Greitos apdorojimo treniruotė: 20 metų poveikis demencijai

Greitos apdorojimo treniruotė: 20 metų poveikis demencijai

Komentarai

6 Minutės

Trumpas, tikslinis protinių pratimų kursas, regis, palieka netikėtai ilgą pėdsaką smegenų sveikatai. Dideliame ir ilgai trukusiame JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) finansuotame tyrime pagyvenę žmonės, kurie baigė konkretų kognityvinį pratimą — vadinamą greičio apdorojimo treniruote (greitojo apdorojimo mokymas) — po maždaug dvidešimties metų buvo žymiai rečiau diagnozuojami su demencija.

Tyrimo dizainas ir netikėtas naudos ilgaamžiškumas

Tyrimas, žinomas kaip ACTIVE, įtraukė daugiau nei 2 800 savanorių, kuriems buvo 65 ir daugiau metų, ir palygino tris skirtingus kognityvinio treniravimo metodus: atminties (memory), samprotavimo (reasoning) ir greičio apdorojimo (speed-of-processing). Dalyviai gavo pradinį penkių–šešių savaičių treniruočių kursą, pritaikytą kiekvienam metodui. Kai kurie dalyviai taip pat grįžo trumpoms „stiprinimo“ (booster) sesijoms per pirmuosius ir trečius metus.

Tyrimo dizainas apėmė atsitiktinį atrankos (randomizaciją) ir palygino intervencinių grupių rezultatus su kontroline grupe, kuri negavo aktyvaus treniravimo. Tai leido ne tik įvertinti trumpalaikį poveikį testuose, bet ir sekti klinikinius rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje. Maždaug po 20 metų, kai mokslininkai patikrino sveikatos rezultatus — įskaitant klinikines demencijos diagnozes — tik ta grupė, kuri praktikavo greičio apdorojimo užduotis, parodė ryškų sumažėjimą demencijos atvejų.

Koks buvo poveikis? Tarp tų, kurie baigė pradinį kursą ir ankstyvas stiprinimo sesijas, demencijos dažnis buvo maždaug 25 procentais mažesnis nei kontrolinei grupei, kuri nebuvo gavusi jokio treniravimo. Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo vienkartinis pagerėjimas laboratoriniame teste; tai buvo tvarus sumažėjimas klinikiškai diagnozuoto kognityvinio nuosmukio ilgalaikėje perspektyvoje.

Šio tipo ilgalaikiai rezultatai kelia svarbius metodologinius klausimus ir vertinimus. Tyrimo stiprybės — didelė imtis, ilgas stebėjimas ir aiškios intervencijos gairės — padėjo įsitikinti, kad stebima nauda nėra vien atsitiktinumo rezultatas. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į galimus nuostolius stebint (attrition), atrankos ir išlikimo šališkumą per dvidešimt metų, taip pat į diagnostinių kriterijų pokyčius per ilgą laikotarpį. Nepaisant šių iššūkių, poveikis išliko reikšmingas ir nuoseklus tarp tų dalyvių, kurie pilnai laikėsi programos.

Kas yra greičio apdorojimo treniruotė?

Greičio apdorojimo treniruotė nėra tradicinės atminties užduotys ar kryžiažodžių sprendimas. Tai dažniausiai kompiuterizuotos vizualinės užduotys, kurios verčia smegenis greitai atpažinti trumpalaikius, subtilius signalus ekrane ir dalinti dėmesį tarp kelių elementų. Galima įsivaizduoti šį metodą kaip reakcijos darbą suvokimui: programa pateikia trumpalaikius tikslus, didina užduoties sudėtingumą, kai žmogus atlieka gerai, ir sumažina intensyvumą, kai rezultatai prasti. Adaptyvus treniravimo pobūdis — nuolat palaikant kiekvieną vartotoją iššūkyje, bet pasiekiamame lygyje — atrodo esminis jo veiksmingumui.

Praktinis pavyzdys — treniruotės, paremtos „Useful Field of View“ (UFOV) tipo užduotimis, kuriose dalyviai turi nustatyti centrinius ir periferinius stimulus per labai trumpą laiką, tuo pačiu dalinant dėmesį. Tokios užduotys lavina gebėjimą greitai apdoroti vizualinę informaciją, pagerina daugelio užduočių atlikimą ir padidina reagavimo greitį. Sesijų trukmė ir dažnis skiriasi priklausomai nuo programos: pradinės programos dažnai vyko kelias savaites, su kasdienėmis arba kelis kartus per savaitę sesijomis, o stiprinimo sesijos buvo trumpesnės ir retesnės.

Mokslininkai siūlo kelis mechanizmus, paaiškinančius, kodėl šio tipo treniruotės gali turėti ilgalaikį poveikį. Pirma, treniruotė aktyvina implicitinį (ne sąmoningą) mokymąsi: įgūdžiai, kurie tampa automatiniai ir tvarūs kitokiu būdu nei tiesioginis faktų ar sąrašų įsiminimas. Antra, adaptyvios užduotys palaiko ilgalaikį dėmesio bei vizualinio apdorojimo tinklų veikimą — frontoparietalinių ir vizualinių sistemas — stiprindamos sinaptines jungtis per patirties nulemtą plastikumą.

Neurologiniu požiūriu intensyvus ir pritaikytas dėmesio bei vizualių procesų treniravimas gali skatinti sinapsinį stiprėjimą (Hebbo principas), gerinti kortikinių tinklų koordinaciją ir galbūt prisidėti prie didesnio „smegenų atsargos“ (brain reserve) arba „kognityvinės atsargos“ (cognitive reserve). Tai reikšminga, nes kognityvinė atsarga gali padėti asmenims ilgiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime nepaisant patologinių pokyčių smegenyse.

Kaip Dr. Marilyn Albert iš Johns Hopkins universiteto Alzheimerio tyrimų centro pažymėjo komentare apie šiuos rezultatus: „Tai, kad trumpa, ne medikamentinė intervencija gali turėti apsauginį efektą, trunkantį iki dvidešimties metų, yra išskirtinė. Net nedidelis demencijos pradžios vėlavimas perduoda reikšmingą naudą visuomenės sveikatai ir sumažina slaugos bei priežiūros kaštus.“

Kontekstas, pastabos ir praktinės pasekmės

Šie rezultatai nereiškia, kad rasta gydymo priemonė. Gyvenimo būdo veiksniai išlieka kertiniai: kraujospūdžio kontrolė, sveikos gliukozės koncentracijos palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas tebėra pagrindinės smegenų sveikatos sudedamosios dalys. Vis dėlto greičio apdorojimo pratimai gali papildyti prevencijos priemonių sąrašą kaip praktiška, mažos rizikos strategija vyresnio amžiaus žmonėms.

Praktiniu lygiu svarbu atsižvelgti į kelis aspektus prieš diegiant tokias programas plačiau. Kurias platformas ar konkrečias užduotis verta pasirinkti, kad poveikis persikeltų į kasdienį funkcionavimą? Kiek treniruočių reikia ir koks stiprinimo (booster) grafikas yra optimalus? Kaip šios užduotys sąveikauja su kitomis intervencijomis, pavyzdžiui, fiziniu aktyvumu ar kraujagyslių rizikos valdymu? Atsakymai į šiuos klausimus reikalauja papildomų tyrimų ir tikslių replikuojamų studijų.

Tyrimo interpretacijoje svarbu atkreipti dėmesį į vykdymo niuansus: pastebėtas demencijos sumažėjimas buvo ryškiausias tarp tų dalyvių, kurie baigė pradinį kursą ir dalyvavo ankstyvose stiprinimo sesijose. Tai rodo, kad pacientų įsitraukimas ir laikymasis rekomenduojamo plano yra lemiami sėkmei. Taip pat verta paminėti, jog diagnostikos praktikos ir demencijos kriterijai per dvidešimt metų galėjo keistis, todėl reikalingos papildomos analizės, atsižvelgiančios į šiuos veiksnius.

Praktiniai patarimai gydytojams, slaugytojams ir šeimos nariams yra gana aiškūs: kognityvinis treniravimas turi reikšmės, tačiau ne visi pratimai duoda vienodą naudą. Užduotys, reikalaujančios greitos, adaptyvios vizualinės dėmesio kontrolės, panašu, sustiprina tam tikrus neuroninius tinklus kitaip nei vien tik atminties pratimai. Ši skirtis gali pakeisti prevencinių programų dizainą vyresnėms populiacijoms ir įtakoti, kaip asmenys renkasi kognityvines veiklas, siekdami ilgalaikės smegenų apsaugos.

Be to, viešojo sveikatos požiūriu net ir nedidelis vidutinis demencijos pradžios vėlavimas per populiaciją gali sumažinti ligos naštą ir kaštus. Ekonominės analizės, įtraukusios intervencijų kainą, išlaidų taupymą dėl atidėtos priežiūros poreikio ir pagerėjusios funkcinės nepriklausomybės trukmės, padės nustatyti programų kaštų ir naudos santykį bei pagrįsti platesnį šių treniruočių diegimą bendruomenėse ar pirminės sveikatos priežiūros centruose.

Galiausiai, reikėtų skatinti papildomus tyrimus, kurie išnagrinėtų: (1) ar konkrečios platformos suteikia geresnį perkeliamumą į kasdieninę veiklą, (2) kaip optimizuoti sesijų dažnį ir trukmę, (3) kaip geriau integruoti kognityvinį treniravimą su fizinės veiklos programomis bei kardiovaskulinių rizikos veiksnių valdymu ir (4) kokių populiacijų grupių nauda būtų didžiausia (pvz., asmenys su aukšta kognityvine atsarga prieš pradinius simptomus, arba tie, kuriems nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas).

Santrauka: Greičio apdorojimo treniruotės yra įdomi ir perspektyvi priemonė kognityvinės prevencijos arsenale. Jos nepakeičia sveiko gyvenimo būdo ir medicininių intervencijų, bet gali būti vertinga papildoma strategija mažinant demencijos riziką per ilgą laiką, ypač kai programos yra kokybiškai suplanuotos, adaptyvios ir palaikomos adekvačiomis stiprinimo sesijomis bei dalyvių įsitraukimu.

Šaltinis: smarti

Palikite komentarą

Komentarai