4 Minutės
Archeologai, dirbantys El Mirador oloje Atapuerkos Siera kalnyne Ispanijoje, atskleidė įtikinamus taphonominius įrodymus, rodančius, kad vieno vėlyvojo neolito įvykio metu, maždaug prieš 5 709–5 573 metus, buvo apdoroti ir suvartoti bent 11 žmonių. Ši radinių grupė apima vaikus ir paauglius, o kauluose aptikta daugybė pokyčių – pjūvių žymės, terminiai pakeitimai, galų poliravimas bei dūriai. Tai patvirtina sistemingą nupešimą, sąnarių išardymą, kaulų laužymą, gaminimą ir kanibalizmą. Radiokarboninis datavimas bei izotopiniai tyrimai parodė, kad šie individai buvo vietiniai ir galėjo būti sukapoti per trumpą laikotarpį, kas liudija apie vienkartinį įvykį, o ne ilgalaikę laidojimo ar išgyvenimo kanibalizmo praktiką.
Archeologinė analizė ir tyrimo metodai
El Mirador kaulai buvo analizuojami pasitelkiant standartinius archeologinius ir bioarcheologinius metodus: makroskopinę taphonomiją, mikroskopinį pjūvio žymių tyrimą, radiokarboninį datavimą ir stroncio izotopų analizę. Taphonomija, tirianti po mirties vykstančius procesus, šiuo atveju leidžia atskirti apdorojimą ir terminį poveikį nuo natūralių pažeidimų. Stroncio izotopų santykiai padeda nustatyti, ar asmenys buvo vietiniai, lyginant jų kaulų cheminę sudėtį su regiono geologiniais rodikliais.
Tyrėjai ištyrė 650 žmonių kaulų fragmentų, kuriuose rasta aiškių apdorojimo po mirties ženklų. Pastebėti vadinamieji „puodo poliravimo“ požymiai – kaulų galų užapvalinimas ir poliravimas dėl ilgo virimo, taip pat pakitusi spalva ir kalcinacija, susijusi su kaitinimu. Ant 132 kaulų užfiksuotos pjūvių žymės, rodančios odos nuėmimą, sąnarių atidalijimą, kūno išskrodimą ir išardymą. Kai kurie kaulai parodė žievės lupimą, kuris gali atsirasti dėl jėgos poveikio ar kandimo – keliais atvejais modelis atitinka žmonių dantų žymes.
Pagrindiniai atradimai ir interpretacijos
Buvo kritiškai įvertinti du svarbūs įrodymai: pirma, kelių radiokarboninių datų sutapimas rodo, kad aukos buvo užmuštos ir apdorotos per trumpą laiką, galbūt per kelias dienas. Antra, stroncio izotopų rodikliai įrodo, kad šie asmenys kilę iš Atapuerkos regiono, todėl atmetama versija apie užsieniečių atvežimą ilgo nuotolio laidojimo apeigoms.
Taphonomijos požymiai ir datavimo rezultatai atmeta interpretacijas apie maistinį kanibalizmą badmetyje ar įprastinę ritualinę praktiką, tokią kaip transumpcija (artimųjų vartojimas laidojimo tikslu). Kaip pabrėžia evoliucinis antropologas Francesc Marginedas, šios liekanos rodo vieną smurto tarp asmenų ar grupių epizodą, kurio baigtimi tapo nugalėtųjų apdorojimas ir vartojimas – galbūt siekiant socialinės eliminacijos ar demonstracijos.
Neolito Pirėnų pusiasalio kontekstas
Atapuerkos radinių seka yra pagrindinė Europos priešistorės tyrimuose, o El Mirador atradimas praplečia žinias apie tarpusavio smurto epizodus neolito laikotarpiu Pirėnų pusiasalyje. Didėjanti konkurencija dėl derlingų žemių ir resursų augant populiacijoms galėjo lemti tokius konfliktus. Apdirbtų žmogaus palaikų aptikimas kartu su buities atliekomis ir gyvūnų kaulais rodo, kad kanibalizmas šiuo atveju buvo dalis platesnės smurto taktikos, o ne izoliuota kultūrinė tradicija.
Mokslinis pagrindas ir platesnės implikacijos
Kanibalizmo apraiškos priešistorėje gali turėti įvairias priežastis: išgyvenimo badmetyje, laidojimo ritualus (pvz., transumpciją), simbolines praktikas ar smurtinį varžovų pašalinimą. Motyvo nustatymas įmanomas tik derinant taphonomiją, datavimą, izotopinę kilmę bei archeologinį kontekstą. El Mirador atveju vietinė kilmė, trumpas laiko intervalas ir skerdimo žymės rodo konfliktą bei socialinės kontrolės praktiką.
Kaip pažymi Palmira Saladié iš Katalonijos žmogaus paleoekologijos instituto, „kanibalizmas yra vienas sudėtingiausių reiškinių interpretacijai dėl sunkiai suvokiamo akto – žmogaus žmogaus vartojimo. Dažnu atveju stokojame visų duomenų, kad priskirtume elgseną konkrečiam kontekstui, o visuomenės išankstinė nuomonė jį neretai traktuoja kaip barbarišką veiksmą.“ Visgi El Mirador atvejis yra retas atvejis, kai gausu duomenų, mažinančių interpretacinį neapibrėžtumą.
Nauji tyrimo metodai ir ateities perspektyvos
Tolesni darbai El Mirador oloje ir panašiose vietose naudos pažangias metodikas: mikro-CT tomografiją pjūvio žymių analizei, liekanų tyrimą ruošiant maistą, senovės DNR analizes aukų ir vietinių giminystei nustatyti, GIS erdvinę analizę depiliavimo modelių atkūrimui. Tobulėjant izotopų bazinėms linijoms ir Bayes modeliavimo metodikoms, bus galima dar tiksliau datuoti įvykius ir tiksliau atskirti epizodinį smurtą nuo reguliarių praktikų.
Išvados
El Mirador urvo žmonių kaulų kolekcija pateikia stiprius, įvairius įrodymus apie vienkartinį vėlyvojo neolito įvykį, kai buvo apdoroti ir suvartoti mažiausiai 11 vietinių žmonių. Radiokarboninis datavimas, stroncio izotopų analizė ir tiksli taphonomija atmeta badmečio ar ritualinio kanibalizmo versijas, o nurodo į smurtinį socialinį konfliktą – galbūt sąmoningą eliminavimo ar atgrasymo strategiją tarp kaimyninių bendruomenių. Nepaisant neišspręstų klausimų, El Mirador yra kertinė vieta tyrinėjant, kaip priešistorinės bendruomenės elgėsi su žmogaus kūnais, ir parodo, kokią reikšmę turi bioarcheologiniai metodai, atskleidžiantys smurto epizodus archeologinėje medžiagoje.
Šaltinis: nature
Komentarai