Naujas atradimas: Ličio svarba Alzheimerio ligos vystymuisi

Paslėptas veiksnys Alzheimerio ligos raidoje

Alzheimerio liga yra viena iš sudėtingiausių neurodegeneracinių ligų, nuo kurios šiuo metu kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Ji kelia rimtų iššūkių medicinos mokslui. Naujausias proveržio tyrimas, kurį atliko Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai ir paskelbė žurnale „Nature“, išryškino anksčiau nepakankamai įvertintą veiksnį – ličio, natūraliai randamo žmogaus smegenyse metalo, svarbą Alzheimerio ligos progresavimui.

Mokslinis pagrindas: Metalų ir baltymų vaidmuo smegenų sveikatai

Neuromokslininkai jau seniai tiria sudėtingą baltymų ir mikroelementų sąveiką, kuri palaiko pažintines funkcijas. Alzheimerio ligai būdingas netaisyklingai susilankstytų baltymų – amiloido beta ir tau – kaupimasis. Nors šie baltymai atlieka svarbų vaidmenį sveikose smegenyse, pakitus jų struktūrai jie gali tapti žalingi. Tačiau baltymų kaupimasis nėra vienintelis veiksnys. Pastarieji tyrimai siekia atskleisti platesnį biocheminį ir elementalų kontekstą tiriant Alzheimerio ligą – ypatingas dėmesys teikiamas cinkui, variui, geležiai ir dabar – ličiui. Harvardo tyrėjų komanda išmatavo apie 30 skirtingų metalų, tarp jų ir ličio, koncentracijas įvairaus pažintinio sveikatos lygio žmonių po mirties smegenų audiniuose.

Pagrindiniai rezultatai: ličio trūkumas ir Alzheimerio eiga

Tyrimas nustatė, kad sveikas pažintines funkcijas turinčių asmenų smegenyse ličio koncentracija buvo žymiai didesnė nei Alzheimeriu sirgusių asmenų. Svarbu tai, kad mažesnis ličio kiekis buvo rasta jau esant lengviems atminties sutrikimams, o tai rodo, kad ličio mažėjimas gali būti viena iš priežasčių, lemiančių neurodegeneraciją, o ne tik jos pasekmė.

Atlikus papildomus tyrimus su laboratorinėmis pelėmis, susirgusiomis Alzheimerio modeliavimo būdu, pastebėta, kad sumažinus ličio kiekį, greičiau kaupėsi toksiški amiloido beta ir tau baltymai. Tai lėmė pastebimus atminties ir mokymosi sutrikimus, patvirtinant galimą ryšį tarp ličio trūkumo ir Alzheimerio ligos žalingų procesų.

Mokslininkai taip pat stebėjo, kad amiloido plokštelės – tipinis Alzheimerio ligos požymis – geba surišti ličio, pašalindamos jį iš įprastų ląstelinių procesų. Ličio netekimas neigiamai veikė ne tik neuronus, bet ir kitas pagrindines smegenų ląsteles, parodant esminį galimą smegenų pusiausvyros sutrikimą.

Ekspertų požiūris ir platesnis kontekstas

Neurologas dr. Timothy Chang iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, kuris nepriklausomai vertino tyrimą, teigė: „Šiame darbe išsamiai ištirta ličio svarba Alzheimerio ligos diagnostiniu, baltymų, ląstelių ir genetiniu lygiu.“

Vyresnysis autorius dr. Bruce Yankner, Harvardo genetikos ir neurologijos profesorius, paaiškino: „Tai pirmasis tyrimas, pateikiantis įrodymų, kad ličio svarba slypi ne tik jo vartojime kaip vaisto didelėmis dozėmis, bet ir kaip natūralaus elemento, reikalingo smegenims. Mes analizuojame, kokią įtaką smegenų audiniams gali turėti ličio trūkumas.“

Nauji gydymo būdai ir ankstyvosios diagnostikos galimybės

Vienas daugiausiai vilčių teikiančių tyrimo rezultatų – sukurta nauja ličio pagrindo molekulė, kuri neleidžia ličiui būti „įkalintam“ amiloido plokštelėse. Ji buvo išbandyta tiek sveikoms, tiek Alzheimerio modeliui pritaikytoms pelėms ir apsaugojo jas nuo baltymų kaupimosi bei su tuo susijusio pažintinio nuosmukio – šio poveikio pasiekta be toksinio šalutinio poveikio, net esant keliolika kartų mažesnėms dozėms nei tradicinio gydymo atvejais.

Šiuo metu ličio klinikinis taikymas apsiriboja tam tikrų psichikos sutrikimų, tokių kaip bipolinis sutrikimas ar depresija, gydymu, ir jam būdingos didelės dozės ir pašaliniai poveikiai. Naujoji Harvardo komandos sukurta ličio junginys gali būti gerokai saugesnė alternatyva, nes veiksmingumu išsiskiria net labai mažose koncentracijose.

Nors šie rezultatai dar ankstyvos stadijos ir reikalauja tolesnių tyrimų bei klinikinių bandymų, jie gali atverti duris tiek naujiems gydymo metodams, tiek efektyvesnei ankstyvai diagnostikai. Reguliarus ličio koncentracijos matavimas smegenyse ar kraujyje ateityje galėtų tapti svarbiu Alzheimerio ligos rizikos vertinimo ar ankstyvos diagnostikos įrankiu.

Likę klausimai ir ateities tyrimai

Tyrėjų komanda rengiasi tolimesniems tyrimams, skirtoms jų sukurto ličio junginio saugumo ir veiksmingumo pagrindimui žmonėms. Dr. Chang pabrėžia: „Būsimi klinikiniai tyrimai yra būtini siekiant nustatyti, ar teisinga ličio forma ir dozė gali iš tiesų apsaugoti nuo Alzheimerio ligos arba sulėtinti jos eigą.“

Šis atradimas atveria naujus tyrimo kelius, siekiant suprasti esminį ličio vaidmenį smegenų fiziologijoje. Dr. Yankner teigia: „Esame tik kelio pradžioje, aiškindamiesi, kokį poveikį ličio daro neuronų biologijai – jo reikšmė gali būti daug didesnė, nei manėme iki šiol.“

Išvados

Šis tyrimas žymi svarbų proveržį Alzheimerio ligos ir smegenų chemijos supratime, pabrėždamas, kad natūraliai esantis ličio elementas gali atlikti esminę apsauginę funkciją. Patikimi duomenys apie ličio trūkumo ryšį su Alzheimerio ligos patologija atveria kelią inovatyviems gydymo metodams ir skatina iš naujo permąstyti ligos diagnostiką, stebėjimą bei profilaktiką. Toliau tęsiant tyrimus, ličio lygio smegenyse stebėjimas ir valdymas gali tapti vienu iš kertinių kovos prieš Alzheimerio ligą žingsnių.