7 Minutės
Depresija pasirodė metais anksčiau nei atsirado judėjimo sutrikimai. Ir ji išliko ir po to. Toks dėsningumas atsiskleidžia didelės Danijos registrų studijos duomenyse, kurią vadovavo klinikinis mokslininkas Christopher Rohde kartu su kolegomis iš Aarhus universiteto. Palyginę žmones, vėliau užsikrėtusius Parkinsono liga arba Lewy kūnelių demencija, su pacientais, gyvenančiais su kitomis rimtomis lėtinėmis ligomis, tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar nuotaikos svyravimai yra specifinis ankstyvas neurodegeneracijos signalas, ar tiesiog reakcija į ilgalaikę ligą.
Ką parodė įrašai
Tyrėjai sekė sveikatos duomenis nuo 2007 iki 2019 metų ir per tą laikotarpį identifikavo 17 711 asmenų, kuriems buvo nustatyta Parkinsono liga arba Lewy kūnelių demencija. Šiuos atvejus lygino su didelėmis kontrolinėmis grupėmis: 19 556 asmenų, sergančių reumatoidiniu artritu, 40 842 — lėtiniu inkstų nepakankamumu ir 47 809 — osteoporoze. Dydis yra svarbus: turint dešimtis tūkstančių kontrolinių atvejų, subtilūs skirtumai tampa aiškesni ir statistiškai patikimesni.
Depresija nebuvo tik nežymiai dažnesnė tarp žmonių, kuriems vėliau pasireiškė šios neurologinės ligos. Ji padidėjo reikšmingai. Užfiksuotų depresijos simptomų dažnis pradėjo kilti maždaug aštuonerius metus prieš formalią neurologinę diagnozę. Ir padidėjusi dalis negrįžo prie kontrolinio lygio po diagnozės — ji išliko aukštesnė bent penkerius metus po diagnozės.
Iš dviejų tirtų smegenų sutrikimų ryšys buvo stipriausias su Lewy kūnelių demencija. Autoriai siūlo, kad tai gali atspindėti šios ligos poveikį smegenų sistemoms, reguliuojančioms nuotaiką, ir faktą, kad Lewy kūnelių demencija paprastai progresuoja agresyviau nei Parkinsono liga. Tai reiškia, kad depresija gali būti ypač ankstyvas šios demencijos požymis.
Ryšio interpretacija
Kas galėtų paaiškinti, kodėl depresija pasirodo taip anksti? Paprasčiausias paaiškinimas yra tas, kad depresija daugeliu atvejų žymi ankstyvus biologinius pokyčius smegenyse — cheminių medžiagų disbalansą, dopaminą gaminančių neuronus praradimą arba baltymų sankaupų, vadinamų Lewy kūneliais, plitimą, kurie trikdo nuotaikos ir pažinimo grandines. Kitaip tariant, depresijos simptomai gali būti vienas iš pirmųjų matomų įrodymų, kad neuroninio lygio ligos procesai pradeda įsitvirtinti.
Tačiau reikia būti atsargiems. Tai stebėjimo (observacinė) studija. Koreliacija nėra priežastingumas. Kiti veiksniai, lydintys neurodegeneraciją — nuolatiniai miego sutrikimai, besivystanti pažintinė blogėjimas, uždegiminiai procesai, vaistų šalutiniai poveikiai — gali nepriklausomai skatinti nuotaikos sutrikimus. Tyrėjai tai pripažino ir pabrėžė, kad jų naudojamos lėtinių ligų palyginimo grupės buvo skirtos sumažinti tikimybę, jog depresija tiesiog atspindi ilgalaikės ligos nepatogumus ar gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Šios kohortos mediana amžius, kai buvo nustatyta Parkinsono liga arba Lewy kūnelių demencija, buvo 75 metai. Ši detalė yra reikšminga klinikams: kai žmogui vėlyvame amžiuje pirmą kartą nustatoma depresija, verta pagalvoti apie ankstyvos stadijos neurodegeneracinę ligą kaip galimą diferencinę diagnozę ir atlikti tolesnį vertinimą — pažinimo testus, miego vertinimą ar nukreipimą pas neurologą pagal poreikį.
Metodologiniai aspektai: tyrime buvo naudojami registrų duomenys, gydytojų užregistruotos diagnozės ir receptų išrašymai, todėl matomi psichikos sveikatos sutrikimų užfiksavimo modeliai atspindi realaus pasaulio praktikas. Tuo pat metu registrų duomenys ne visada fiksuoja simptomų sunkumą ar subjektyvų pacientų skundą, todėl kai kurie niuansai gali likti neaptikti. Nepaisant to, didelis duomenų mastas padidina išvadų patikimumą pamatinėse tendencijose.
Klinikinės ir mokslinės pasekmės
Tyrimo išvados turi praktišką reikšmę. Jei depresijos simptomai gali signalizuoti apie besivystančius Parkinsono tipo sutrikimus dar prieš motorinius simptomus, atsiveria galimybės ankstyvesnei intervencijai. Pacientams gali būti siūloma ankstyvesnė psichologinė parama, antidepresantų terapija, kognityvinė reabilitacija ar gyvenimo būdo priemonės, kurios padeda išlaikyti kasdienę funkciją. Ankstyvesnis identifikavimas taip pat suteikia galimybių planuoti tolimesnę priežiūrą, informuoti pacientą ir šeimą apie galimus ligos eigą ir parengti paramos tinklą.
Tyrėjams ankstyvesnė identifikacija praplečia langą studijuoti ligos mechanizmus ir tikrinti potencialias ligos modifikuojančias terapijas stadijose, kai intervencijos gali būti veiksmingesnės. Jei galima atpažinti asmenis rizikoje keliems metams anksčiau, klinikiniai tyrimai galėtų būti nukreipti į ankstyvąją fazę, kai neuronų rezervas dar nevisiškai išsemtas.
Autoriai rekomenduoja sistemingą psichikos sveikatos patikrą pacientams, kuriems diagnozuota Parkinsono liga ar Lewy kūnelių demencija. Jie teigia, kad nuolatinė budrybė dėl depresijos gali padėti klinikams anksčiau pradėti antidepresantų ar kitų intervencijų taikymą, kas gali sulėtinti su nuotaika ir pažinimu susijusių komplikacijų progresavimą. Tai apima ne tik farmakoterapiją, bet ir psichoterapines priemones, sveikatingumo programas, fizinę reabilitaciją ir socialinę paramą.
Vis dėlto lieka neatsakytų klausimų. Kuriuos biomarkerius ar vaizdinimo požymius geriausiai prognozuoja, kurie pacientai su vėlyvuoju depresijos pradžia išsivystys į neurodegeneraciją? Ar tikslinis depresijos gydymas galėtų pakeisti šių smegenų ligų trajektoriją? Kiek pastebėtos asociacijos yra tarpininkaujamos miego sutrikimų, pvz., REM miego elgesio sutrikimo, kuris tam tikrais atvejais išankstina Parkinsono tipo sindromus?
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros sistemų galimybes: ar yra pakankamai resursų sisteminei psichikos sveikatos patikrai vyresnio amžiaus pacientams, ar neurologai ir psichiatrai bendradarbiauja efektyviai, ir kaip įtraukti šeimos gydytojus į ankstyvą rizikos identifikavimą. Šie organizaciniai ir išteklių klausimai yra svarbūs, jei norima perkelti tyrimo išvadas į kasdienę praktiką.
Ekspertų įžvalga
"Šis tyrimas sustiprina tai, ką klinikai jau seniai įtardavo: nuotaikos pokyčiai gali būti ankstyvas neurodegeneracinio proceso skyrius," sako dr. Emily Carter, neurologė, specializuojanti judėjimo sutrikimuose. "Depresiją vyresnio amžiaus pacientams reikėtų vertinti ne vien kaip psichiatrinę diagnozę — kartais ją reikėtų traktuoti kaip neurologinį įspėjamąjį ženklą. Tai keičia valdymą: skatina atlikti pažinimo tyrimus, kruopščiai peržiūrėti vartojamus vaistus ir aptarti prognozę bei paramos poreikius su pacientais ir jų šeimomis."
Dr. Carter priduria, kad tyrimai turėtų dabar sutelkti dėmesį į nuotaikos vertinimo integravimą su biomarkeriais — vaizdinimu (pvz., PET ar MRT), nervų skysčio analizėmis (CSF) ir nešiojamaisiais stebėjimo prietaisais — siekiant sukurti prognozinius modelius, kurie būtų naudingi klinikinėje praktikoje. Tokie duomenų deriniai galėtų padėti atskirti, kurie depresijos atvejai tikrai signalizuoja apie prasidedančią neurodegeneraciją, o kurie yra nepriklausomi psichikos sutrikimai.
Pacientams ir gydytojams žinutė yra pragmatiška, o ne fatalistinė. Vėlyvai prasidėjusią depresiją nereikėtų atmesti kaip izoliuoto psichiatrinio įvykio. Tai gali būti ankstyviausias girdimas signalas, kad smegenyse vyksta pokyčiai. Reaguojant į tą signalą — per patikras, daugiadisciplininę priežiūrą ir tiksinius tyrimus — suteikiama daugiau laiko pasiekti terapijas, paslaugas ir klinikinius tyrimus, kuomet intervencijos dar gali pakeisti ligos eigą.
Praktiniai patarimai klinikams:
- Įvertinti vėlyvos pradžios depresiją vyresniems pacientams platesniame kontekste, įtraukiant neurologinę anamnezę ir miego istoriją;
- Naudoti standartizuotus pažinimo ir nuotaikos matuoklius; svarstyti nukreipimą pas neurologą, jei yra papildomų rizikos požymių;
- Pritaikyti individualizuotą gydymo planą, apimantį tiek antidepresantus, tiek psichoterapiją ir gyvenimo būdo intervencijas;
- Svarstyti dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose, skirtuose ankstyvai diagnostikai ir ligos modifikavimui.
Tyrimo ribotumai, kuriuos verta paminėti: registrų duomenys negali visiškai atspindėti simptomų sunkumo, šeimos istorijos ir socioekonominių veiksnių. Be to, stebėjimo pobūdis neleidžia nustatyti priežastingumo — reikia prospektyvinių tyrimų su biomarkeriais, kad būtų galima tvirtai patvirtinti, jog depresija yra tiesioginis neurodegeneracijos indikatorius tam tikriems pacientams.
Išvados: dideli registrų duomenys rodo, kad depresija gali atsirasti kelis metus iki oficialios Parkinsono ligos ar Lewy kūnelių demencijos diagnozės, o aukštesnis depresijos dažnis išlieka ir po diagnozės. Ši informacija pabrėžia būtinybę atidžiau vertinti vėlyvos pradžios depresiją ir integruoti psichikos sveikatos vertinimus į neurologinę diagnostiką bei ilgalaikę priežiūrą.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą