7 Minutės
Nauji duomenys apie tatuiruotes ir melanomą
Ar tatuiruotės gali paveikti melanomos riziką? Paskutinis populiacijos pagrindu atliktas atvejo–kontrolės tyrimas Jutoje — JAV valstijoje, kurioje užregistruotos vienos iš aukščiausių melanomos sergamumo rodiklių — parodė netikėtą asociaciją: žmonės, turėję kelis tatuiruočių seansus arba keletą didesnių tatuiruočių, atrodė turintys mažesnę riziką susirgti melanoma, palyginti su netatuuotais asmenimis. Tyrime dalyvavo kiek daugiau nei 1 000 dalyvių; lyginti buvo melanomos pacientai ir sveiki kontroliniai asmenys, siekiant išsiaiškinti, ar tatuiruočių paplitimas, jų dydis ar atlikimo laikas gali turėti įtakos vėžio rizikai.
Toks antraštinis teiginys maišo daugelio metų susirūpinimą dėl tatuiruočių rašalo saugumo. Tatuiruočių pigmentai yra sudaryti iš organinių ir neorganinių junginių mišinių, ir kai kurie rašalo komponentai laboratorinėse sąlygose sukėlė vėžio susirūpinimą. Be to, epidemiologiniai duomenys kartais siejo tatuiruotes su retesnėmis onkologinėmis išvadomis, pavyzdžiui, atvejų serijose aprašyta kutaninė limfoma. Todėl naujai gautos išvados turi būti analizuojamos atsargiai, o ne priimamos kaip iškart teigiamos.
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai rezultatai
Jutos tyrimas naudojo atvejo–kontrolės modelį: asmenys, kuriems buvo diagnozuota melanoma, buvo lyginami su atitinkamais sveikais kontroliniais asmenimis, siekiant nustatyti skirtumus tatuiruočių ekspozicijoje. Tyrėjai fiksavo tatuiruočių seansų skaičių ir ar buvo dideli tatuiruočių plotai. Po statistinio koregavimo pagal kelis kintamuosius, tokius kaip rūkymas ir fizinis aktyvumas, analizė parodė, kad dalyviai, turėję kelias tatuiruotes, turėjo daugiau nei 50 % mažesnę praneštą melanomos riziką, palyginti su netatuotais asmenimis.
Svarbu pažymėti, kad tyrimas nenustatė, jog melanomos būtų dažniau lokalizuotos būtent tatuiruotoje odoje palyginti su netatuotomis kūno vietomis. Toks pastebėjimas mažina — bet visiškai neištrina — galimybę, kad tatuiruočių rašalas pats savaime veiktų kaip tiesioginis melanomos kancerogenas tirtajame populiacijos imtyje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad atvejo–kontrolės studijų rezultatai gali atspindėti sudėtingą priežasčių ir pasekmių tinklą, todėl vien tik statistinė asociacija nereiškia mechanistinio ryšio.
Pagrindinės pastabos ir šaltiniai paklaidai
Nors rezultatas yra intriguojantis, kelios esminės metodologinės ribos riboja galimybes tiesiogiai interpretuoti asociaciją tarp tatuiruočių ir sumažėjusios melanomos rizikos.
- Trūksta duomenų apie pagrindinius melanomos rizikos veiksnius: Tyrimas surinko išsamią informaciją apie saulės poveikio istoriją, soliariumo naudojimą, natūralų odos tipą ir melanomos šeimos anamnezę tik melanomos pacientams, tačiau tokio pat lygio duomenų nebuvo surinkta kontrolinėms grupėms. Be palyginamos informacijos neįmanoma pilnai sureguliuoti esminių konfūnderių, kurie gali paaiškinti stebimą asociaciją.
- Elgsenos ir matavimo šališkumai: Tatuoti dalyviai apklausoje pranešė apie rizikingesnius saulės elgesio modelius, pavyzdžiui, dažnesnį soliariumo naudojimą ir saulės nudegimus, tačiau „apsauga“ išliko net ir koregavus kai kuriems gyvenimo būdo veiksniams. Vis dėlto duomenys apie saulės apsaugos praktiką (pvz., apsauginio kremo naudojimas, apsauginė apranga, sąmoningas vengimas saulės) buvo nevisiški tarp grupių. Jei daug tatuiruočių turintys žmonės labiau saugo odą, kad išsaugotų tatuiruotes, tas nematuojamas elgesys galėtų paaiškinti stebimą efektą.
- Parinkimo ir atsako šališkumas: Atsakymų dažnis tarp melanomos atvejų buvo maždaug 41 %. Žemas atsakymų lygis gali įvesti parinkimo šališkumą, jei respondentai sistemingai skiriasi nuo neatsakusiųjų tiek tatuiruočių paplitimo, tiek melanomos rizikos požiūriu.
- Neapskaičiuota informacija apie tatuiruočių vietą ir rašalo sudėtį: Nebuvo sistemingai renkama informacija, ar tatuiruotės daugiausia buvo saulės veikimo zonose ar tomis kūno dalimis, kurios paprastai būna uždengtos, taip pat nebuvo išsamiai nustatyta rašalo sudėtis ar tatuiruočių amžius. Kadangi ultravioletinis (UV) spinduliavimas yra dominuojantis išorinis melanomos rizikos veiksnys, jei tatuiruotės dažniau yra tose vietose, kurias žmonės paprastai dengia drabužiais, asociacija gali atspindėti skirtingą UV ekspoziciją, o ne rašalo apsauginį poveikį.
- Nesuderinamumas su ankstesniais tyrimais: Tarptautiniai tyrimai apie tatuiruotes ir odos vėžį pateikė prieštaringų rezultatų. Kai kurios mažos atvejų serijos ir populiacijos studijos aptiko odos navikus tatuiruotose vietose, tačiau dauguma šių darbų kenčia nuo mažų imčių, nepakankamos kontrolės UV susijusiems elgesio veiksniams arba trumpalaikio stebėjimo. Todėl naujojo tyrimo rezultatai turi būti vertinami platesniame literatūros kontekste.
Galimi mechanizmai ir mokslinis kontekstas
Yra keletas hipotezinių paaiškinimų šiam stebėjimui, nė vienas jų nėra įtikinamai patvirtintas:
- Konfūzijos efektas dėl saulės apsaugos elgesio: Tatuuoti asmenys gali laikytis saulės saugos taisyklių, kad apsaugotų ir išsaugotų tatuiruotes, taip sumažindami UV sukeltą melanomos riziką. Pavyzdžiui, jie gali rečiau degintis saulėje ar dažniau naudoti SPF kremus.
- Anatominis pasiskirstymas: Jei tatuiruotės dažniau yra ant kūno sričių, kurios paprastai yra uždengtos drabužiais (pvz., krūtinė ar nugara po marškinėliais), tos vietos gauna mažiau saulės spindulių.
- Rašalo sukeltas poveikis: Teoriškai kai kurie pigmentai galėtų pakeisti vietinę odos biologiją arba UV spindulių absorbciją. Pavyzdžiui, tamsesni pigmentai galėtų pakeisti, kaip UV fotonai sklaidosi ar sugeriami vietiškai; tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad tatuiruočių rašalas suteikia reikšmingą UV barjerą arba sisteminę apsaugą nuo melanomos.
- Diagnostiniai arba pranešimo skirtumai: Tatuiruotės gali apsunkinti vizualinį odos apžiūrėjimą, todėl tam tikrose vietose navikai gali būti aptinkami vėliau, o tai apsunkina epidemiologinį registravimą, kur būtent atsirado melanomos židiniai.
Atsižvelgiant į šias galimybes, dabartiniai įrodymai nepalaiko biologinio teiginio, kad tatuiravimas apsaugo nuo melanomos. Greičiau tyrimas pateikia hipotezes, kurias būtina patikrinti griežtais prospektyviniais tyrimais ir laboratoriniais mechanistiniais tyrimais.
Reikšmė visuomenės sveikatai ir klinikinės rekomendacijos
Iš praktinės perspektyvos naujas tyrimas neturėtų keisti esamų visuomenės sveikatos rekomendacijų. Dermatologai ir vėžio prevencijos organizacijos toliau pataria riboti tyčinę ultravioletinę ekspoziciją, naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, dėvėti apsaugančius drabužius ir reguliariai atlikti odos savitikrasčius, nepriklausomai nuo tatuiruočių būklės. Šios bendros gairės lieka kertiniu odos vėžio prevencijos elementu.
Klinikinių apžiūrų metu gydytojai turėtų nuosekliai tikrinti ir tatuiruotą odą: atidžiai apžiūrėti pigmentacijas ir paaiškinti pacientams, kad tatuiruotės nėra įrodytas apsauginis veiksnys nuo odos vėžio. Jei kyla įtarimas, dėl nuodugnaus patikrinimo ar biopsijos sprendimą reikia priimti neatsižvelgiant į tai, ar sritis yra tatuiruota, ar ne.
Žmonės, turintys tatuiruočių, gali sąmoningai praktikuoti saulės saugos priemones, kad būtų saugomi jų piešiniai ir bendra odos sveikata. (pixelshot/Canva)
Ateities tyrimų prioritetai turėtų apimti prospektyvinius kohortinius tyrimus, kuriuose standartizuotai būtų renkami duomenys apie tatuiruočių dydį, amžių, pigmentų sudėtį ir tikslią kūno vietą, kartu su išsamiais viso gyvenimo saulės ekspozicijos, apsaugos nuo saulės priemonių ir genetinių rizikos veiksnių matavimais. Biomarkerių tyrimai, atskleidžiantys rašalo komponentų ryšį su audinių poveikiu, bei registrų analizės, mažinančios parinkimo šališkumą, taip pat padidintų priežastinį interpretavimą.
Eksperto komentaras
Dr. Karen Alvarez, dermatologė ir klinikinė epidemiologė, komentuoja: 'Šis tyrimas yra svarbus ankstyvas signalas, bet ne įrodymas. Pagrindinė problema yra liekamasis konfūzijos poveikis — mums reikia gerai suprojektuotų prospektyvinių tyrimų, kuriuose iš anksto būtų matuojama UV ekspozicija, tatuiruočių lokalizacija ir rašalo chemija. Kol kas tatuiruotės turėtų būti vertinamos kaip asmeninis pasirinkimas, o ne visuomenės sveikatos priemonė prieš melanomą.'
Išvados
Jutos atvejo–kontrolės tyrimas pateikia intriguojantį teiginį: asociaciją tarp kelių tatuiruočių ir mažesnės praneštos melanomos rizikos. Visgi metodologiniai apribojimai — daugiausia nepakankami duomenys apie saulės ekspoziciją ir apsaugines priemones, galimas parinkimo šališkumas ir neapsibrėžtumas dėl tatuiruočių vietos bei rašalo sudėties — neleidžia daryti priežastinių išvadų. Dabartinės dermatologinės gairės išlieka nepakitusios: prioritetizuokite UV apsaugą, reguliariai tikrinkite odą ir pasitarkite su gydytoju dėl įtartinų darinukų. Tatuiruotės — kaip ir anksčiau — yra asmeninio saviraiškos klausimas, o ne mediciniškai rekomenduojama strategija melanomos prevencijai. Reikalingi tolesni gerai kontroliuojami ir mechanistinius ryšius tirsiantys tyrimai, kad nustatytume, ar pastebėta asociacija yra reali, ir jeigu taip — kokie yra jos biologiniai arba elgesio pagrindai.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą