Kreatinas moterims: nauda, dozavimas ir saugumas patarimai

Kreatinas moterims: nauda, dozavimas ir saugumas patarimai

Komentarai

9 Minutės

Įsivaizduokite kreatiną kaip mažą, nebrangų sąjungininką, kuris tyliai papildomai atkuria vieną iš pagrindinių ląstelių energijos rezervų. Jis negarantuoja stebuklų. Tačiau tam tikrus darbus — trumpus, intensyvius pastangų pliūpsnius ir greitą atsigavimą tarp jų — jis daro akivaizdžiai lengvesnius. Daugelį metų sporto salės ir atletai kūrė mitą, kad kreatinas yra grynas našumo „triukas“. Tik pastaraisiais metais mokslininkai ir visuomenė pradėjo užduoti svarbesnį klausimą: ar ši paprasta molekulė gali palaikyti moterų sveikatą per visą gyvenimą?

Ką reiškia kreatinas ir kodėl moterys gali reaguoti kitaip

Kreatinas yra natūraliai organizme susidarantis junginys, sudarytas iš aminorūgščių. Kūnas sintetina jį kepenyse ir inkstuose, o taip pat kreatinas yra gaunamas su baltymingu maistu, ypač mėsa ir jūros gėrybėmis. Raumenų ir smegenų ląstelėse kreatinas padeda atnaujinti adenozino trifosfatą (ATP) — molekulę, kurios ląstelės naudoja kaip momentinę energiją. Kai sprintuojate, kilnojate svorius ar atliekate intensyvius intervalinius pratimus, ATP yra valiuta, už kurią perkamas tas pastangų pliūpsnis — o kreatinas leidžia tą valiutą naudoti laisviau.

Baltymingi produktai, tokie kaip mėsa, yra natūralus kreatino šaltinis.

Kiekvieną dieną organizme vykstantis kreatino apykaitos intensyvumas yra santykinai nedidelis — maždaug 2–4 gramai per parą — todėl jo įtaka priklauso nuo suvartojimo. Omnivorai, reguliarai valgantys mėsą, dalinai patenkins savo poreikius iš maisto. Vegetarai, veganai ir daug moterų (kurių mityboje dažnai būna mažiau kreatino) paprastai turi žemesnius pradinius atsargų lygius. Paradoksalu, bet moterų raumenys kartais kaupia šiek tiek daugiau kreatino vienam kilogramui raumenų nei vyrų, o tai gali lemti, kaip greitai arba stipriai jos reaguoja į papildymą. Trumpai tariant: poveikis realus, tačiau jis gali pasireikšti kitaip moterims nei vyrams.

Biologiškai svarbu suprasti, kad kreatinas veikia per fosfokreatino sistemą — rezervinę energijos sistemą, kuri labai greitai atkuria ATP trumpalaikiams, didelio intensyvumo krūviams. Tai paaiškina, kodėl suplementacija ypač padeda trumpoms, bet intensyvioms veikloms, o ilgalaikė ištvermė, kuri priklauso nuo aerobinės energijos, reaguoja mažiau.

Įrodymai dėl našumo, raumenų išsaugojimo ir kaulų palaikymo

Pradėkime nuo aiškiausios naudos. Keli atsitiktinių imčių ir kontroliuojami tyrimai rodo, kad vartojant kreatiną kartu su pasipriešinimo treniruotėmis stiprėja jėga ir galia. Mechanizmas yra tiesmukas: greitesnis ATP atsinaujinimas leidžia atlikti daugiau kokybiškų pakartojimų ir greičiau atsistatyti tarp serijų. Laikui bėgant šie pranašumai kaupiasi ir daugelyje studijų pasiekimai viršija maždaug 10–20% geresnį progresą nei be kreatino.

Tai svarbu ne tik atletams. Raumenų masės ir jėgos nykimas yra pagrindinis funkcinių gebėjimų suprastėjimo veiksnys senstant moterims. Derinant progresyvias pasipriešinimo treniruotes su kasdieniu kreatino papildymu — įprastai 3–5 gramai per parą — galima geriau išsaugoti raumenų kokybę ir galimybę atlikti reikšmingą fizinę veiklą iki vidutinio ir vėlesnio amžiaus. Tokia strategija padeda išlaikyti funkcinius gebėjimus, kas svarbu kasdieniam gyvenimui, judėjimo nepriklausomybei ir traumų rizikos mažinimui.

Kai kurie tyrimai taip pat rodo galimus teigiamus efektus kaulams, ypač po menopauzės esančioms moterims, kurios aktyviai dalyvauja pasipriešinimo programose. Hipotezė yra tokia: geresnė raumenų jėga ir didesnės krūvio vertės kaulams per treniruotes gali skatinti kaulų remodeliavimą ir palaikyti kaulų tankį. Vis dėlto įrodymai nėra vienareikšmiški — dalyje studijų efektai buvo silpni arba nesutapo, tad reikalingi platesni ilgalaikiai tyrimai.

Vienas dažnas nerimas yra svorio didėjimas ar nenorimas „apimties“ padidėjimas. Realybė yra sudėtingesnė: trumpalaikiai skysčių pasiskirstymai į raumenis gali sukelti nedidelį, laikinų svorio pokyčių padidėjimą, tačiau pats kreatinas „nepadaro“ moterų kultūristėmis. Raumenų dydžio ir jėgos pokyčiai atsiranda priklausomai nuo treniruočių intensyvumo, mitybos ir bendros energijos pusiausvyros, o ne vien tik dėl papildų.

Smegenys, nuotaika ir miegas: naujai atsirandančios naudos sritys

Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo susidomėjimas kreatino poveikiu smegenims. Neuronai reikalauja daug energijos, ir vis augantis tyrimų kiekis rodo, kad kreatino papildymas gali palaikyti kognityvinę funkciją, ypač kai smegenys patiria stresą — miego stoką, ekstremalų fizinį išsekimą arba mažą mitybinį kreatino kiekį. Mechanistiškai tai susiję su geresne energetine rezervine būkle smegenų srityse, kurios reguliuoja trumpalaikį, intensyvų informacijos apdorojimą.

Jaunesnėms moterims tyrimai apima nedidelius nuotaikos pagerėjimus ir geresnius kognityvinius testus po prasto miego. Tai reiškia, kad papildomas kreatinas gali mažinti trumpalaikes pažintines „nuosmukio“ būsenas po neišsimiegojimo ar intensyvaus streso. Vyresnėse moterų grupėse preliminarūs duomenys rodo, kad kreatinas galėtų sulėtinti kognityvinio nuosmukio tempą arba pagerinti energetinę prieinamumą smegenyse, tačiau šioje srityje mokslas dar jaunas ir reikalingi didesni, ilgalaikiai tyrimai, kad būtų galima daryti tvirtesnes išvadas.

Keli tyrimai taip pat praneša, kad 5 gramai per parą gali pratęsti miego trukmę treniruočių dienomis ir pagerinti subjektyviai vertinamą miego kokybę perimenopauzės metu — efektai, kurie gali būti susiję su geresne ląsteline energijos pusiausvyra smegenų rajonuose, reguliuojančiuose miegą. Tai įdomus pastebėjimas, nes miego kokybės gerinimas turi plačias sveikatos pasekmes, įskaitant atminčiai, nuotaikai ir fiziniam atsigavimui reikalingą regeneraciją.

Taip pat yra intriguojančių klinikinių signalų: papildomas kreatinas (apie 5 g/ per parą) kartu su antidepresantais buvo siejamas su greitesniu arba didesniu depresinių simptomų sumažėjimu keliose nedidelėse studijose. Tai nėra galutinis įrodymas, bet tai atveria galimybes tolesniems tyrimams apie kreatino taikymą psichinės sveikatos srityse kaip papildomos priemonės.

Kaip vartoti: praktiškos dozavimo gairės ir saugumas

Dažniausiai ištirtas kreatino tipas yra kreatino monohidratas. Jis randamas miltelių, kapsulių ar gummy pavidalu ir yra sąlyginai pigus. Yra dvi dažniausiai taikomos strategijos. Viena — įkrovos fazė: maždaug 20 gramų per parą, išskaidyta į kelias dozės per septynias dienas, o po to palaikymo dozė 3–5 gramai kasdien. Kita strategija — įkrovos vengimas ir stabilus 3–5 gramų kasdienis vartojimas; tokiu atveju raumenų atsargos didėja lėčiau, bet per dvi–keturias savaites pasiekiamos panašios koncentracijos kaip ir po įkrovos.

Praktiškai daug žmonių renkasi paprasčiausią variantą — 3–5 g per dieną be įkrovos, nes tai patogu, pigiau ir sumažina trumpalaikius viršijimo ar viršutinio skrandžio jautrumo simptomus. Kai kurie sportininkai naudoja įkrovą norėdami greičiau pamatyti rezultatų, tačiau ilgalaikė nauda paprastai yra panaši abiem atvejais.

Specialūs svarstymai

Vegetarai ir veganai dažnai patiria didesnį santykinį pagerėjimą reaguodami į papildymą, greičiausiai todėl, kad jų pradinis atsargos lygis yra mažesnis. Kai kurie tyrimai rodo, kad smegenims kartais reikalinga šiek tiek didesnė paros dozė (5–10 gramų), kad reikšmingai padidintų kreatino kiekį smegenų audiniuose; vis dėlto ilgalaikio saugumo duomenys tokiomis dozėmis nėra tokie gausūs, todėl verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite inkstų ligą arba vartojate vaistus, kurie veikia inkstų funkciją.

Kasdienis 5 g kreatino vartojimas gali padėti moterims miegoti ilgiau.

Bendrai kreatino monohidratas turi puikų saugumo įrašą sveikiems suaugusiems, vartojant rekomenduojamomis dozėmis. Šalutiniai reiškiniai paprastai yra silpni — trumpalaikis pilvo pūtimas ar skrandžio dirginimas vartojant tuščiu skrandžiu, pavyzdžiui. Laikyti gerą hidrataciją, vartoti dozes paskirstytas per dieną ir kartu su maistu dažnai padeda išvengti diskomforto. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad sveikiems asmenims kasdienis vartojimas iki 5 gramų yra saugus metų metais; vis dėlto pacientams su inkstų problemomis rekomenduojama papildomai pasikonsultuoti su specialistu ir, jei reikia, atlikti inkstų funkcijos tyrimus.

Taip pat verta paminėti praktinius patarimus: kreatiną galima jungti su angliavandeniais ar angliavandeniais ir baltymais turinčiu gėrimu, kas gali pagerinti jo įsisavinimą dėl insulino sukelto ląstelių kreatino uptake mechanizmo. Tačiau tai nėra būtina sąlyga — daugeliui vartotojų paprasčiausias vanduo ir paros dozė puikiai veikia. Be to, egzistuoja įvairios kreatino formos (etilesteriai, kre-alkalyn ir kt.), bet dauguma įrodymų rodo, kad kreatino monohidratas yra efektyviausias ir ekonomiškai patraukliausias pasirinkimas.

Ekspertų įžvalgos

„Kreatinas yra vienas geriausiai ištirtų papildų mitybos moksluose,“ sako Dr. Emma Carter, klinikinė mitybos tyrėja. „Moterims jo nauda dažnai pasireiškia kasdieniame gyvenime: geresnė treniruočių nuoseklumas, išsaugota jėga su amžiumi ir galbūt aiškesnis mąstymas po prasto nakties miego. Tai nėra panacėja, bet tai praktiškas, nebrangus įrankis, kurį galima integruoti į sveiką gyvenimo būdą.“

Sprendimas, ar pridėti kreatiną, priklauso nuo tikslų. Jei kilnojate svorius, norite su amžiumi išlaikyti daugiau raumenų jėgos arba susiduriate su pažintiniais nuosmukiais po prastos miego nakties, modestinis ir gerai parinktas kreatino papildas gali būti vertas išbandymo. Sekite rezultatus: fiksuokite treniruočių pažangą, jėgos rodiklius, miego laiko ir kokybės pokyčius bei bendrą savijautą. Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, jei turite esminių sveikatos sutrikimų. Ir atminkite: kreatinas stiprina treniruočių bei tinkamos mitybos efektus — jis jų nepakeičia.

Techniniai pastebėjimai ir praktiniai variantai: kreatino poveikis priklauso nuo pradinio atsargų lygio, treniruočių programos kokybės, bendros mitybos ir gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, moteris, kuri turi ribotą baltymų ir kalorijų suvartojimą, gali patirti mažesnį raumenų augimą net vartodama kreatiną, jei nebus užtikrintos kitos statybinės medžiagos. Kita vertus, moterys, kurių mityba yra subalansuota ir kurios sistemingai stiprina pasipriešinimo treniruotes, turėtų matyti didžiausią naudą iš papildymo.

Galiausiai, kūno svorio pokyčiai turėtų būti vertinami kartu su jėgos ir funkcinių gebėjimų matavimais, o ne vien tik pagal svarstykles. Raumenų raida ir geresnė fizinė funkcija dažnai yra svarbesni ilgalaikės sveikatos rodikliai nei trumpalaikiai svorio svyravimai.

Šaltinis: sciencealert

Palikite komentarą

Komentarai