Šokolado kvapas didina jėgos treniruočių apimtį ženkliai

Vidury sunkios serijos paskutinis dalykas, kurio tikėtumės, yra, kad šokolado kvapas galėtų padėti išspausti papildomas pakartojimus. Tačiau tyrėjai, tirę įprastus maisto aromatus, nustatė būtent tai: tamsaus ar pieniško šokolado kvapas, įkvėptas prieš seriją ir tarp jų, atrodė padidinantis jėgos treniruočių apimtį, nepadidinant suvokiamos pastangos.

Kaip vyko eksperimentas

Tyrimas apėmė 23 sveikus vyrus, ankstyvame arba viduryje 20-ies, turinčius vidutinę patirtį jėgos treniruotėse. Kiekvienas savanoris atėjo į laboratoriją po mažiausiai dešimties valandų nevalgius. Šis pasninko reikalavimas buvo sąmoningas: jis sustiprino apetito signalus ir palengvino su apetitu susijusių pokyčių aptikimą.

Dalyviai buvo paskirstyti vienai iš trijų kvapų sąlygų. Viena grupė įkvėpė tirštą 90 procentų kakavos tamsaus šokolado pavyzdį, kita mėgino 60 procentų kakavos pieniško šokolado aromatą, o kontrolinė grupė uostė bekvapį vandenį. Atliekant kojų tiesimo protokolą (pakartotinius sėdimus kelio tiesimus prieš svorį) tyrėjai užrašė bendrą pakartojimų skaičių ir paprašė dalyvių tam tikrais momentais įvertinti alkį ir norą valgyti. Taip pat buvo fiksuojamas suvoktas pastangos laipsnis, kad būtų galima nustatyti, ar papildomi pakartojimai pareikalavo didesnių pastangų.

Rezultatai buvo aiškūs kryptimi, jei dar ne nusakė mechanizmo. Palyginti su vandens kontrole, tamsaus šokolado kvapas padidino bendrą pakartojimų skaičių maždaug 18, o pieniško šokolado kvapas lėmė maždaug 9 pakartojimų padidėjimą. Svarbiausia, nepaisant padidėjusio darbo, dalyviai nepranešė apie didesnę suvokiamą pastangą.

Ką reiškia šie radiniai

Abu šokolado aromatai nesielgė vienodai. Tamsus šokoladas linkęs slopinti apetitą ir prieš treniruotę didinti sotumo vertinimus, kas atitinka sotumą imituojantį atsaką. Pieniškas šokoladas buvo įvertintas kaip malonesnis, tačiau reikšmingai nepakeitė alkio balų. Tyrėjai siūlo dvi papildomas idėjas: išmoktas asociacijas ir anticipacinius fiziologinius atsakus.

Uoslė yra glaudžiai susijusi su limbine sistema, smegenų regionų rinkiniu, kuris tarpininkauja emocijoms, atminčiai ir atlygiui. Pažįstami maisto kvapai gali sukelti sąlygotas lūkesčius apie maistinių medžiagų kiekį ir atlygį. Pasninko režimą turintiems savanoriams tamsaus, kartoko ir daug kakavos turinčio šokolado kvapas galėjo signalizuoti sotumą teikiantį, maistingą produktą, perstumdamas apetito valdymo sistemas į būseną, panašią į ankstyvą virškinimo fazę. Saldesnis pieniško šokolado kvapas galėjo veikti labiau kaip hedoninis signalas, gerindamas nuotaiką ar atlygio pojūtį ir darantis treniruočių aplinką malonesnę.

Šie mechanizmai paaiškintų, kodėl treniruočių apimtis padidėjo nepateikiant atitinkamo suvokiamo pastangos padidėjimo. Anticipaciniai, arba cefalinės fazės, atsakai, smegenų inicijuotas pasirengimas valgyti, gali keisti hormoninę ir autonominę veiklą prieš suvartojant maistą. Šiame tyrime nebuvo matuojami hormonai ar neuroninė veikla, todėl šie paaiškinimai lieka įmanomi, bet neįrodyti.

Apribojimai yra svarbūs. Išmėginys buvo mažas ir ribotas vidutiniškai treniruotų jaunų vyrų grupe, kas apriboja rezultatų taikomumą platesnėms populiacijoms. Kvapo intensyvumas galėjo skirtis tarp pavyzdžių. Bekvapis vandens kontrolinis bandymas galėjo atskleisti kai kuriems dalyviams sąlygas. Svarbiausia, nebuvo tiesioginių hormonų, tokių kaip grelinas ar leptinas, matavimų, taip pat nebuvo smegenų aktyvumo rodiklių, kurie parodytų pokyčius kelių lygiu.

Galimos pasekmės ir tolesni žingsniai

Jei rezultatai būtų pakartoti, jie kelia tiek praktinius, tiek mokslinius klausimus. Sportininkai ir treneriai galėtų apsvarstyti kvapą kaip nebrangų, neinvazinį signalą, galintį keisti suvokiamą apetitą ar nuotaiką prieš treniruotę. Iš tyrimų perspektyvos tolesnėse studijose reikėtų įtraukti įvairias populiacijas, skirtingų tipų pratimus ir objektyvius biomarkerius: kraujo hormonus, autonominius rodiklius ar neurovaizdavimo tyrimus, kurie atvaizduotų uoslės ir atlygio grandines veikime.

Platesnė reikšmė ta, kad pažįstami maisto kvapai gali veikti kaip psichologiniai ir fiziologiniai suveikėjai, smulkūs aplinkos pastūmėjimai, keičiantys vidinę būseną. Ar šokoladas yra ypatingas, lieka neaišku. Tyrėjai mano, kad ne: kiti stipriai susieti sotumo signalai gali sukelti panašius efektus, jei jie yra reikšmingi ir pažįstami konkrečiam asmeniui.

Ekspertų įžvalga

„Šis tyrimas yra puikus pavyzdys, kaip jutiminiai signalai gali sąveikauti su našumu“, sako dr. Elena Marquez, Barcelonos universiteto pratimų fiziologė. „Mes žinome, kad kvapas veikia apetitą ir emocijas. Logiškas kitas žingsnis yra išmatuoti cirkuliuojančius hormonus ir neuroninius žymenis, kad galėtume nustatyti, ar tai psichologinis triukas, fiziologinis paruošiamasis efektas, ar abu. Jei tai pasitvirtintų tarp lyčių ir amžiaus grupių, kvapų signalai galėtų tapti naudingu, mažos rizikos įrankiu treniruočių aplinkoje.“

Išvada

Šokolado uostymas prieš ir tarp serijų, atrodo, padidina jėgos pratimo apimtį mažame, specifiniame jaunų vyrų imtyje — tamsus šokoladas mažino subjektyvų alkį, o pieniškas sukėlė malonų, atlygio panašų efektą. Rezultatai yra įdomūs, bet preliminarūs. Jie pabrėžia platesnį principą: smegenų ryšys su uosle ir lūkesčiais gali įtakoti elgesį matomais būdais. Norint pereiti nuo smalsaus rezultato prie praktinių rekomendacijų, reikia didesnių tyrimų su objektyviais biomarkeriais ir įvairiais dalyviais.