3 Minutės
Perdegimo sindromo sąvoka jau ilgą laiką siejama su profesiniu stresu, ilgamis darbo valandomis ir didžiuliais darbo reikalavimais. Visgi naujas Norvegijos technologijos ir gamtos mokslų universiteto (NTNU) tyrimas meta iššūkį šiam tradiciniam požiūriui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mažiau nei 30% žmonių, išgyvenančių perdegimo simptomus, pagrindinę to priežastį įvardija darbą. Tai rodo, kad šiuolaikinio perdegimo šaknys dažnai būna kur kas sudėtingesnės.
NTNU tyrimas: Metodika ir netikėti rezultatai
NTNU mokslininkai apklausė 813 darbuotojų Norvegijoje, siekdami nustatyti, kas iš tikrųjų lemia perdegimą, išsekimą bei platesnius psichologinius sunkumus. Respondentai turėjo įvardinti pagrindines savo patiriamų simptomų priežastis. Nors tam tikri darbo veiksniai, tokie kaip per didelis darbo krūvis, koreliavo su perdegimu, didesnę įtaką bendrai psichologinei įtampai turėjo darbo saugumas bei bendradarbių palaikymas, tačiau ne pats perdegimo sindromas.
Įdomu, kad tik 27,7% perdegimo sindromą išgyvenusiųjų teigė, jog jį sukėlė būtent darbovietės stresas. Dauguma įvardijo įvairius veiksnius – šeimos spaudimą, sveikatos problemas ar finansinius sunkumus. Tai rodo, jog darbo stresas dažniausiai yra tik viena iš daugelio galimų perdegimo priežasčių.
Perdegimo sindromas ir stresas: platesnis gyvenimo kontekstas
NTNU psichologas dr. Renzo Bianchi pabrėžia: „Žmonės, patiriantys perdegimą, apibūdina kasdienį stresą, vedantį į depresinės nuotaikos būseną. Tai galima pavadinti gyvenimo sukelta depresine įtampa.“ Tai pabrėžia, kad perdegimo sindromas nėra vien tik profesinio streso pasekmė, bet atsiranda dėl įvairių gyvenimo iššūkių.
Asmenybės vaidmuo perdegimo atsiradime
Asmeniniai psichologiniai veiksniai, tarkime, polinkis į nerimą, vaidina svarbų vaidmenį, kaip žmonės patiria bei įveikia stresą. Dr. Bianchi atkreipia dėmesį: „Žmonės, turintys didesnį nerimo lygį, patiria didesnį energijos nuosmukį, ir tai nebūtinai susiję tik su darbu.“ Tai rodo, kaip svarbu įvertinti individualias psichologines savybes nustatant perdegimo priežastis ir pasekmes.
Mokslinis kontekstas: perdegimo sąvokos raida
Perdegimo (angl. burnout) terminą pirmą kartą pristatė amerikiečių psichologas Herbertas Freudenbergeris, apibūdinęs išsekimą tarp slaugytojų. Vėliau šis apibrėžimas išplito ir kitose profesijose. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu perdegimą apibrėžia kaip sindromą, kylantį dėl lėtinio profesinio streso, kuriam būdinga emocinė išsekimo būsena, susvetimėjimas su darbu ir sumažėjęs profesinis efektyvumas.
Visgi NTNU tyrimas rodo, kad esami perdegimo apibrėžimai gali reikalauti atnaujinimo. Jei darbas nėra visada pagrindinis perdegimo veiksnys, gydymo ir prevencijos strategijos turėtų apimti ir kitus išorinius stresorius – šeimos pareigas, nuolatinius sveikatos iššūkius ar finansinį spaudimą.
Prevencija ir darbuotojų gerovė
Tyrimo rezultatai rodo, kad išskirtinai su darbu susijusios priemonės dažnai gali būti nepakankamos perdegimo prevencijai. Nors saugesnės darbo sąlygos, kolegų palaikymas ar savarankiškumas darbe gali sumažinti riziką, šios priemonės nepašalina perdegimo pagrindų, jei svarbiausi stresoriai slypi asmeniniame gyvenime. NTNU ekspertai rekomenduoja kurti holistines – tiek profesinį, tiek asmeninį gerbūvį apimančias – strategijas.
Dr. Bianchi pabrėžia prasmingo darbo svarbą: „Ne kiekvienam pasiseka mylėti savo darbą, todėl kartais sunkiau atlaikyti darbo stresą. Tačiau svarbu ieškoti prasmingos veiklos ir siekti sėkmės.“ Taip darbo pasitenkinimas susiejamas su streso valdymu, tačiau išoriniai gyvenimo sunkumai dažnai lieka už darbdavių ribų.
Išvada
NTNU tyrimas siunčia aiškią žinutę: perdegimo sindromas – tai daugiabriaunis reiškinys, kurio negalima suprasti ir valdyti tik per darbo aplinkos prizmę. Kad efektyviai saugotume psichinę sveikatą ir mažintume perdegimo atvejų skaičių, reikia vertinti visą stresorių spektrą – nuo asmeninių gyvenimo įvykių iki individualių asmenybės bruožų. Perdegimo apibrėžimas platesniame kontekste leis kurti tikslingesnes prevencijos priemones, skatinti ilgalaikę darbuotojų sveikatą bei padėti žmonėms išlikti darbingiems ir gyvenimo džiaugsmą išlaikantiems tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų.
Komentarai