Žarnyno veiklos dažnis: svarbus sveikatos rodiklis pagal naujausius tyrimus

Išmatų pasišalinimo dažnis yra daugiau nei tik asmeninis įprotis – tai gali būti reikšmingas bendros sveikatos rodiklis. 2024 m. liepos mėnesį paskelbtas naujas tyrimas atskleidžia ryšį tarp tuštinimosi dažnumo ir lėtinių ligų rizikos, pasitelkiant demografinius, metabolinius bei genetinius duomenis, kad būtų pasiekta išskirtinė įžvalga apie žarnyno sveikatą.

Mokslinis pagrindas: žarnyno mikrobiomos tyrimai

Tyrimą vykdė Sistemų biologijos instituto (ISB) ir Vašingtono universiteto mokslininkai, apimdami 1425 paprastai sveikus dalyvius. Siekdami gauti patikimus žarnyno veiklos duomenis, mokslininkai pašalino tuos, kurie serga inkstų ligomis, dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar Krono liga. Dalyviai nurodė savo vidutinį savaitinį tuštinimosi dažnį, kuris buvo suskirstytas į keturias kategorijas:

• Vidurių užkietėjimas: 1–2 tuštinimaisi per savaitę
• Mažesnis nei įprastas dažnis: 3–6 tuštinimaisi per savaitę
• Normali žarnyno veikla: 1–3 tuštinimaisi per dieną
• Viduriavimas: 4 ar daugiau skystų tuštinimųsi per dieną

Be to, buvo tirti dalyvių kraujo metabolitai, genetiniai duomenys bei žarnyno mikrobiota iš išmatų mėginių. Taip siekta išsiaiškinti, kaip tuštinimosi dažnis gali paveikti viso organizmo sveikatą.

Pagrindinės įžvalgos: „Auksinė zona“ žarnyno veiklai

ISB komandos rezultatai pabrėžė svarbią pusiausvyrą: sveikiausi asmenys dažniausiai tuštinosi 1–2 kartus per dieną, vadinamoje „auksinėje zonoje“. Kaip pažymi mikrobiologas ir pagrindinis tyrimo autorius Seanas Gibbonsas, „žarnyno veiklos dažnumas daro įtaką visoms organizmo sistemoms, o nukrypimai gali būti ankstyvas perspėjimas apie lėtinės ligos riziką“.

Asmenys, sergantys vidurių užkietėjimu ar lėtiniu viduriavimu, pasižymėjo ryškiai skirtingais biologiniais rodikliais. Užkietėjus žarnynui, buvo aptikta didesnė baltymus fermentuojančių bakterijų koncentracija, kas susiję su potencialiai kenksmingų toksinų gamyba. Tokių dalyvių kraujyje rastas padidėjęs indoksil-sulfato kiekis – toksino, kuris gali pakenkti inkstams. Šie duomenys patvirtina žarnyno sveikatos ekspertų nuogąstavimus dėl sisteminių retų tuštinimusių pasekmių.

Kita vertus, dažnai viduriavusiems žmonėms būdingas padidėjęs viršutinės virškinimo trakto bakterijų kiekis bei kraujo rodikliai, signalizuojantys apie kepenų pažeidimo ar streso galimybę. Tokie mikrobiotos pokyčiai kartu su kraujo cheminės sudėties pakitimais rodo, kad virškinimo sutrikimai gali veikti visą organizmą.

Ekpertų įžvalgos ir sveikatos strategijų galimybės

ISB bioinžinierius, tyrimo bendraautoris Johannesas Johnsonas-Martinezas paaiškina: „Kai išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, mikroorganizmai išeikvoja skaidulas ir pradeda fermentuoti baltymus, gamindami toksinus, galinčius patekti į kraują. Tai išryškina reguliarių tuštinimosi įpročių svarbą prevencinėje sveikatoje.“

Pastebėta, kad gyvenimo būdo veiksniai glaudžiai susiję su žarnyno sveikata. Optimalios žarnyno veiklos dalyviai („auksinės zonos“ grupė) vartojo daugiau skaidulų, gėrė pakankamai vandens ir daugiau judėjo. Jų žarnyno mikrobiomo analizė patvirtino gausesnį skaidulas fermentuojančių, naudingų bakterijų kiekį, kurios gamina priešuždegimines trumpųjų grandinių riebalų rūgštis ir yra siejamos su geresniais medžiagų apykaitos rodikliais.

Poveikis visuomenės sveikatai ir ateities žarnyno mikrobiotos tyrimai

Šis inovatyvus tyrimas rodo, kad tuštinimosi dažnis gali būti itin svarbus, nors ir nepakankamai įvertintas, sveikatos rodiklis. Staigūs žarnyno veiklos pokyčiai gali būti ankstyvas signalas apie prasidedančius metabolinius ar organų sutrikimus, todėl ši sritis turi potencialo keisti visuomenės žarnyno sveikatos strategijas. Tyrėjai pabrėžia, jog dėmesys mitybai, skysčių vartojimui ir fiziniam aktyvumui gali būti naudingas siekiant geresnės savijautos ir mažesnės ilgalaikių ligų rizikos tiek turintiems žarnyno sutrikimų, tiek sveikiems asmenims.

Išvada

Tuštinimosi dažnumas tampa svarbiu viso kūno sveikatos rodikliu, artimai susijusiu su žarnyno mikrobiotos sudėtimi ir medžiagų apykaitos žymenimis. Nustatant aiškius sveikos žarnyno veiklos kriterijus, šis tyrimas atveria kelią į individualizuotą prevenciją, remiantis mityba, hidratacija ir kasdieniu judėjimu. Tobulėjant žarnyno sveikatos tyrimams, žarnyno veiklos stebėjimas gali tapti įprasta sveikatos vertinimo dalimi, padedančia žmonėms geriau suprasti bei palaikyti bendrą gerovę.