimų: stebimieji duomenys gali būti paveikti neįvertintų gyvenimo būdo, mitybos ar socioekonominių veiksnių; o pats tyrimas negali įrodyti, kad burnos bakterijos tiesiogiai sukėlė insultus tyrimo dalyviams.
Be pagrindinio stebimojo pobūdžio, verta atkreipti dėmesį į diagnostiką ir klasifikaciją: kaip būta nustatinėti periodontitą ir kariesą (klinikiniai tyrimai, rentgenologija, arba pacientų ataskaitos) ir ar šie kriterijai buvo taikomi nuosekliai viso laikotarpio metu. Taip pat svarbu, kad kai kurie gyvenimo būdo veiksniai — tokie kaip mitybos modeliai, streso lygis ar prieiga prie sveikatos priežiūros — gali tarpininkauti santykyje tarp burnos sveikatos ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Vis dėlto cumuliatyviniai įrodymai iš keleto tyrimų, įskaitant mikrobiologinius radinius arterijų plokštelėse, sustiprina biologinį ryšį: lėtinis burnos uždegimas gali būti sisteminių uždegiminių mechanizmų dalis, kurie skatina aterosklerozę, kraujo krešulių susidarymą ir išeminius insultus.
Ką tai reiškia visuomenės sveikatai?
Kardiovaskulinės ligos prevencijos kampanijos daugiausia orientuojasi į kraujospūdį, cholesterolį, rūkymo nutraukimą ir diabeto kontrolę. Šie rezultatai rodo, kad burnos sveikata turi užimti aiškesnę vietą tokiose prevencijos strategijose. Klinicistams, sveikatos politikos planuotojams ir visuomenės sveikatos specialistams verta apsvarstyti paprastas priemones: skatinti reguliarias odontologines apžiūras, gerinti prevencinės odontologijos prieinamumą, bei šviesti pacientus apie kasdienę dantų priežiūrą, pvz., teisingą valymą, siūlą ir tarpdančių valymą.
Sveikatos apsaugos sistema gali integruoti burnos sveikatos vertinimą į bendrą kardiovaskulinių rizikų vertinimą, ypač vyresnio amžiaus pacientams arba tiems, kurie turi žinomų širdies ligų rizikos veiksnių. Tokios tarpdisciplininės prevencijos programos gali būti ekonomiškai naudingos, jeigu jos sumažintų sunkių kardiologinių įvykių skaičių per ilgą laiką.
Praktiniai patarimai pacientams
- Planuokite reguliarius odontologinius patikrinimus ir profesionalų dantų valymą — tyrimas rodo, kad įprastinės apžiūros siejamos su žymiai mažesniu dantenų ligų ir karieso kombinacijos paplitimu.
- Atkreipkite dėmesį į dantenų simptomus: nuolatinis kraujavimas, patinimas ar nemalonus burnos kvapas reikalauja skubaus odontologo įvertinimo ir gydymo.
- Vykdykite kasdienę dantų higieną: reguliariai valykite dantis bent du kartus per dieną, naudokite dantų siūlą arba tarpdantų šepetėlius, ir apsvarstykite burnos skalavimo priemones pagal odontologo rekomendacijas.
- Valdykite kitus rizikos veiksnius — mesti rūkyti, kontroliuoti aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ir įvertinti cholesterolio kiekį — visi šie veiksniai kartu su burnos sveikata veikia bendrą insulto ir širdies ligų riziką.
- Apsvarstykite profilaktinę dantų priežiūrą priklausomai nuo rizikos: stiprūs dantų valymo ir fluoro procedūrų protokolai, profesionalus periodonto gydymas tiems, kurie turi dantenų uždegimą, gali sumažinti uždegiminį aktyvumą ir bakterinį krūvį.
Eksperto įžvalga
Dr. Maria Alvarez, epidemiologė, specializuojanti lėtinių ligų prevencijoje, komentavo: „Jau žinome, kad uždegimas yra bendras mechanizmas daugelyje ligų. Šis tyrimas sustiprina hipotezę, kad burnos uždegimas gali turėti sisteminių pasekmių. Integruodami odontologinę priežiūrą į platesnį kardiovaskulinės rizikos vertinimą, galime pasiekti realią naudą — ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie jau turi širdies rizikos faktorių.“
Tolesni tyrimai, įskaitant intervencinius bandymus, kuriuose vertinama, ar periodonto gydymas sumažina kardiovaskulinių įvykių dažnį, būtų svarbūs siekiant nustatyti priežastinį ryšį. Tačiau jau dabar klinikinė praktika gali pasinaudoti turimais duomenimis, skatinant odontologinę sveikatą kaip papildomą kardiovaskulinės prevencijos sluoksnį.
Kaip toliau gilinsis moksliniai tyrimai burnos ir sisteminių ligų sąsajose, žinutė daugumai skaitytojų paprasta: rūpinkitės savo dantimis ir dantenomis. Gera burnos higiena ir reguliari odontologinė priežiūra yra santykinai mažos kainos priemonės, kurios gali apsaugoti jūsų širdį ir smegenis per ateinančius dešimtmečius.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą