8 Minutės
Dauguma rytų prasideda ta pačia ritualine seka: aparato šnypštimas, aštrus aromatas ir trumpas, karštas pakylėjimas. Tačiau jei jūsų kraujospūdis jau padidėjęs arba nestabilus, tas pakilimas gali atrodyti kaip rizikingas žingsnis. Ar kava iš tiesų „stumtelėja“ skaitiklius į pavojingą zoną, ar ji tik dažnai stumiama į piktadario vaidmenį sudėtingų ir individualių sveikatos problemų fone? Šiame straipsnyje aptariame, kaip kofeinas veikia organizmą, ką rodo ilgalaikiai tyrimai, ir pateikiame praktiškus patarimus, kaip elgtis kavos mėgėjams su rizika dėl aukšto kraujospūdžio.
Kava pasiekė žmonių puodelius prieš šimtmečius, o šiandien pasaulinė metinė suvartojimo vidurkis siekia maždaug du kilogramus vienam žmogui. Skonio pageidavimai, ruošimo metodai ir porcijų dydžiai labai skiriasi, kaip ir biologinės reakcijos į kofeiną. Atsakas priklauso nuo genetikos, įpročio vartojimo, amžiaus, kepenų funkcijos ir kitų sveikatos veiksnių. Todėl vienam žmogui energizuojantis espresso gali būti trumpalaikis kraujospūdžio šuolis kitam; individuali variacija — pagrindinis faktorius.
Kaip kofeinas veikia organizmą ir kodėl tai svarbu kraujospūdžiui
Kofeinas yra stimuliatorius. Tai skamba paprastai, bet jo poveikis yra daugiasluoksnis. Kofeinas gali padidinti širdies susitraukimų dažnį, sukelti periodiškus nereguliarius širdies plakimus (palpitacijas) ir paskatinti antinksčius išskirti adrenalino (epinefrino). Šios fiziologinės reakcijos verčia kraujagysles susitraukti arba laikinai susiaurėti, o tai trumpuoju laikotarpiu pakelia arterinį kraujospūdį — kartais per kelias minutes po suvartojimo.
Kofeino koncentracijos kraujyje pikas paprastai pasiekiamas maždaug per 30 minučių iki dviejų valandų po suvartojimo; pusperiodis (laikas, per kurį koncentracija sumažėja per pusę) dažniausiai svyruoja nuo trijų iki šešių valandų, nors šis intervalas gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims bei asmenims, turintiems tam tikrų genetinių variacijų (pavyzdžiui, CYP1A2 geno polimorfizmai) arba kepenų funkcijos sutrikimų, kofeinas skaidomas lėčiau. Tuo tarpu ilgalaikiai kasdieniai vartotojai dažnai išugdo dalinę toleranciją ir gali greičiau šalinti kofeiną nei retkarčiais vartojantys asmenys.
Koks yra šio poveikio dydis? Meta-analizės rodo, kad trumpalaikiai sistolinio kraujospūdžio padidėjimai svyruoja vidutiniškai nuo maždaug 3 iki 15 mm Hg, o diastolinio — nuo apie 4 iki 13 mm Hg po kofeino turinčių gėrimų. Sveikam asmeniui tokie trumpalaikiai „bliipsai“ retai virsta nuolatine žala, tačiau žmonėms su nekontroliuojama hipertenzija arba esama širdies ir kraujagyslių liga tokie pakilimai gali būti reikšmingesni, nes papildomai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Svarbu atsiminti, kad kava nėra vien tik kofeinas. Ji yra sudaryta iš šimtų fitocheminių junginių, kurie kartu formuoja skonį, aromatą ir biologinį poveikį. Skrudinimo metu susidarantys melanoidinizai gali paveikti skysčių pusiausvyrą ir fermentų aktyvumą, susijusį su kraujospūdžio reguliacija. Chlorogeninės rūgštys, kinino rūgštis (quinic acid) ir kitos jungtys gali pagerinti kraujagyslių funkciją, padedant kraujagyslėms atsipalaiduoti. Šios konkuruojančios savybės (kraujagysles sutraukiančios ir išsiplečiančios) paaiškina, kodėl kavos bendras ilgalaikis poveikis kraujospūdžiui nėra vienareikšmis.
Kava trumpuoju laikotarpiu gali pakelti jūsų kraujospūdį.
Ką rodo įrodymai apie kavą ir ilgalaikę hipertenzijos riziką
Didesni stebimi tyrimai pateikia gana sudėtingą, bet daugeliu atvejų nuraminančią nuotrauką. Pavyzdžiui, apjungtas 13 tyrimų peržiūros rezultatas, apėmęs maždaug 315 000 žmonių, nerado aiškaus ryšio tarp kavos vartojimo ir padidėjusios rizikos susirgti hipertenzija. Šis rezultatas išliko stabilus analizuojant grupes pagal lytį, įprastoje kavos arba be kofeino kategorijose, rūkymo statusą ir stebėjimo trukmę. Kai kurie prastesnės kokybės arba regioniniai tyrimai nurodė galimą apsauginį poveikį, tačiau tokius išvadas verta vertinti atsargiai dėl galimų šališkumų ir confounding veiksnių.
Yra ir išimčių. Vienas ilgalaikis Japonijos tyrimas, stebėjęs daugiau nei 18 000 suaugusiųjų beveik 19 metų, pranešė apie didesnę širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą tarp žmonių, turinčių labai aukštą kraujospūdį (sistolinė ≥160 mm Hg arba diastolinė ≥100 mm Hg), kurie gėrė du ar daugiau puodelių kasdien. Tuo tarpu asmenys su normaliu kraujospūdžiu arba lengva hipertenzija tokio padidėjusios rizikos nepateikė. Išvada čia aiški: kontekstas svarbus — pradinė širdies ir kraujagyslių rizika, gretutinės ligos ir hipertenzijos sunkumas keičia rizikos balansą.
Reikia pabrėžti, kad klinikiniai tyrimai, kurie matuoja akimirkinius kraujospūdžio pokyčius po kavos puodelio, sprendžia kitokį klausimą nei ilgalaikės kohortinės studijos, kurios seka ligos atsiradimą per metus ar dešimtmečius. Pirmieji atsako į klausimą „kas nutinka per valandas po suvartojimo?“, o antrieji — „ar įprastas vartojimas keičia per visą gyvenimą susidarančią riziką?“. Abu aspektai yra svarbūs, tačiau jų interpretacija negali būti tiesiogiai sumaišyta.
Praktiniai patarimai kavos mėgėjams, turintiems aukštą kraujospūdį
Nėra vieno visiems tinkamo taisyklės, tačiau klinikai ir tyrėjai sutaria dėl atsargaus ir racionalaus požiūrio: pažinkite savo skaitmenis ir savo kūno reakcijas. Reguliariai matuokite kraujospūdį, mokykitės interpretuoti rezultatus ir aptarkite kavos vartojimo įpročius su savo sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei jums nustatytos širdies ar inkstų ligos, arba jei vartojate vaistus, galinčius sąveikauti su kofeinu.
Keletas paprastų žingsnių gali sumažinti riziką, nebūtinai visiškai atsisakant kofeino. Nevartokite kofeino prieš kraujospūdžio matavimą, kad trumpalaikis šuolis neapkaltintų jūsų gydymo plano. Ribokite kavą popietėmis ar vakare, kad apsaugotumėte miegą — prastas miegas pats savaime padidina širdies ir kraujospūdžio riziką. Apsvarstykite dalinį perėjimą prie dekafeinuotos kavos arba bendro dienos suvartojimo sumažinimą iki apie keturių puodelių ar mažiau (atsižvelgiant į puodelio dydį ir kofeino koncentraciją). Jei jūsų sistolinis skaitymas yra 160 mm Hg arba aukštesnis, arba diastolinis yra 100 mm Hg ar aukščiau, pasielkite atsargiai: sumažinkite kofeino kiekį, galbūt iki vieno puodelio per dieną, ir kreipkitės medicininės pagalbos.
Jei jūsų sistolinis kraujospūdis yra 160 mm Hg arba daugiau, pasitarkite su gydytoju prieš didinant kavos vartojimą.
Ekspertų įžvalga
„Anksčiau kavą traktuodavome kaip vienodą stimulus,“ sako daktarė Maria Lowell, širdies ir kraujagyslių epidemiologė ir mokslo komunikatorė. „Dabar pripažįstame spektrą: genetinį metabolizmą, įpročio sukeltą toleranciją ir gretutines ligas. Daugumai žmonių, kurių kraujospūdis yra gerai kontroliuojamas, saikingas kavos vartojimas yra priimtinas. Tačiau tiems, kurių rodikliai yra stipriai padidėję — ypač itin aukšti skaitmenys — kava gali palenkti jau ir taip pažeidžiamą balansą.“
Lowell priduria praktinį patarimą: „Jei namuose stebite kraujospūdį, pamėginkite matuoti prieš gerdami kavą ir po valandos. Šis modelis parodo, ar kava yra asmeninis trigeris.“ Šis paprastas testas leidžia asmeniui nustatyti savo jautrumą kofeinui be sudėtingų tyrimų ir suteikia pradinių duomenų aptarti su gydytoju.
Ko ieškoti ir kokie būtų tolesni žingsniai
Atkreipkite dėmesį į simptomus, susijusius su padidėjusiu jautrumu kofeinui: širdies permušimai (palpitacijos), galvos svaigimas, miego sutrikimai arba nuolatinis padidėjęs matuojamas kraujospūdis. Jei pastebite tokius požymius po kavos vartojimo arba jų dažnumas didėja, verta sumažinti kofeino kiekį ir stebėti pokyčius. Taip pat suderinkite šią priežiūrą su platesnėmis gyvenimo būdo priemonėmis, kurios efektyviai mažina kraujospūdį: mažai druskos turinti, daug daržovių ir pilnaverčių produktų turinti mityba; reguliarus fizinis aktyvumas; kūno masės kontrolė; streso valdymas; ir esant poreikiui — tinkami medikamentai.
Mokslas toliau aiškina detales. Tęstiniai tyrimai apie genetinius skirtumus kofeino metabolizme (pvz., CYP1A2 variacijos), sudėtingą kavos bioaktyvių junginių sąveiką ir ilgalaikius širdies bei kraujagyslių rezultatus padės tikslinti rekomendacijas. Ateities studijos gali leisti labiau personalizuotas gaires — pavyzdžiui, parinkti optimalią kofeino dozę pagal genetinį profilį ar kepenų funkciją. Kol kas geriausia daryti sprendimus remiantis savo asmeniniu širdies ir kraujospūdžio profiliu, o ne vien tik įpročiu ar klaidingais gandais.
Jeigu jūsų klausimas paprastas — ar galiu ir toliau gerti rytinę kavą? — praktinis atsakymas dažnai yra taip: su saiku ir dėmesingumu. Tačiau jei jūsų skaitmenys yra aukšti arba nepastovūs, pirmiausia pasirūpinkite kraujospūdžiu. Kavos įprotis gali palaukti; sveikas širdies ir kraujagyslių funkcionavimas — ne.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą