Boeing Starliner vėlavimas: įgulos skrydžiai iki 2028

Boeingo Starliner testas 2024 m. atskleidė helio nuotėkį ir varikliukų gedimus; NASA ir Boeing perplanuoja misijas. Dėl pataisų ir sertifikavimo Starliner su įgula nebus iki 2028 m., didinant priklausomybę nuo SpaceX.

.
Boeing Starliner vėlavimas: įgulos skrydžiai iki 2028

4 Minutės

Sekti „Google“

Atrodytų rutininis įgulos testas 2024 m. birželį privertė NASA ir Boeing priimti sudėtingus sprendimus. Du astronautai startavo su Boeingo Starliner trumpam vizitui Tarptautinėje kosminėje stotyje, tačiau planas neišdegė. Nuotėkiai ir manevravimo varikliukų gedimai reiškė, kad erdvėlaiviu nebuvo galima patikimai pargabenti įgulos, todėl agentūra nusprendė juos parskraidinti kitu aparatu. Dėl to NASA dabar prognozuoja, kad nebus jokių Starliner su įgula skrydžių iki 2028 m.

Techninės klaidos, kurios pakeitė grafiką

Starliner problemos siekia pirmą nevaldomą demonstraciją 2019 m. gruodį, kai aparatas nepasiekė stoties ir pateko į netinkamą orbitą. Antras beįgulinis reisas 2022 m. gegužę priartėjo prie stoties, bet atskleidė variklio sistemos problemas. Tos ankstesnės problemos iš dalies nuspėjo kritinius gedimus, pasireiškusius Įgulos skrydžio teste.

2024 m. birželį astronautai Suni Williams ir Butch Wilmore planuotai praleido 8–14 dienų stotyje. Misijos metu inžinieriai aptiko helio nuotėkį ir penkių iš 28 manevravimo varikliukų praradimą Starliner valdymo sistemoje. Gedimo pobūdis buvo pakankamai rimtas, kad NASA atmestų kapsulės panaudojimą parskraidinti įgulą į Žemę. Erdvėlaivis grįžo į Žemę be įgulos 2024 m. rugsėjį, o abu įgulos nariai vėliau saugiai sugrįžo 2025 m. kovą su SpaceX Crew Dragon.

Tyrimai klasifikavo incidentą kaip didžiausio rimtumo lygio įvykį, todėl pradėta išsami taisymo kampanija. Pagrindinės priežastys susietos su vožtuvų gedimais ir tarpiklių degradacija, kurią sukėlė azoto tetroksido poveikis, plačiai naudojamam hipergoliniam oksidatoriui. Boeing perprojektavo sandariklius, modifikavo vožtuvų komponentus ir numatė papildomus aparatūros atnaujinimus, kad pašalintų silpnąsias vietas.

Ką reiškia peržiūrėtas skrydžių planas

Starliner-1 dabar skris kaip dar viena beįgulinė patikros misija, numatyta 2026 m. gruodį arba 2027 m. sausį. Tas skrydis išbandys neseniai įdiegtus pakeitimus ir patikrins variklių darbą orbitoje. Tačiau ne visi pataisymai bus baigti iki šio reiso. Papildomi konstrukciniai pakeitimai, įskaitant aptarnavimo modulio vožtuvų architektūros peržiūrą, naujus įgulos modulio manevravimo variklius, naujas baterijas ir parašiutų sistemos patobulinimus, numatyti po Starliner-1 ir prieš bet kokią skrydį su įgula.

Dėl tokio etapinio požiūrio NASA ir Boeing laukia ilgo tarpo tarp Starliner-1 ir planuojamo su įgula Starliner-2 misijos. Agentūra šiuo metu taiko 2028 m. kaip tikslinį laikotarpį Starliner-2, o Boeing mano, kad vidurys 2028 m. yra realistiškas. Šis delsimas didina NASA priklausomybę nuo SpaceX įgulos pervežimo į žemą Žemės orbitą, ko agentūra siekė išvengti turėdama du nepriklausomus įgulos paslaugų teikėjus.

Kita komplikacija: pirmieji keturi Starliner skrydžiai kils su United Launch Alliance Atlas V raketa, patikimu aparatu, kuris dabar yra retires. Vėlesni skrydžiai, Starliner-5 ir Starliner-6, numatyti atlikti su ULA naująja Vulcan Centaur raketa. Vulcan dar nėra sertifikuota skrydžiams su įgula, tad NASA ir ULA turi užbaigti žmogiškojo naudojimo sertifikavimo procesą prieš įgulos skrydžius su ja.

NASA taip pat paskelbė įvertinimą apie bendrą erdvėlaivio modifikacijų ir Vulcan sertifikavimo proceso kainą: apie 334 mln. eurų. Ši suma apima inžinerinius pakeitimus, testus ir administracinius veiksmus, reikalingus Vulcan patvirtinimui žmogiškajai misijai.

Pasekmės TKS ir komercinei prieigai žemoje Žemės orbitoje

Kodėl tai svarbu ne tik programų grafikų kontekste? Turint tik vieną sertifikuotą įgulos pervežimo priemonę, Tarptautinės kosminės stoties operacinė lankstumas sumažėja. Redundancija įgulos prieigoje padeda apsaugoti stoties nuolatinį veikimą, palaiko pereinamuosius procesus link komercinių stočių žemoje Žemės orbitoje ir išlaiko konkurencinį spaudimą, kuris gali mažinti kaštus ir skatin ti inovacijas.

Boeing atveju vėlavimas taip pat kenkia reputacijai. Kompanija turi įrodyti ne tik tai, kad aparatūra suremontuota, bet ir kad procesai bei priežiūra sustiprinti. Reguliuotojai ir NASA kruopščiai peržiūrės bandymų rezultatus, aparatūros kokybės kontrolę ir programinės įrangos patikrinimus prieš suteikdami leidimą skrydžiams su įgula.

Ekspertų komentaras

"Kosmoso skrydis neperšauna mažų klaidų", sakė dr. Elena Ramirez, hipotetinė vyresnioji erdvėlaivių sistemų inžinierė, turinti dešimtis metų patirties skrydžių sertifikavime. "Atrodytų menkas sandariklio ar vožtuvo gedimas gali peraugti į misijos lygio riziką. Protingas kelias yra etapinis patvirtinimas: išbandyti skrydžiu, pasimokyti, pataisyti ir vėl išbandyti. Tai užima laiko, bet saugo gyvybes ir ilgalaikę programos sveikatą."

Tokia pozicija paaiškina, kodėl NASA ir Boeing pasirinko atsargų laiko planą. Agentūra privalo subalansuoti grafiko spaudimą su būtinybe užtikrinti įgulos saugumą ir misijos patikimumą.

Išvada

Boeingo Starliner vis dar turi kelią tapti reguliariu NASA įgulos taksi, tačiau dabar tas laikas matuojamas metais, o ne mėnesiais. Pataisymai jau diegiami, ir dar viena beįgulinė demonstracija suteiks svarbų patikrinimą atliktiems pakeitimams. Tuo tarpu NASA priklausomybė nuo SpaceX išliks esminė, norint išlaikyti nuolatinę žmonių buvimą žemoje Žemės orbitoje, kol Starliner užbaigs savo atkūrimo ir sertifikavimo kelionę.

Tomas Žilinskas
„Aš esu Tomas – visata mane žavi nuo vaikystės. Dalinuosi naujienomis ir įžvalgomis apie kosmoso tyrinėjimus ir galaktikas.“

Palikti komentarą

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.