6 Minutės
Trylika skirtumų kaule ir kaukolės anatomijoje gali pakeisti visą pasakojimą. Būtent tuo momentu tyrėjų komanda suprato, kad mažas sausumos krokodilo panašus žvėris iš vėlyvojo Triaso iš tikrųjų nėra gerai pažįstamas Terrestrisuchus, o anksčiau nežinoma rūšis.
„Mano daktaro darbas tiria, kaip šie primityvūs krokodilidai yra susiję tarpusavyje,“ sako Ewan, pagrindinis projekto doktorantas. Jis ir kolegos atliko kruopštų naujo egzemplioriaus anatomijos aprašymą, palygindami jo bruožus su ankstyvųjų krokodilinių grupių rinkiniu. Rezultatas: aiškūs, kartojami skirtumai — trylika anatominių požymių, kurie atskiria šį gyvūną nuo kitų.
Mokslinis kontekstas
Toks atradimas yra svarbus todėl, kad vėlyvasis Triasas buvo esminis taškas Žemės istorijoje. Vulkaniška veikla netrukus po to paskatino Triaso–Jurio masinę išnykimą, pertvarkė ekosistemas ir sunaikino daugelį evoliucinių šakų. Katalogizuodami rūšis, kurios egzistavo tuoj prieš šį sukrėtimą, paleontologai gali sudaryti pradinį vaizdą, kaip buvo struktūrizuotos stuburinių bendruomenės ir kurie morfologiniai požymiai galbūt padėjo kai kurioms grupėms išlikti.
Papildomos krokodilų rūšies radimas išplečia mūsų supratimą apie ekologinę įvairovę to laikotarpio kraštovaizdyje: tai yra mažesni plėšrūnai ir oportunistiniai visaėdžiai, užimantys žemės nišas gerokai prieš modernių krokodilų dominavimą upėse ir pakrantėse. Tai taip pat padeda tikslinti evoliucinius medžius, leidžiant mokslininkams atsekti, kurie anatomijos pokyčiai buvo protėviški, o kurie — specializuoti eksperimentai formos ir elgesio evoliucijoje.
Trumpai tariant, atidus vieno egzemplioriaus tyrimas gali atskleisti prisitaikymo modelius, išnykimo riziką ir ilgalaikius roplių atsakymo į aplinkos krizes pavyzdžius. Kas žino, kokie kiti netikėtumai dar laukia uolienose, kurios iki šiol atrodė pažįstamos?
Atradimo ir tyrimo metodai
Naujos rūšies identifikavimas remiasi metodišku požiūriu: surinkimu, konservavimu, detalizavimu ir palyginimu. Surinkimo stadijoje raktinis momentas yra konteksto išsaugojimas — uolienų sluoksnio, stratigrafijos ir kaimyninių radinių įrašai, kurie leidžia nustatyti reljefą, amžių ir aplinkos parametrus. Konservavimo etape fosilijos buvo stabilizuotos impulsinių cheminių procedūrų pagalba, kad būtų išlaikyti ploni struktūriniai elementai ir nepažeistos kaukolės detalės.
Anatominė apžiūra apėmė krovinį tradicinių ir modernių metodų: makroskopinę vizualinę analizę su didinimu, detalų kaulų paviršiaus fiksavimą, tomografijos (µCT) skenavimą, o kai kuriais atvejais ir trimačių modelių rekonstrukcijas. Šis daugiasluoksnis metodas leidžia vizualizuoti paviršinius bei vidinius kanalus, sinusines ertmes ir kaulinės struktūros orientaciją be destruktyvių intervencijų.
Garry, laboratorijos technikas, pabrėžia, kad palyginamoji analizė buvo kritinė: „Tyrėme kiekvieną kaulo profilio, danties formos ir kaukolės jungčių poslinkį lygindami su anksčiau aprašytomis rūšimis. Dėl to atsirado ta tikslumo grandis, kuri išskyrė trylika stabiliai pasikartojančių požymių.“
Anatominės ypatybės, kurios skiria rūšį
Išskiriami trylika požymių apima tiek kaukolės, tiek postkranijalinės (užkaukolinės) srities elementus. Kai kurie iš jų yra smulkūs, bet svarbūs morfologiškai: specifinė atikišosios dantų eilės orientacija, unikalus preorbitalinis kaulo susiliejimas, išskirtinė galvos pamato plokštelės forma ir tam tikri stuburo slankstelių bruožai. Kiti požymiai — kaulų storio santykiai ir sąnarių paviršių profilis — rodo funkcinius skirtumus judesyje ir kramtyme.
Geometriniai tyrimai (morfometrija) patvirtino, kad šie skirtumai nėra vien tik individų variacija: statistinė analizė parodė, kad minėti požymiai grupuojasi kartu, sudarydami atskirą morfo-tipą, kurį būtų sunku paaiškinti tiesiog kaip amžiaus arba seksualinės dimorfijos variantą. Tai leido autoritetams pagrįsti pasiūlymą apibūdinti naują taksoną.
Svarbu pabrėžti, kad mokslinėje sistematikoje sprendimas pripažinti naują rūšį remiasi ne vienuoju faktu, o kiekvieno požymio svarba ir jų tarpusavio kombinacija. Trylika atpažintų požymių — tai ne pavieniui reikšmingi keistumai, o koherentinis junginys, atkartojantis skirtinguose skeletiniuose fragmentuose.
Paleoekologinė interpretacija
Kai kalbame apie ekologiją, tai nėra vien tik apie laiką ir vietą: tai apie ekologines nišas, mitybos strategijas ir tarpusavio sąveikas. Maži, sausumos orientuoti krokodilo giminaičiai, tokie kaip aptariamas egzempliorius, greičiausiai buvo aktyvūs sekliame mikrohabitatau — medžiojantys smulkesnius stuburinius, vabzdžius arba maitindamiesi augaliniu ar mišriu maistu. Tokia taksonominė įvairovė rodo, kad krokodiliformai užėmė daugybę ekologinių pozicijų dar prieš tai, kai jų palikuonys perejo prie gyvenimo vandenyse.
Rekonstrukcijos, pagrįstos kaukolės ir galūnių kaulų santykiais, suteikia įžvalgų apie judrumą ir medžioklės taktiką. Pvz., ilgesnės galūnių distalinių segmentų proporcijos siejamos su greitesniu judėjimu žemėje; plokštesnė kaukolės forma gali reikšti kitokį kramtymo mechanizmą nei tų periodų akvafiliniai giminaičiai. Tokie duomenys svarbūs ruošiant platesnes ekologines bendruomenių rekonstrukcijas.
Evoliucinė reikšmė ir filogenetika
Toks radinys yra vertingas be to, kad praturtina rūšinių sąrašą. Filogenetinės analizės, kuriose įtraukta naujojo egzemplioriaus morfologija, leidžia rekonstruoti santykius tarp agronominių ir labiškai artimų grupių bei nustatyti, kurios morfologinės ypatybės atsirado ankstyviausiose šakose. Neišsami ar netiksli taksonominė informacija gali lemti per daug prielaidų ir klaidingas evoliucines interpretacijas; todėl kiekvienas naujas, kruopščiai aprašytas egzempliorius yra svarbus kalibravimo taškas.
Be to, išnagrinėjus anatominius požymius ir jų išplitimą per laiką, mokslininkai gali nustatyti, ar tam tikri bruožai vystėsi nepriklausomai keliose linijose (konvergencija) ar buvo paveldėti iš bendro protėvio (homologija). Šiuo konkrečiu atveju kai kurios požymių kombinacijos atrodo kaip specializuotos adaptacijos, o kitos — kaip primityvios savybės, išlikusios iš senesnių protėvių etapų.
Kaip šis radinys praturtina paleontologijos žinias
Rūkstančios uolienos istorijoje kiekvienas naujas pavyzdys leidžia pagerinti mūsų supratimą apie transformacijas, kurios vyko per geologinius laikotarpius. Šis atradimas – papildomas duomenų taškas, kuris padeda sujungti išsiliejusias ir fragmentuotas linijas. Jis atveria galimybes persvarstyti senus aprašymus, peržiūrėti kolekcijas muziejuose (kur dažnai randamos neidentifikuotos ar klaidingai priskirtos medžiagos) ir planuoti naujus iškasimus tikslinėse stratigrafinėse stotelėse.
Tyrimo patikimumą didina aiškus aprašymas, viešinimas ir duomenų atvėrimas. Skelbiami morfologiniai aprašai, µCT skenai ir aukštos raiškos nuotraukos leidžia kitiems tyrėjams patikrinti išvadas ir įtraukti šį egzempliorių į platesnes analizės schemas. Tokia atvirumo praktika palaiko mokslo verifikaciją ir spartina taksonominę pažangą.
Ateities perspektyvos
Šis radinys skatina kelias tolimesnes tyrimų kryptis. Pirma, reikia toliau analizuoti kolekcijas ir stratigrafines vietas, kad būtų nustatyta, kiek plačiai buvo išplėtota ši rūšis erdvėje ir laike. Antra, reikalingi biomechaniniai tyrimai, siekiant tiksliau atspėti mitybos mechaniką ir judėjimo strategijas, naudojant skaitmenines modelių simuliacijas. Trečia, platesnės filogenetinės analizės su platesniu morfologinių ir molekulinių charakterių rinkiniu (ten, kur įmanoma) gali padėti patikslinti krokodiliformų evoliucinius medžius.
Galiausiai, šis atradimas primena apie uolienų tyrimų svarbą ir muziejų kolekcijų neįkainojamą vertę. Daugelis svarbių atradimų kyla ne tik iš naujų kasinėjimų, bet ir iš kruopštaus jau turimos medžiagos peržiūrų: kartais sprendimas, ar fragmentas priklauso žinomos rūšies variacijai ar naujai taksonominei vienetai, pasirodo lemtingas platesniame evoliuciniame kontekste.
Apibendrinant, detali anatominė analizė, kurioje atpažinti trylika stabilūs skirtumai, ne tik atskleidė dar vieną krokodiliformą vėlyvajame Triase, bet ir praturtino mūsų supratimą apie formos įvairumą, ekologines strategijas ir evoliucinius procesus, veikusius prieš vieną iš didžiųjų Žemės istorijos perversmų — Triaso–Jurio masinį išnykimą.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą