6 Minutės
Argentinos tyrėjai aukštai Anduose iškasė beveik pilną vieno iš seniausių žinomų dinozaurų skeletą. Mažas, ilgakaklis roplys — pavadintas Huayracursor jaguensis — žada naujų įžvalgų apie dinozaurų evoliuciją pabaiginiame Triazo laikotarpyje.
Išskirtinė fosilija iškasta 3 000 metrų aukštyje
CONICET mokslininkai paskelbė radinį po kasinėjimų Argentinos šiaurės vakaruose, La Rioja papėdėse. Tyrėjų komandai pavyko atverti dalį kaukolės, beveik visą stuburo slankstelių grandinę besitęsiančią iki uodegos, taip pat beveik nepažeistas priekines ir galines galūnes. Egzempliorius rasta maždaug 3 000 metrų (9 842 pėdų) aukštyje — neįprastai aukštai rastai Triaso periodui priskiriamai fosilijai.
Toks aukštalipiškas radinys kelia papildomų klausimų apie paleoecologiją ir taphonomiją: kaip šis gyvūnas gyveno tokioje aplinkoje, kokios buvo vietinės klimato sąlygos, ir kaip uolienos bei sedimentai leido taip gerai išsaugoti kaulus. La Rioja regionas pasižymi sudėtinga geologija, kurioje vėlesni uolienų sluoksniai padengė ir apsaugojo senesnes Triaso nuosėdas — tai suteikia galimybę tiksliau rekonstruoti fosilijos kontekstą.
Kasinėjimų darbo sąlygos Anduose buvo sudėtingos: komanda dirbo dideliame aukštyje, kur klimatas ir logistika kelia iššūkių ekspedicijos planavimui. Tokie radiniai reikalauja tarpdisciplininio požiūrio — geologų, paleontologų, konservatorių ir vietinių tyrimų vadovų bendradarbiavimo, kad fosilija būtų iškasta, užfiksuota stratigrafiškai ir saugiai perkelta į laboratorijas tolimesniam tyrimui.
Beveik pilnas mažo, ilgakaklio roplio Huayracursor jaguensis skeletas, rastas La Rioja papėdėse. (AFP/CONICET PRESS OFFICE/HANDOUT)
Kodėl Huayracursor yra svarbus paleontologijai
Publikacija žurnale Nature priskiria Huayracursor ankstyvųjų žolėdžių dinozaurų linijai, iš kurios vėliau išsivystė ilgakakčiai milžinai. Tačiau šis rūšis buvo santykinai nedidelė: manoma, kad suaugę individai siekė maždaug dviejų metrų ilgį ir svėrė tik apie 18 kilogramų. "Huayracursor gyveno prieš maždaug 230–225 milijonus metų", — sakė Agustín Martinelli, vienas publikacijos autorių, taip datuojant radinį Triazo pabaigai, kai pradėjo atsirasti pirmieji dinozaurai ir ankstyvieji žinduolių giminaičiai.
Toks morfologinis profilis — mažas kūno dydis, ilga kaklo dalis ir proporcingos galūnės — leidžia užtikrintai įterpti šį gyvūną į bazines sauropodomorfų gaires. Tai ne tik padeda užpildyti spragas filogenetinėse medžiuose, bet ir suteikia konkrečių duomenų apie kūno dydžio dinamiką, koja ir kaklo santykį bei galimus judėjimo ir mitybos mechanizmus ankstyvuosiuose žolėdžiuose dinozauruose.
Be to, Nature publikacija rodo, kad tyrimas remiasi išsamiais morfologiniais aprašymais, palyginamosiomis analizėmis ir filogenetiniais modeliais. Tokie metodai — sudedamosios visapusiško ištyrimo dalys — padeda palaikyti atradimo patikimumą ir leidžia kitiems tyrėjams naudoti duomenis tolesnėms analizėms, pvz., apie evoliucinius greičius ar morfologinius perėjimus tarp grupių.
Ką tai pasako apie ankstyvuosius dinozaurus
Beveik pilnas skeletas suteikia ypatingą vertę mokslui. Visos stuburo dalys, išsaugotos nuo kaklo iki uodegos, kartu su gerai išsilaikiusiomis galūnėmis leidžia tyrėjams detaliai analizuoti kaukolės, kaklo, stuburo ir galūnių santykį. Tai svarbu norint suprasti ankstyvosios kaklo ilginimosi stadijas ir kūno dydžio pokyčius žolėdžių dinozaurų linijose — procesus, kurie galiausiai lėmė vėlesnių sauropodomorfų pereinamąsias formas ir milžinišką dydį.
Tokios morfologinės savybės yra kertinės, analizuojant biomechaniką ir ekologiją: ilgesnis kaklas gali rodyti specializuotą pašaro pasiekimą arba efektyvesnį energetinį naudingumą maitinantis aukštesniais augalų sluoksniais. Tuo pačiu metu mažesnis kūno dydis gali atspindėti konkrečias ekologines nišas, greitesnį augimą arba skirtingą plėšrūnų spaudimą Triazo aplinkoje.
Be anatominių duomenų, radinio aukšta vietovė ir tikslus datavimas padeda atkurti aplinkas, kuriose ankstyvieji dinozaurai diversifikavosi. Vėlyvojo Triazo fosilijos suteikia ekologinių „momentinių“ užfiksavimų — snapshot'ų — apie aplinkos pokyčius ir bendrą bendrijų sandarą prieš Jurą, kai dinozaurai patyrė plačią radiaciją. Analizė, apimanti sedimentologiją, izotopų tyrimus ir faunos sudėtį, gali atskleisti klimato sąlygas, vegetacijos tipus ir vandens prieinamumą to meto buveinėse.
Tolesni tyrimai ir metodai
Tyrėjai akcentuoja, kad tolimesni mikroskopiniai kaulo tyrimai ir histologija gali patikslinti augimo greičio ir gyvenimo istorijos įvertinimus. Kaulų histologija leidžia atpažinti augimo žiedus, metabolinius modelius ir galimus sezoninius svyravimus, kurie atspindi individualios gyvūno patirties detales — pavyzdžiui, ar individas buvo subadultinis ar suaugęs, ar patyrė hipstazę dėl aplinkos stresų.
Be to, modernios neinvazinės technologijos, tokios kaip kompiuterinės tomografijos (KT), sinchrotroninė mikrotomoskopija ir 3D skenavimas, leidžia sukurti aukštos raiškos virtualius modelius. Tai suteikia galimybę atlikti biomechaninius modeliavimus, atkurti sąnarių judesius ir įvertinti galimų raumenų prisitvirtinimo vietų funkciją, neprarandant originalaus pavyzdžio integralumo.
Taip pat planuojami izotopiniai tyrimai (pvz., stabilieji anglies ir deguonies izotopai), kurie gali suteikti duomenų apie mitybos tipus ir buveinių sąlygas. Paleoekologiniai tyrimai, įskaitant asociuotų augalų ir bestuburių liekanų analizę, padės suprasti vietines maisto grandines ir galimą konkurenciją tarp rūšių. Toks tarpdisciplininis tyrimų spektras užtikrins, kad Huayracursor įnašas į paleontologiją bus daugialypis.
Galiausiai, konservavimo ir muziejinės priežiūros planai užtikrins, kad pavyzdys išliktų prieinamas mokslui ir visuomenei. Reikšmingų radinių skaitmeninimas leidžia dalintis duomenimis tarptautiniu mastu, skatindamas palyginamąsias studijas ir didinant tyrimų skaidrumą.
Platesnės evoliucinės ir ekologinės implikacijos
Huayracursor atradimas praturtina žinias apie sauropodomorfų kilmę ir ankstyvąją dinozaurų adaptaciją. Palyginus su kitomis Triazo periodui priskiriamomis rūšimis, šis radinys leidžia atsekti morfologinius žingsnius, vedusius link vėlesnių gigantų: nuo santykinai mažo kūno ir proporcingo kaklo iki ilgesnio kaklo ir didesnio masės centro pasikeitimų, būtinų palaikyti masyvų kūną.
Be to, aukštikalnių atradimas parodo, kad ankstyvieji dinozaurai užėmė įvairias ekologines nišas, įskaitant mišrias ar aukštesnes buveines, kurios galėjo pasiūlyti izoliuotas ar specifines maisto išteklių sankaupas. Tokios aplinkos galėjo skatinti morfologinę diversifikaciją ir prisidėti prie vienos ar kitos linijos adaptacijos tempų skirtumų.
Tyrimų rezultatai taip pat turi platesnį reikšmę evoliucinės ekologijos studijose: juos galima integruoti į makroevoliucinius modelius, vertinančius, kaip klimato kaita ir geologiniai procesai formavo faunos pokyčius Triazo–Juros sandūroje. Kombinuoti duomenys apie morfologiją, stratigrafiją ir izotopinę sudėtį padeda kurti išsamesnius scenarijus apie dinozaurų sėkmės veiksnius paleogeneze.
Išvados ir tolimesni žingsniai
Kol vyksta papildomi tyrimai, Huayracursor jaguensis išsidėstė kaip kompaktiškas, bet informatyvus giliųjų laikų dėlionės fragmentas — priminimas, kad reikšmingi atradimai dažnai kyla netikėtose vietose, pavyzdžiui, aukštose Andų grandinėse. Šio radinio mokslinė vertė kyla iš jo beveik pilnos anatomijos, geros išsaugojimo būklės ir geologinio konteksto, leidžiančio integruoti morfologinius duomenis su platesnėmis ekologinėmis ir evoliucinėmis analizėmis.
Ateityje laukia detalesnės morfologinės analizės, histologiniai tyrimai ir tarptautinis duomenų dalijimasis, kurie padės patikslinti Huayracursor vietą dinozaurų evoliucijos istorijoje. Tokie tyrimai stiprina paleontologijos mokslą ir papildo mūsų supratimą apie tai, kaip gyvybė Žemėje keitėsi per geologinius laikotarpius — nuo Triazo laikų, kuomet dinozaurai tik pradėjo įsitvirtinti, iki vėlesnių jų dominavimo Mesozojaus ekosistemose etapų.
Šis atradimas taip pat primena apie ekspedicijų vertę ir būtinybę investuoti į laukinę tyrimų infrastruktūrą, vietinių bendruomenių įtraukimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta atsakinga ir produktyvi mokslo praktika. Huayracursor skeletas — daugiau nei fosilija: tai langas į praeitį, kuris, tinkamai ištirtas, gali atskleisti svarbias paslaptis apie dinozaurų kilmę, ekologiją ir evoliucinius mechanizmus.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą