Kosmoso šaldymo laboratorija atskleidžia kvantines taisykles

NASA Šaltojo atomo laboratorija Tarptautinėje kosminėje stotyje atvėsina atomus beveik iki absoliučios nulio ribos, leidžiančią ilgiau stebėti Bose-Einšteino kondensatus ir tirti kvantinę fiziką mikrogravitacijoje.

Kosmoso šaldymo laboratorija atskleidžia kvantines taisykles

3 Minutes

Minišaldytuvą primenanti dėžutė, plūduriuojanti virš Žemės, tyliai verčia iš naujo mūsų supratimą apie materiją. Viduje atomai atvėsinami iki tokių žemų temperatūrų, kad jie nustoja elgtis kaip mažučiai biliardo kamuoliukai ir ima elgtis kaip bangos, didelės ir matuojamos bangos, atskleidžiančios kvantines taisykles, kurių retai matome mūsų planetoje.

Tą dėžutę sudaro NASA Šaltojo atomo laboratorija, ką tik atnaujinta ir dabar veikianti Tarptautinėje kosminėje stotyje. Astronautai šį pavasarį įdiegė naujausią įrangą, o mokslininkai ėmė naudoti stoties mikrogravitaciją, kad ištemptų kvantinius reiškinius laike ir erdvėje. Tai nėra tik nežymus patobulinimas. Tai leidžia atlikti eksperimentus, kurių paprasčiausiai negalima įgyvendinti ant Žemės esančiose laboratorijose.

Kokios temperatūros laikomos „ultražemomis“? Laboratorija atvėsina rubidžio arba kalio atomų debesis iki temperatūrų, artimų absoliučiam nuliui, žemiau maždaug −459 °F (−237 °C). Procesas skamba paprastai: įkaitinti metalo juostelę, kad susidarytų dujos, tada nukreipti lazerius, sureguliuotus tiksliai tam tikromis dažninėmis juostomis, kad sulėtintų atomus iki beveik visiško sustojimo. Magnetiniai spąstai ir papildomi aušinimo metodai sustiprina kontrolę. Galutinis rezultatas yra Bose-Einšteino kondensatas: kvantinis objektas, pakankamai didelis, kad jį būtų galima stebėti instrumentais, tačiau valdomas bangų pobūdžio taisyklių, leidžiančių dalelėms persidengti ir veikti vieningai.

Orbitoje šie ultražemi debessluoksniai išsiplečia daugiau ir gali būti stebimi žymiai ilgiau nei Žemėje, atveriant naują langą į kvantinį elgesį.

Kodėl mikrogravitacija svarbi? Žemėje gravitacija skyla debesį arba per kelias milisekundes ištraukia jį iš eksperimentinės zonos. Stotyje materijos bangos gali plėstis ir sąveikauti be nuolatinio traukimo, todėl eksperimentai įgyja daugiau trukmės ir jautrumo. Tyrėjai gali ištirti subtilius gravitacijos, laiko ir judėjimo efektus su tokiu tikslumu, kuris būtų neįmanomas ant žemės. Kitaip tariant, kosmoso aplinka paverčia Šaltojo atomo laboratoriją precizišku instrumentu tiek fundamentinei fizikai, tiek praktiniams jutimo sprendimams.

Šis naujausias atnaujinimas, ketvirtasis nuo įrenginio atvykimo 2018 metais, apima perdarytą magnetinį spąstą, leidžiantį mokslininkams pagal poreikį keisti kvantinių dujų debesis, ir patobulintas metalines šaltinio medžiagas atominių dujų generavimui. Šie pakeitimai išplečia eksperimentų įvairovę ir sugriežtina valdymą, reikalingą būsimiems erdvėje veiksiantiems kvantiniams instrumentams, pavyzdžiui materijos bangų interferometrams navigacijai, laiko nustatymui ir gravitacijos aptikimui aplink Žemę ir Mėnulį.

Laboratorija yra kompaktiška, valdoma iš Žemės ir palaiko kelias tarptautines tyrėjų grupes, kurios tiria fundamentinę fiziką ir pradedančias kvantines technologijas. Sukurta ir valdoma NASA Reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos ir administruojama Kalifornijos technologijų instituto, Šaltojo atomo laboratorija finansuojama per NASA Biologijos ir fizinių mokslų skyrių. Jos sėkmė kuriant Bose-Einšteino kondensatus orbitoje yra svarbus etapas: tai parodo, kad kvantinės sistemos gali veikti patikimai už mūsų planetos ribų.

Kas toliau? Galvokite apie tai kaip apie kvantinių technologijų įžengimą į praktinį etapą. Dabar vykstantys eksperimentai padės formuoti įrenginius, kurie naviguos be GPS, aptiks požemines struktūras arba testuos gravitacijos modelius būdais, apie kuriuos prieš dešimtmetį galėjome tik svajoti. Laboratorija gali būti maža, tačiau jos pasiekiamumas didelis, ir kitas netikėtas rezultatas gali pasirodyti bet kurioje orbitoje.

Leave a Comment

Comments

No comments yet.