3 Minutės
Tyrimas nustato reikšmingą SARS‑CoV‑2 ir peršalimo atvejų sumažėjimą
Randomizuotas, dvigubai aklas 2‑os fazės klinikinis tyrimas, kurį vedė profesorius Robert Bals iš Saarlando universiteto medicinos centro, parodė, kad reguliarus nereceptinio azelastino nosies purškalo naudojimas sumažino patvirtintų SARS‑CoV‑2 užsikrėtimų skaičių maždaug dviem trečdaliais, palyginti su placebu. CONTAIN tyrime dalyvavo 450 suaugusių savanorių, kurie buvo padalinti į dvi grupes: 227 dalyviai savarankiškai purškė azelastino nosies purškalą tris kartus per dieną 56 dienas, o 223 dalyviai gavo placebo purškalą pagal tą patį grafiką. Visus užsikrėtimus patvirtino PCR tyrimai.
Per 56 dienų stebėjimo laikotarpį 2,2 % azelastino grupės dalyvių buvo teigiamai išbandyti SARS‑CoV‑2, palyginti su 6,7 % placebu grupėje. Gydymo grupėje taip pat pasitaikė mažiau simptominių COVID‑19 atvejų ir bendras PCR patvirtintų kvėpavimo takų infekcijų skaičius buvo mažesnis. Netikėtai azelastino grupėje pastebėtas panašus rinovirusų — dažnos peršalimo priežasties — sumažėjimas: 1,8 % susirgusių, palyginti su 6,3 % placebu grupėje.
Kodėl azelastinas gali veikti: fonas ir laboratoriniai įrodymai
Azelastinas yra ilgai žinomas antihistamininis preparatas, purškiamas į nosį gydyti alerginį rinitą (šienligę) ir parduodamas be recepto jau dešimtmečius. Ankstesni in vitro tyrimai parodė, kad azelastinas gali slopinti SARS‑CoV‑2 ir kitų kvėpavimo takų virusų replikaciją ląstelių kultūrose, siūlydamas tikėtiną antivirusinį mechanizmą papildomai prie jo antihistamininio poveikio. CONTAIN tyrimas, pasak tyrėjų, yra pirmasis randomizuotas klinikinis tyrimas, parodęs apsauginį poveikį nuo kvėpavimo takų virusų infekcijų realiame pasaulyje.
Profesorius Bals ir kolegos vertina rezultatus atsargiai, bet optimistiškai. Jie siūlo, kad azelastino nosies purškalas galėtų būti prieinama, mažai kainuojanti papildoma profilaktinė priemonė — ypač žmonėms, kuriems padidėja sunkaus ligos eigos rizika, per sezoninius kvėpavimo takų virusų pikas arba prieš keliones ar didelės rizikos kontaktus. Tačiau komanda pabrėžia, kad šie rezultatai yra preliminarūs ir reikia didesnių, daugiacentrinių tyrimų, kad būtų patvirtintas veiksmingumas, nustatytos optimalios dozės ir naudojimo trukmė bei ištirta veiksmingumas prieš platesnį kvėpavimo takų patogenų spektrą.
Tyrimo bendradarbiai, dizainas ir reikšmė visuomenės sveikatai
CONTAIN tyrime dalyvavo kelios akademinės grupės ir pramonės partneriai: Saarlando universiteto medicinos centras; Klinikinės farmacijos institutas (prof. Thorsten Lehr, dr. Dominik Selzer); Virusologijos institutas (prof. Sigrun Smola); Helmholczo vaistų tyrimų institutas Saarlande (HIPS); ir URSAPHARM Arzneimittel GmbH iš Saarbrückeno, kuri rėmė tyrimą ir pagamino tiriamąjį produktą. Randomizuotas, dvigubai aklas dizainas ir užsikrėtimų PCR patvirtinimas stiprina pasitikėjimą praneštu poveikio dydžiu, tačiau 2‑os fazės imtis lieka nedidelė, kad būtų galima daryti plačias visuomenės sveikatos rekomendacijas.
Ekspertų įžvalga
Dr. Elena Martínez, infekcinių ligų gydytoja ir mokslo komunikatorė, komentavo: 'Sumažėjimas tiek SARS‑CoV‑2, tiek rinovirusų yra intriguojantis, nes tai reiškia nespecifinį antivirusinį poveikį nosies gleivinėje — įėjimo vietoje daugeliui kvėpavimo takų virusų. Jei tai bus pakartota didesniuose tyrimuose, azelastinas gali tapti praktiška, nebrangia trumpalaikės rizikos mažinimo priemone. Tačiau jis turėtų papildyti, o ne pakeisti skiepijimą, patalpų vėdinimą ir įprastas higienos priemones.'
Išvados
2‑os fazės CONTAIN tyrimas rodo, kad plačiai prieinamas azelastino nosies purškalas gali ženkliai sumažinti PCR patvirtintų SARS‑CoV‑2 užsikrėtimų riziką ir sumažinti rinovirusų infekcijų paplitimą. Nors tai žada paprastą ir nebrangią prevencinę parinktį, šie rezultatai turi būti patvirtinti didesniuose, daugiacentriniuose tyrimuose, kad būtų nustatytos geriausios praktikos, ilgalaikio naudojimo saugumas ir veiksmingumas skirtingose populiacijose bei prieš įvairias virusų atmainas. Kol kas azelastinas gali būti svarstomas kaip papildoma priemonė laukiant papildomų klinikinių įrodymų.
Šaltinis: sciencedaily
Palikite komentarą