8 Minutės
Gali būti, kad dažniau griežiate ar sukandate dantis, nei manote. Daugelis žmonių tai daro nesąmoningai — tiek dieną, tiek miego metu — ir įprotis gali tyliai pažeisti dantų emalį, pertempti žandikaulio raumenis bei trikdyti miegą. Šiame tekste aptarsime subtilius požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, paaiškinsime, kodėl tai vyksta, ir nurodysime, kokius tyrimus bei gydymo metodus rekomenduoja specialistai.
Ką reiškia bruksizmas ir kaip jis pasireiškia
Bruksizmas — tai medicininis terminas pasikartojančiam dantų sukandimui ar griežimui. Dažniausiai tai vyksta nevalingai: stiprėja jūsų žandikaulio (maseterio) ir laikininio (temporalis) raumenų tonusas, apatinis žandikaulis gali veržtis į priekį arba šoną, o dantys viena į kitą trintis su didesne jėga. Kartais partneris naktį gali išgirsti būdingą griežimo garsą, tačiau daug požymių būna mažiau akivaizdūs ir pastebimi tik per nuodugnų apžiūros ar savianalizės procesą.
Paklauskite savęs, kaip dažnai jaučiate šiuos sunkumus. Jei bet kuris iš jų pasireiškia bent kartą per savaitę, tai gali būti požymis bruksizmui:
- Skundas dėl skausmo ar diskomforto smilkiniuose, skruostuose, žandikaulyje arba aplink ausį.
- Skausmas atverdant burną plačiai, kramtant ar žiovaujant.
- Žandikaulio užstrigimas, spragtelėjimas arba jausmas, kad žandikaulis „užsiblokavo“.
Retas, lengvas dantų trynimasis yra gana įprastas ir dažnai nepavojingas. Tačiau dažnas ar stiprus bruksizmas gali nusidėvėti emalį, sukelti dantų užsilupimą ar įtrūkimus, uždegti temporomandibulinį sąnarį (TMJ), prisidėti prie įtampos galvos skausmų ar ausies skausmo. Laikui bėgant mechaninis stresas gali pakeisti dantų padėtį, atsilaisvinti plombas ar tiltelius ir sukelti didesnes gydymo išlaidas bei estetinės funkcijos sutrikimus.
(Andrea Piacquadio/Pexels)
Kodėl žmonės griežia dantimis: biologiniai ir gyvenimo būdo veiksniai
Vientiso vieno kaltininko nėra. Bruksizmas kyla iš sudėtingos sąveikos tarp fiziologinių, psichologinių ir elgesio faktorių, kurie gali vienas kitą stiprinti arba keisti neprognozuojamai.
Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai ir priežastys:
- Psichologinis stresas, nerimas ar depresija — šie būsenų pokyčiai padidina raumenų įtampą ir bendrą budrumą, o tai gali skatinti dantų sukandimą ir griežimą.
- Tam tikri vaistai — ypač kai kurie antipsichotikų ir antidepresantų junginiai — gali keisti motorinius modelius ir žandikaulio raumenų tonusą.
- Stimuliantai ir intoksikantai: kofeinas, nikotinas bei intensyvus alkoholio vartojimas — visi jie didina centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali paskatinti bruksizmą.
- Prasta miego kokybė arba miego pertrūkimai — dažni prabudimai arba aplinkos triukšmas padidina naktinio griežimo tikimybę.
- Miego kvėpavimo sutrikimai, ypač obstrukcinė miego apnėja (OSA). Kartotiniai deguonies sumažėjimai paskatina trumpus prabudimus („arousals“) ir streso hormonų šuolius, kurie gali sukelti staigius ir stiprius žandikaulio raumenų susitraukimus.
Fiziologiniu lygiu bruksizmas siejamas su tuo, kaip smegenų kamienas ir motorinės grandinės reguliuoja žandikaulio uždarymo raumenis. Neurocheminiai pokyčiai — ypač dominuojantys dopamino ir serotonino sistemose, kuriuos veikia nuotaika ir vaistai — gali pakeisti motorikos kontrolę ir padidinti nevalingo griežimo riziką. Be to, bruksizmas paprastai skirstomas į dvi bendras kategorijas: streso ar budrumo metu pasireiškiantį dieninį bruksizmą (awake bruxism) ir naktinį bruksizmą, susijusį su miego ciklais. Dėl šios priežasties gydytojai bruksizmą dažnai traktuoja kaip miego ir judesių sutrikimų sankirtą, kurioje dalyvauja neurologija, odontologija ir miego medicina.
Kaip gydytojai aptinka ir įvertina bruksizmą
Kai kreipiatės į odontologą ar gydytoją dėl įtariamo griežimo, vertinimas apima išsamią medicinos istoriją, vaistų peržiūrą ir specializuotus klausimus apie žandikaulio skausmą, galvos skausmus, kramtymo problemas bei miego kokybę. Specialistai taip pat atlieka burnos apžiūrą ir ieško būdingų požymių, kurie padeda diferencijuoti bruksizmą nuo kitų žandikaulio bei dantų sutrikimų.
Ką odontologas ir gydytojas dažniausiai tikrina:
- Duobėtas arba suapvalėjęs dantų paviršius, įskilę ar užsilupėję dantys bei neįprastai nusidėvėjusios plombos ar protezai.
- „Kranto“ žymės ant liežuvio kraštų (scalloped edges) ir baltos linijos ant skruostų vidų — tai rodo, kad minkštieji audiniai kartais stipriai prispaudžiami prie dantų per sukandimą.
- Atitraukiančios dantenos, dantų judrumas arba pasikeitusi sąkandžio padėtis, taip pat hipertrofavę maseterio raumenys — ženklai, kurie rodo ilgalaikį mechaninį krūvį.
Sunkus emalio nusidėvėjimas kartais gali būti susijęs ne tik su mechanine trintimi, bet ir su rūgštinio erozijos procesu, kurį sukelia gastroezofaginio refliukso liga (GERL/GORD). Rūgštis silpnina emalį ir dantis padaro labiau linkusius į mechaninį nusidėvėjimą arba įtrūkimus. Jei įtariate refliuksą, gydytojas ar odontologas tai įvertins planuodamas tinkamiausią gydymo strategiją.
Polisomnografija ir kiti tyrimai
Jeigu įtariama miego apnėja ar kitas miego sutrikimas, gydytojas gali rekomenduoti polisomnografiją (miego tyrimą). Šis naktinis tyrimas fiksuoja kvėpavimą, kraujyje esančio deguonies lygį, širdies ritmą, galūnių judesius ir žandikaulio raumenų aktyvumą — tai leidžia išsamiai apžvelgti, kaip miego sutrikimai ir bruksizmas tarpusavyje sąveikauja. Be to, prieinamoms diagnostinėms galimybėms priskiriami trumpesni EMG įrašai, namų sąlygomis atliekami miego tyrimai (HST) ir specializuoti žandikaulio jėgos bei sąkandžio jutikliai, kurie gali dokumentuoti griežimo epizodus be pilnos polisomnografijos. Paprastesni klinikiniai klausimynai ir dieninio mieguistumo vertinimai padeda nuspręsti, ar reikalingas išsamus miego tyrimas.
(Benyamin Bohlouli/Unsplash)
Gydymo galimybės ir ką kiekvienas metodas siekia pasiekti
Gydymas orientuojamas į žalos mažinimą ir pagrindinių priežasčių sprendimą. Egzistuoja keli įrodymais pagrįsti metodai — dažnai optimalūs rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir prisitaikant prie paciento poreikių.
- Elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiai: sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti arba sumažinti nikotino vartojimą, suformuokite raminančią rutiną prieš miegą. Tinkama miego higiena — reguliarus miego grafikas, ekranų ribojimas prieš naktį ir rami, komfortiška miegamojo aplinka — mažina naktinius prabudimus, kurie sukelia bruksizmo priepuolius. Taip pat naudinga įtraukti kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar progresyvų raumenų atpalaidavimą, kurie mažina dieninį raumenų tonusą ir nerimą.
- Mokslinis vaistų peržiūrėjimas: gydytojas peržiūrės vartojamus vaistus ir, jei įmanoma, koreguos medikamentus, kurie gali skatinti bruksizmą. Be to, svarbu gydyti bendras ligas — depresiją, nerimo sutrikimus ar GERL — nes jų kontrolė gali reikšmingai sumažinti dantų griežimo epizodų dažnį.
- Naktinės apsaugos (occlusal splints): individualiai pritaikytos akrilinės arba nailoninės kapos uždedamos ant viršutinių dantų ir amortizuoja sąkandį. Jos neišgydo bruksizmo priežasties, tačiau veiksmingai apsaugo emalį, mažina dantų kontakto sukeltą įtampą ir gali sumažinti žandikaulio raumenų įtampą bei spragtelėjimus. Tinkamai parinktos kapos taip pat palengvina diagnostiką — jei simptomai gerėja, tai patvirtina, kad mechaninis kontaktas prisidėjo prie skausmo.
- Fizioterapija: specializuoti pratimai žandikauliui, tempimo pratimai bei manualinė terapija pas kineziterapeutą, dirbantį su TMJ sutrikimais, gali sumažinti raumenų įtampą, pagerinti judesių amplitudę ir sumažinti skausmą. Ilgalaikė programos dalis dažnai apima ergonomikos korekcijas, dieninių įpročių keitimą (pvz., nebespausti dantų) ir mokymą, kaip teisingai atsipalaiduoti žandikaulio srityje.
- Vaistai ir injekcijos: trumpalaikiai nuskausminamieji ar priešuždegiminiai vaistai gali suvaldyti ūminį diskomfortą. Kai kuriems pacientams galima apsvarstyti raumenis atpalaiduojančius vaistus ar trumpo kursinio pobūdžio medikamentus. Botox injekcijos į žandikaulio raumenis kai kuriems pacientams gali sumažinti pernelyg stiprų sukandimą; rezultatai skirtingi, poveikis laikinas (kelis mėnesius), ir procedūra gali būti brangi. Sprendimas dėl Botox turi būti individualizuotas ir priimamas bendradarbiaujant su kvalifikuotu specialistu.
- Jei nustatoma miego apnėja — ją gydyti: teigiamo oro slėgio terapija (CPAP/PAP), specialūs oraliniai aparatai ar gyvenimo būdo pokyčiai, skirti SSGA mažinimui, gali sumažinti deguonies kritimus ir su tuo susijusius prabudimus, kurie skatina naktinį žandikaulio raumenų aktyvumą. Gydymas miego apnėja dažnai duoda reikšmingą poveikį bruksizmo epizodų skaičiui ir bendrai miego kokybei.
Be šių metodų, yra ir papildomų priemonių, pvz., biofeedback terapija (elektroninis griežimo stebėjimas ir grįžtamasis ryšys pacientui), kognityvinė elgesio terapija (CBT) streso ir nerimo valdymui, o taip pat odontologinės korekcijos — tik tam tikrais atvejais, kai anatomija arba protezai aktyviai prisideda prie problemos. Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo: dažnai reikalingas multispecialistinis požiūris — bendradarbiaujant odontologui, šeimos gydytojui, miego specialistui ir, prireikus, psichikos sveikatos specialistui.
Eksperto įžvalga
Dr. Emily Ross, miego medicinos specialistė, paaiškina: „Bruksizmas yra stomatologijos ir miego mokslo sankirtoje. Dažnai mes sutvarkome burnoje matomą žalą, bet praleidžiame miego kvėpavimo sutrikimus ar stresą, kurie maitina šį elgesį. Miego kokybės gerinimas ir streso valdymas gali sumažinti simptomus veiksmingiau nei tik kapos naudojimas.“
Išvados
Jei pastebite žandikaulio skausmą, diskomfortą kramtant, ar epizodus, kai žandikaulis užstringa arba spragteli, pasikalbėkite apie bruksizmą su savo odontologu ar gydytoju. Koordinuotas požiūris — dantų apsauga, gyvenimo būdo korekcijos, miego tyrimas ir tikslingas gydymas — gali sustabdyti tolesnę žalą ir palengvinti skausmą. Nesvarbu, ar esate naktinis griežikas, ar dienos metu spaudžiatės dantis, ankstyva diagnostika padeda išvengti brangių restauracijų, pagerina miegą ir bendrą gyvenimo kokybę. Reguliarūs patikrinimai, savimonė apie įpročius ir spartus reagavimas į naujus simptomus yra geriausi būdai saugoti dantis ir žandikaulį ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą