7 Minutės
Naujas tyrimas atskleidžia, kad ne tik klausa, bet ir kognityviniai gebėjimai turi lemiamą reikšmę tam, kaip gerai žmonės suvokia kalbą triukšmingoje aplinkoje.
Sėdite pilname kavinės salone, įsitempę bandote suvokti draugo žodžius per stalą, o aplink jus skamba pokalbiai, skyla indai ir muzika, sudarydami konkurencingą garsinį foną. Dažnai įprasta manyti, kad jeigu žmogui sunku suprasti kalbą tokiomis sąlygomis, kaltas yra klausos sutrikimas. Tačiau naujas Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos tyrimas kelia iššūkį šiai prielaidai: išmatuotas intelektualinis pajėgumas stipriai prognozuoja, kaip gerai asmenys su klinikinėmis normaliomis klausos ribomis suvokia kalbą, kai aplink daug kalbančių asmenų ir triukšmo.
Tyrimo dizainas ir dalyvių grupės
Tyrimo komanda įtraukė tris skirtingas grupes, siekdama išplėsti kognityvinių profilių įvairovę: asmenis, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, asmenis su prenatalinio alkoholio poveikio spektru (fetal alcohol spectrum disorder) ir amžių bei lytį atitinkančią neurotipinę kontrolinę grupę. Iš viso imtis siekė 49 dalyvius, kurių amžius svyravo nuo ankstyvos paauglystės iki vidutinio suaugusiųjų amžiaus.
Visi dalyviai praėjo audiologinį patikrinimą, patvirtinusį, kad jų girdėjimo slenkstis atitinka įprastinę klinikinę normą. Tai leido tyrėjams izoliuoti aukštesnio lygio (suprathreshold) procesus — tokias funkcijas kaip dėmesys, darbinė atmintis ir percepcinis mąstymas — nuo periferinio klausos praradimo įtakos.
Norėdami ištirti realaus pasaulio klausymo iššūkius, mokslininkai naudojo kompiuterizuotą daugkalbį (multitalker) užduotį. Dalyviams pirmiausia buvo pristatytas tikslinis kalbėtojas ir nurodyta atkreipti dėmesį į tą balsą, o tuo tarpu du papildomi foniniai kalbėtojai pradėjo kalbėti vienu metu. Kiekvienas balsas skaitė trumpą komandą, kuri prasidėjo skambučio ženklu (call sign), po kurio sekė spalva ir skaičius, pavyzdžiui: Ready Eagle go to green five now. Tikslinis balsas išliko vyriškas, o konkurencingus balsus sudarė įvairūs vyrų ir moterų deriniai.
Užduoties metu fono balsų lygis palaipsniui didėjo, todėl dalyviai turėjo atpažinti tikslinio kalbėtojo ištartą spalvą ir skaičių bei paspausti ekrane atitinkantį variantą. Tokiu būdu tyrėjai galėjo nustatyti kalbos suvokimo slenksčius didėjant trukdžių lygiui — t. y. kietąjį matą, kuris dažnai vadinamas kalbos suvokimu triukšme arba speech-in-noise efektyvumu.
Kognityvinių funkcijų matavimas ir ryšys su klausymu
Po klausymo užduoties dalyviai atliko trumpus, standartizuotus intelektualinių gebėjimų testus, apimančius žodinį ir neverbalinį samprotavimą bei percepcinio organizavimo užduotis. Gautus rezultatus tyrėjai susiejo su kiekvieno dalyvio pasiekimais daugkalbėje užduotyje.
Analizė atskleidė nuoseklų ir statistiškai reikšmingą ryšį tarp intelektualinio pajėgumo ir gebėjimo suvokti kalbą dėlais, kai kalbėtojai kalba vienu metu, visuose trijuose tirtose grupėse. Kitaip tariant, aukštesni standartizuotų kognityvinių testų balai buvo susiję su geresne geba išskirti tikslinį balsą iš sutampančių balsų, nepaisant to, kad visi dalyviai turėjo klinikiškai normalius audiogramų rodiklius.
Vyriausioji tyrimo vadovė Bonnie Lau, otolaringologijos ir galvos-kaklo chirurgijos dėstytoja bei klaidos smegenų raidos tyrimų vadovė Vašingtono universitete, pažymėjo, kad ryšys tarp kognicijos ir klausymo rezultatų viršijo diagnostines kategorijas. Šis efektas buvo pastebimas tiek neurotipinėse grupėse, tiek tarp autizmo ir prenatalinio alkoholio poveikio turinčių dalyvių, o tai rodo, kad tokios kognityvinės funkcijos kaip dėmesys, darbinė atmintis ir percepcinis samprotavimas yra esminės kalbos suvokimui triukšme.
Kodėl kognicija svarbi klausymuisi triukšmingoje aplinkoje
Sėkminga komunikacija sudėtingose akustinėse aplinkose remiasi daugeliu smegenų procesų, kurie tęsiasi už ausies gebėjimo aptikti garsus ribų. Smegenys turi atskirti vienu metu skambančias kalbų sroves, pasirinkti aktualų kalbėtoją, slopinti konkuruojančius signalus ir labai greitai dekoduoti akustines detales, kad fonemas paverstų žodžiais ir reikšme. Visa ši seka reikalauja dėmesio, inhibicijos mechanizmų, darbinės atminties ir kalbos apdorojimo — taigi padidina bendrą kognityvinę apkrovą.
Iš neuro mokslų perspektyvos, klausos srautų atskyrimas ir selektyvus dėmesys priklauso nuo sąveikų tarp klausos žievės ir priekinės (frontalinės) vykdomosios grandinės. Efektyvus viršutinis kontrolės mechanizmas (top-down control) padeda klausytojui prioritizuoti tikslinį balsą ir filtruoti trikdžius, tuo tarpu apatinės grandies (bottom-up) percepcinis kodavimas suteikia akustinius detalių signalus, reikalingus žodžių atpažinimui. Apribojimai arba funkcijų skirtumai šiose sąveikaujančiose sistemose gali sumažinti kalbos suvokimą triukšme net tuo atveju, kai periferinis klausos slenkstis atrodo visiškai normalus.
Tyrimo rezultatai akcentuoja dažnai sutinkamą klinikinę neteisingą nuostatą: sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje nebūtinai reiškia periferinį klausos praradimą. Vietoje to, aukštesnio lygio centriniai procesai ir bendras kognityvinis pajėgumas gali lemiamai nulemti, kaip gerai žmogus susidoroja su foniniu triukšmu.
Paskirtymas edukacijoje, klinikoje ir pagalbinėse technologijose
Šie atradimai turi praktinių pasekmių gydytojams, mokytojams ir audiologams. Neurodivergentiniam asmeniui arba tam, kurio kognityvinių testų rezultatai yra žemesni nei vidutiniai, taikomi aplinkos ar technologiniai pritaikymai gali ženkliai pagerinti komunikacijos rezultatus. Pavyzdžiui, klasėje galima pakeisti sėdėjimo vietą — pastatyti mokinį ar studentą arčiau priekyje — pagerinti akustiką, naudoti nuotolinio mikrofono sistemas ar kitas pagalbines klausomosios sistemos ir, kada įmanoma, sumažinti foninį triukšmą.
Klinikai turėtų apsvarstyti kalbos suvokimo triukšme matavimus ir kognityvinį patikrinimą kaip dalį išsamių vertinimų, kai pacientai skundžiasi realaus pasaulio klausymo sunkumais. Audiologinė vertinimo praktika, apsiribojanti tik toninio slenksčio tyrimais (pure-tone thresholds), gali praleisti centrinės klausos arba kognityvines priežastis, prisidedančias prie komunikacijos problemų.
Klausos technologijų kūrėjams rezultatai rodo, kad ypač vertingos gali būti priemonės ir algoritmai, kurie remia selektyvų dėmesį ir mažina kognityvinę apkrovą. Signalų apdorojimo sprendimai, kurie akcentuoja tikslinio balso ypatybes ar pagerina erdvinį atskyrimą tarp kalbėtojų, gali papildyti kognityvines strategijas. Taip pat pritaikomi mokymo programos, stiprinančios klausos dėmesį ir darbinę atmintį, galėtų sumažinti kasdienes klausymo problemas.
Apribojimai ir tolesnių tyrimų kryptys
Tyrimo imtis buvo santykinai maža — mažiau nei 50 dalyvių — ir autoriai pripažįsta, kad tai riboja rezultatų apibendrinamumą. Lau ir kolegos rekomenduoja didesnius ir longitudinalinius tyrimus, kad būtų galima patvirtinti ir išplėsti šiuos rezultatus, taip pat išskirti, kurios konkrečios kognityvinės sritys stipriausiai prognozuoja daugkalbio (multitalker) našumą.
Ateities tyrimai galėtų taip pat tirti neurofiziologinius kalbos triukšme gebėjimo koreliatus, panaudodami priemones, tokias kaip aktyvaus dėmesio audityvinio sekimo (neural tracking) matavimai, įvykių susijusių potencialų (ERP) analizė ar funkcinių tinklų (functional connectivity) vertinimas, siekiant atkartoti, kaip centrinis klausos apdorojimas ir vykdomieji kontrolės tinklai sąveikauja daugkalbio klausymo metu. Tokie multimodaliniai tyrimai padėtų perkelti elgesio koreliacijas į mechanistinius modelius, naudingus diagnostikai ir intervencijoms.
Ekspertės įžvalgos
Dr. Maria Chen, kognityvinė neuroscientistė ir mokslo komunikatorė, komentavo tyrimo svarbą: „Šis darbas pabrėžia, kad klausymasis yra aktyvus kognityvinis veiksmas. Kalbos supratymui triukšme reikalingas greitas dėmesio ir atminties išteklių paskirstymas.“ Ji pridūrė, jog klinikams ir pedagogams svarbu atsiminti: jei žmogui sunku triukšmingoje patalpoje, pirmiausia verta įvertinti jo kognityvinę apkrovą ir aplinką, o ne iš karto manyti apie periferinį klausos sutrikimą.
Dr. Chen papildomai pažymėjo, kad elgesio vertinimų derinimas su klasės pritaikymais ir tiksliniu klausos treniravimu gali reikšmingai pagerinti kasdienę komunikaciją daugeliui žmonių, ypač turinčių neurovystymosi skirtumų. Tokios integruotos strategijos suteikia galimybę sumažinti ne tik girdėjimo kliūtis, bet ir su kognityviniu krūviu susijusias problematikas.
Išvados
Šis Vašingtono universiteto tyrimas prideda reikšmingą įrodymų sluoksnį, kad kognityvinis pajėgumas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis, kaip gerai žmonės su normaliomis audiogramomis supranta kalbą triukšmingose, daugelio kalbėtojų aplinkose. Nors toninių slenksčių (pure-tone) tyrimai išlieka būtini, jie neatskleidžia viso kasdienio klausymo paveikslo. Klinikai, švietimo specialistai ir įrenginių kūrėjai turėtų atsižvelgti į kognityvinius veiksnius vertindami realaus pasaulio klausymo sunkumus ir kuriant intervencijas, skirtas palaikyti efektyvią komunikaciją.
Praktinis patarimas — kai susiduriama su žmogumi, kuriam sunku girdėti triukšme, verta atlikti tiek akustinę, tiek kognityvinę vertinimo dalį ir apsvarstyti paprastus aplinkos pakeitimus arba technologines priemones, kurios gali dramatiškai sumažinti problemos poveikį kasdieniam gyvenimui. Tokiu būdu gydytojai ir pedagogai gali pasiūlyti labiau suasmenintus sprendimus, kurie remiasi tiek girdėjimo, tiek kognityvinio apdorojimo įžvalgomis.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą