Naujas tyrimas keičia požiūrį į vaizdo žaidimų įtaką vaikų kognityvinei raidai

Tyrimas paneigia įsitvirtinusius mitus apie vaizdo žaidimus ir intelektą

Vaikų naudojimasis skaitmenine žiniasklaida tapo neatsiejama šiuolaikinės vaikystės dalimi ir nuolat kelia diskusijas apie jos poveikį kognityvinei raidai bei intelektui. Priešingai nei dažnai keliamos abejonės dėl vaizdo žaidimų žalos mokymosi arba intelektiniam vystymuisi, reikšmingas tyrimas, paskelbtas 2022 m., pateikė įtikinamų įrodymų, kad vaizdo žaidimai gali turėti teigiamą poveikį vaikų intelektui.

Ekrano laiko vertinimas: svarbiausios ABCD tyrimo išvados

Tarptautinė mokslininkų grupė iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos išanalizavo duomenis iš Adolescent Brain Cognitive Development (ABCD) tyrimo, kuris apėmė beveik 10 000 JAV vaikų, kurių amžius buvo 9 arba 10 metų. Rezultatai parodė, kad dalyviai vidutiniškai kasdien televizorių ar internetinius vaizdo įrašus žiūrėjo apie 2,5 valandos, apie valandą žaidė vaizdo žaidimus ir dar pusvalandį bendravo internete.

Po dvejų metų mokslininkai pakartotinai įvertino daugiau nei 5 000 pradinės imties vaikų intelekto pokyčius. Rezultatai buvo išskirtiniai: vaikai, kurie vaizdo žaidimams skyrė daugiau laiko nei vidutiniškai, rodė 2,5 balo IQ augimą – tai viršijo įprastus kognityvinius pasiekimus šio amžiaus tarpsniu.

Kaip buvo matuojamas intelektas ir valdomi kiti veiksniai

IQ padidėjimas buvo nustatytas naudojant standartizuotus skaitymo supratimo, vizualinio ir erdvinio mąstymo, atminties, kognityvinio lankstumo bei savikontrolės testus – šios užduotys leido įvertinti bendrą vaikų protinių gebėjimų lygį. Tyrimas atidžiai atsižvelgė į genetinius ir socialinius-ekonominius veiksnius bei kitus potencialiai lemiančius aspektus, taip padėdamas sumažinti kitų studijų metu pasitaikančių išorinių įtakų poveikį.

Įdomu tai, kad mokslininkai nerado jokio pastebimo televizijos žiūrėjimo ar socialinių tinklų naudojimo poveikio vaikų kognityviniams gebėjimams – nei teigiamo, nei neigiamo. Šis atradimas parodo, kad ne visa skaitmeninė veikla turi vienodą poveikį besivystančiam smegenims ir leidžia niuansuotai diskutuoti apie ekrano laiką.

Ekspertų nuomonės ir būsimos tyrimų kryptys

„Skaitmeninė žiniasklaida formuoja šiuolaikinį vaikų pasaulį, tačiau jos įtaka kognityvinei raidai tebėra diskutuotina“, pažymi tyrimą atlikę mokslininkai. Jie priduria, kad „ateities tyrimuose integravus genetinius duomenis, bus galima tiksliau nustatyti priežastinius ryšius ir paveldimumo svarbą“.

Neuromokslininkas Torkel Klingbergas iš Karolinska instituto Švedijoje, vienas iš tyrimo autorių, pabrėžė rezultatų svarbą: „Mūsų tyrimas patvirtina, kad bendras ekranų naudojimas vaikams nėra žalingas protinių gebėjimų raidai, o vaizdo žaidimai gal net suteikia šiokį tokį stimulus intelektui.“

Ankstesni skaitmeninės žiniasklaidos poveikių tyrimai dažnai pateikdavo prieštaringus rezultatus dėl nedidelių imčių ar neįvertintų genetinių ar socialinių-ekonominių veiksnių – šie trūkumai buvo pašalinti šio tyrimo metu. Visgi autoriai pabrėžia, kad reikia toliau tirti platesnį spektrą galimo poveikio, įskaitant fizinę sveikatą, emocinę savijautą bei akademinius pasiekimus.

Platesnė reikšmė ir tolimesni žingsniai

Nors tyrimas buvo atliktas su Šiaurės Amerikos vaikais ir nebuvo atskiriamos skirtingos vaizdo žaidimų rūšys, rezultatai stiprina požiūrį, kad intelektas yra kintantis, o ne pastovus rodiklis. Tyrėjai ketina išplėsti analizę, tirti kitus išorinius veiksnius bei ieškoti, kaip kognityviniai pokyčiai susiję su vaikų smegenų vystymusi.

„Mes nevertinome ekrano elgsenos poveikio fiziniam aktyvumui, miego arba vaikų savijautai bei mokymosi rezultatams, tad skubėti daryti apibendrinimus dar per anksti“, pažymėjo Klingbergas. „Tęsiami tyrimai padės detaliau suprasti, kokią įtaką skaitmeninė aplinka turi vaikų raidai.“

Išvados

Šiuolaikiniai tyrimų duomenys rodo, kad vaizdo žaidimai gali kukliai pagerinti vaikų intelektinius gebėjimus, paniegiant anksčiau paplitusias baimes dėl skaitmeninės žiniasklaidos rizikos. Griežtai įvertinus genetinius ir socialinius veiksnius, šis reikšmingas tyrimas atskleidžia, jog ne visas ekrano laikas yra žalingas, o interaktyvūs žaidimai gali turėti unikalių privalumų vaikų kognityvinei raidai. Skaitmeninėms technologijoms tampant vis svarbesne kasdienybės dalimi, nuoseklūs moksliniai tyrimai bus būtini siekiant nustatyti rekomendacijas, kurios užtikrintų pusiausvyrą tarp kognityvinės naudos ir bendros vaikų sveikatos. Šis darbas pabrėžia, kaip svarbu remtis įrodymais ir išlaikyti subalansuotas diskusijas apie vaikų ekrano laiką šiuolaikiniame pasaulyje.