7 Minutės
Nauji tyrimai, atlikti didelėje Jungtinės Karalystės kohorto duomenų bazėje, susiejo tiek cukrumi saldintus, tiek mažai arba be cukraus saldintus gėrimus su didesne metabolinės disfunkcijos susijusia steatozine kepenų liga (MASLD) ir padidėjusiu kepenų riebalų kiekiu. Šie duomenys kelia klausimų apie mintį, jog dietiniai arba „nulinės kalorijos“ gaivieji gėrimai yra visiškai nekenksmingi, ir pabrėžia vandenį kaip saugesnį pasirinkimą.
Ataskaitos rodo, kad tiek įprasti saldinti gaivieji gėrimai, tiek „dietiniai“ variantai gali padidinti riebalų kepenų ligos riziką. Net nedidelis vartojimas buvo susijęs su didesniu kepenų riebalų kiekiu ir padidėjusia mirtingumo rizika analizėje, kurią verta vertinti kontekste su esama epidemiologine informacija ir žinomais metaboliniais mechanizmais.
Dideli duomenys, aiškus signalas: ką atskleidė tyrimas
Tyrėjai analizavo mitybos ir sveikatos duomenis iš 123 788 UK Biobank dalyvių, kurie tyrimo pradžioje neturėjo diagnozuotos kepenų ligos. Gėrimų vartojimo įpročiai buvo nustatyti remiantis keliais 24 valandų mitybos klausimynais (angl. 24‑hour dietary recalls), o dalyviai stebėti vidutiniškai 10,3 metų laikotarpiu. Per šį laikotarpį 1 178 žmonėms buvo nustatyta MASLD diagnozė ir 108 asmenys mirė nuo su kepenimis susijusių priežasčių.
Analizė parodė, kad kasdienis suvartojimas viršijantis maždaug ~250 gramų (tai atitinka apytiksliai vieną skardinę) tiek cukrumi saldintų gėrimų (SSB), tiek mažai arba be cukraus saldintų gėrimų (LNSSB) buvo susijęs su reikšmingai didesne MASLD rizika. Rizikos santykiai (hazard ratio, HR) rodė apytiksliai 60 % didesnę riziką LNSSB vartotojams (HR 1.599) ir apie 50 % didesnę riziką SSB vartotojams (HR 1.469). Abiejų tipų gėrimai taip pat koreliavo su aukštesniais kepenų riebalų matavimais. Svarbu pažymėti, kad statistiškai reikšmingą sąsają su kepenų sukelta mirtingumu šiame kohorte parodė tik LNSSB grupė.
Atliekant šią analizę tyrėjai kontrolavo pagrindinius galimus confounderius — amžių, lytį, kūno masės indeksą (KMI), fizinį aktyvumą, bendrą kalorijų suvartojimą ir kitus medžiagų apykaitos rizikos veiksnius. Nepaisant reguliavimo, lieka galimos liekančios sąlytys ir elgsenos faktoriai, kuriuos ne visada pilnai gali atspindėti stebimų duomenų analizės. Tačiau stiprus ryšys ir aiškus tendencijos pasikartojimas įvairiose stratifikacijose palaiko mintį, kad asociacija yra reikšminga ir verta tolimesnio tyrimo.
Kaip gali „dietiniai" gėrimai kenkti kepenims?
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai gali pasirodyti prieštaringi: mažai kalorijų turintys arba be cukraus esantys gėrimai dažnai reklamuojami kaip sveikesnė alternatyva. Tačiau tyrimo autoriai ir ankstesni moksliniai duomenys nurodo kelis biologinius mechanizmus ir paaiškinimus, kurie yra fiziologiškai pagrįsti ir galėtų paaiškinti pastebėtą ryšį tarp tiek SSB, tiek LNSSB ir kepenų riebalų kaupimosi.
Cukrumi saldinti gėrimai
- Greitai padidina gliukozės ir insulino koncentracijas kraujyje, skatinant lipogenezę ir riebalų kaupimą kepenyse.
- Didina kalorijų suvartojimą ir prisideda prie kūno svorio didėjimo; papildomai gali padidinti šlapimo rūgšties (urato) koncentraciją, kuri siejama su metaboliniu stresu ir kepenų riebalų kaupimu.
- Ypač fruktozė, kuri yra pagrindinė daugelio saldiklių sudedamoji dalis, kepenyse metabolizuojama taip, kad skatina de novo lipogenezę (DNL) — riebalų gamybą iš angliavandenių.
Mažai arba be cukraus alternatyvos
- Dirbtiniai saldikliai gali modifikuoti žarnyno mikrobiomą, o mikrobiomos pokyčiai gali keisti angliavandenių ir lipidų apykaitą, taip paveikdami kepenų metabolizmą.
- Tokie gėrimai gali sutrikdyti sotumo signalus ir skonio suvokimą, didinti saldžių produktų troškimą, kas mažina bendrą mitybos kokybę ir gali skatinti kompensacinį kalorijų vartojimą.
- Nors turintys mažai kalorijų ar „be cukraus“ gėrimai teoriškai neturėtų sukelti didelių insulino pokyčių, kai kurie tyrimai rodo, kad fermentinių, sensorinių ar mikrobiominių mechanizmų sąveika gali išprovokuoti insulino atsaką ar metabolinį disbalansą net ir esant minimaliai energinei vertei.
Pagrindinis šio tyrimo vyriausiasis autorius Lihe Liu pabrėžė, kad naujoji analizė 'kvestionuoja plačiai paplitusią nuomonę, jog dietiniai gėrimai yra visiškai nekenksmingi.' Tyrėjų komanda pažymėjo, kad net ir santykinai mažas kiekis — apytiksliai viena skardinė per dieną — buvo pakankamas norint pastebėti didesnę MASLD riziką šiame duomenų rinkinyje.
Reikia atkreipti dėmesį, kad asociacija nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės santykio; tačiau kai kelios nepriklausomos analizės ir biologiniai mechanizmai rodo panašias kryptis, kyla rimtas įtarimas dėl ilgalaikio vartojimo poveikio kepenų sveikatai. Tai ypač aktualu širdies ir kraujagyslių bei metabolinės rizikos kontekste, nes kepenų riebalų kaupimasis glaudžiai susijęs su insulinorezistencija, dislipidemija ir uždegimu.
Paprastas keitimas: vanduo sumažina riziką
Vienas aiškiausių ir labiausiai pritaikomų šio tyrimo išvadų aspektų yra tas, kad pakeitus tiek cukrumi saldintus, tiek ir dirbtinai saldintus gėrimus paprastu vandeniu buvo susijęs reikšmingas MASLD rizikos sumažėjimas. Įdomu tai, kad pavartojimo pakeitimas vandenį vertino kaip „apsauginį“ veiksnį: pakeitimas SSB į vandenį sumažino riziką maždaug 12,8 %, o LNSSB pakeitimas vandeniu — apie 15,2 %.
Priešingai, SSB keitimas į LNSSB ar atvirkščiai nesuteikė aiškios naudos pagal šios studijos rezultatus. Tai reiškia, kad vien tik perėjimas prie „dietinių“ versijų nebus toks veiksmingas, kaip visiškas perėjimas prie vandens arba kitų nekaloringų, natūralių alternatyvų. Ši išvada sustiprina visuomenės sveikatos rekomendacijas mažinti tiek cukraus, tiek dirbtinių saldiklių suvartojimą, siekiant gerinti kardiometabolinę sveikatą ir mažinti kepenų ligų riziką.
Tyrimas taip pat rodo, kad praktinė, lengvai įgyvendinama intervencija — skatinimas vartoti daugiau vandens kasdien — gali būti efektyvi priemonė tiek prevencinėje medicinoje, tiek visuomenės sveikatos politikos programose. Vanduo kaip numatytasis gėrimas yra pigus, plačiai prieinamas ir neturi kalorijų ar dirbtinių priedų, todėl jo poveikis yra lengvai skaitmenizuojamas ir įvertinamas didelėse populiacijose.
Padariniai visuomenės sveikatai ir tolimesniems tyrimams
MASLD — anksčiau vadinta nealkoholine riebaline kepenų liga (NAFLD) — dabar, pagal skirtingus vertinimus, paveikė maždaug trečdalį pasaulio gyventojų ir tampa vis svarbesne kepenų ligų ir su jomis susijusios mirtingumo priežastimi. Augantis vaidmuo šios ligos epidemiologijoje reiškia, kad supratimas apie mitybos veiksnius, įskaitant gaiviuosius gėrimus ir dirbtinius saldiklius, yra būtinas kuriant prevencines strategijas.
Tyrimo autoriai siūlo tolimesnius žingsnius: ilgalaikiai atsitiktinių imčių (randomizuoti) tyrimai, genetiniai (Mendelio atsitiktinumo) tyrimai ir eksperimentiniai mechanistiniai tyrimai, kurie galėtų padėti nustatyti priežastinius ryšius ir išsiaiškinti, kaip cukrus, fruktozė ir dirbtiniai saldikliai sąveikauja su žarnyno mikrobioma bei metaboliniais keliais. Taip pat verta išplėsti analizę į įvairias populiacijas, įvertinti socioekonominius veiksnius, mitybos modelius bei gretutinį medikamentinį gydymą, kuris gali modifikuoti kepenų riebalų kaupimą.
Klinikams ir vartotojams kol kas galima rekomenduoti vandenį kaip saugiausią kasdienio hidratacijos pasirinkimą. Pacientams, turintiems aukštą MASLD riziką arba jau diagnozuotai kepenų ligai, mitybos konsultacijos, kuriomis skatinamas cukraus ir dirbtinių saldiklių vartojimo mažinimas, gali būti integruotos į platesnį metabolinės sveikatos valdymo planą. Be to, viešosios sveikatos priemonės — tokios kaip cukraus mokesčiai, aiškesnės etiketės ir vartotojų švietimas — gali padėti sumažinti saldintų ir dirbtinai saldintų gėrimų vartojimą populiacijoje.
Vertinant politikos sprendimus, svarbu derinti epidemiologinius duomenis su ekonominiais modeliais ir elgsenos ekonomikos įžvalgomis. Pavyzdžiui, mokesčiai nuo cukraus arba apribojimai reklamai gali sumažinti SSB vartojimą, tačiau reikėtų atidžiai stebėti, ar vartotojai neperšoka prie LNSSB kaip netikros alternatyvos. Šio tyrimo išvados parodo, kad toks pakeitimas gali nepakankamai sumažinti riziką arba netgi išlaikyti didesnę kepenų ligos riziką, todėl išimtinis dėmesys turėtų būti skiriamas vandens skatinimui ir platesniems mitybos pokyčiams.
Galiausiai, šie rezultatai pabrėžia, jog sveikatos priežiūros specialistai turi imtis aktyvesnio požiūrio konsultuodami pacientus dėl gaiviųjų gėrimų vartojimo, o mokslininkai turi tęsti tyrimus, kurie išaiškintų mechanizmus ir pateiktų įrodymus pagrįstas rekomendacijas. Tik integruotas požiūris — jungiantis epidemiologiją, klinikinius tyrimus ir visuomenės sveikatos intervencijas — gali efektyviai spręsti MASLD epidemiją.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą