5 Minutės
Kai automobilio grotelės žvelgia į tave
Tai pažįstamas akies triukas daugeliui vairuotojų: automobilio priekinė dalis su žibintais ir grotelėmis staiga atrodo kaip veidas — draugiškas arba grėsmingas. Tą akimirkos atpažinimą sukelia veido pareidolija, smegenų polinkis matyti veidus negyvuose raštuose. Daugumai vairuotojų tai tik keistas vizualinis fenomenas. Tačiau nedidelei žmonių grupei, turinčiai vizualinio sniego sindromą, šios iliuzijos pasitaiko dažniau, yra ryškesnės ir kartais trukdo vairuojant.
Kas yra vizualinio sniego sindromas?
Vizualinio sniego sindromas yra neurologinis sutrikimas, kai žmogus nuolat mato mirksinčių taškelių užklotą visame regos lauke — lyg statinis seniame televizoriuje. Šis efektas gali išlikti net esant silpnam apšvietimui, o daugelis pacientų taip pat mini padidėjusį jautrumą šviesai, išliekančius poįvaizdžius, judesio pėdsakus ir dažnas migrenas. Neseniai žurnale Perception publikuotas tyrimas parodė, kad tokiems pacientams veido pareidolija pasireiškia dažniau: jie lengviau pastebi veidus atsitiktiniuose raštuose, medžių žievėje ar transporto priemonių paviršiuose nei žmonės be šio sutrikimo.
Kodėl tai svarbu vairuotojams ir automobilių dizainui
Automobiliai kuriami komunikuoti. Žibintų parašai, grotelių formos ir dienos šviesos elementai dažnai sukuria antropomorfinį „veidą“, kuris stiprina prekės ženklo tapatybę — pagalvokite apie BMW „kidney“ groteles arba agresyvią sportinio visureigio išvaizdą. Dizaineriai sąmoningai žaidžia proporcijomis ir apšvietimu, kad suteiktų transporto priemonėms charakterį ir padėtų joms išsiskirti rinkoje.

Tačiau kai regos apdorojimo sistema yra peraktyvi, tie patys dizaino elementai, kurie suteikia charakterį, gali būti neteisingai interpretuojami. Vairuotojams su vizualiniu sniegu eilinė stovėjimo aikštelė arba greitai judantis eismas gali sukelti daugiau klaidingų teigiamų atpažinimų — veidų ten, kur jų nėra — ir tai didina psichinį krūvį bei blaškymąsi. Tai svarbus aspektas kalbant apie eismo saugumą, vairuotojo komfortą ir apie tai, kaip automobilių gamintojai turėtų formuoti išorinį apšvietimą bei priekinį dizainą.
Nauji įrodymai: metodai ir išvados
Tyrime daugiau nei 250 savanorių atliko internetinius testus, kuriais buvo matuojama, kaip lengvai jie pastebi veidus 320 kasdienių objektų nuotraukose, įskaitant natūralias tekstūras ir žmogaus sukurtus paviršius, tokius kaip automobilių priekinės dalys. Dalyviai vertino vaizdus skalėje nuo 0 iki 100. Tie, kurie atitiko klinikinius vizualinio sniego kriterijus, nuosekliai užrašė aukštesnius veidų atpažinimo balus nei kontrolinė grupė.
Ypač pastebėta, kad asmenys, patiriantys ir vizualinį sniegą, ir migreną, surinko aukščiausius balus, kas rodo kumuliacinį efektą. Pagrindinė išvada: peraktyvi regos žievė, atrodo, sustiprina ankstyvus, automatiškus spėjimus apie tai, ką matome — o jei šie spėjimai linkę link veidų atpažinimo, iliuzija tampa stipresnė.
Pagrindinės tyrimo išvados
- Vizualinis sniegas greičiausiai susijęs su padidėjusiu reagavimu regos smegenų srityse.
- Veido pareidolijos testavimas gali tapti paprastu įrankiu klinikams nustatyti pakitusį regos apdorojimą.
- Dizaineriai ir inžinieriai turėtų atsižvelgti, kad išorinis stilius ir apšvietimas gali paveikti vairuotojus su padidintu vizualiniu jautrumu.
Kaip tai susiję su automobilių technologijomis
Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau pasikliauja kameromis ir pažangiomis vairuotojo pagalbos sistemomis (ADAS), kad aptiktų pėsčiuosius, kitus automobilius ir juostas. Nors mašininio regėjimo sistemos nepatiria pareidolijos, jos susiduria su vizualiniu triukšmu, kurį sukelia oro sąlygos, akinimas ar jutiklių artefaktai. Žmogiškų vizualinių šališkumų — pavyzdžiui, polinkio matyti veidus — supratimas gali padėti inžinieriams sureguliuoti HMI (žmogaus ir mašinos sąsajos) įspėjimus, kad jie būtų informatyvūs, bet nekelti nereikalingo nerimo ar diskomforto.
Pavyzdžiui, automobiliai, kurie naudoja vizualinius įspėjimus arba vairuotojo stebėjimo sistemas, turėtų įvertinti, kaip nuolatiniai vizualiniai artefaktai sąveikauja su vairuotojo suvokimu. Adaptuojamo prietaisų skydelio ryškumo opcijos, konfigūruojami žibintų parašai ir galimybės supaprastinti priekinio apšvietimo grįžtamuosius signalus gali sumažinti klaidingų įspėjimų skaičių jautriems vairuotojams.
Praktiniai patarimai vairuotojams ir pramonei
Jeigu jūs arba keleivis dažnai matote veidus tekstūrose ar automobilių priekyje ir tai lydi statinių taškelių matymas, migrena ar padidėjęs jautrumas šviesai, apsvarstykite šiuos žingsnius:
- Pasitarkite su neurologu arba oftalmologu dėl vizualinio sniego ir migrenos istorijos.
- Prašykite paprastų percepcijos testų — įskaitant veido pareidolijos užduotis — kuriuos tyrėjai tobulina diagnostikai.
- Pirkdami automobilį, išbandykite jį skirtingu paros metu, kad pamatytumėte, kaip apšvietimas ir akinimas veikia jūsų suvokimą.
- Sureguliuokite salono apšvietimą, ekranų ryškumą ir head-up display nustatymus, kad sumažintumėte vizualinę perkrovą.
Naujas požiūris į suvokimą ir saugumą
Veido pareidolija nėra liga — tai evoliucijos padiktuota regos sistemos savybė, kuri prioritetu laiko socialinius signalus. Evoliucija išmokė žmones greitai pastebėti veidus — tai buvo pranašumas senovės aplinkoje ir šiandien tarnauja kaip dizaino įrankis. Nedidelei žmonių grupei su vizualiniu sniegu ši sistema, panašu, yra per daug aktyvi, sujungdama atsitiktinius taškus į prasmingus raštus.
Automobilių sektoriui šie tyrimai yra naudingi dviem aspektais. Pirma, klinikai gali gauti matuojamą elgesio rodiklį pakitusiam regos apdorojimui, kurį būtų galima naudoti atrankoje arba diagnostikoje. Antra, automobilių dizaineriai ir saugumo inžinieriai įgauna naujų įžvalgų apie tai, kaip stilius, apšvietimas ir vairuotojo įspėjimai sąveikauja su žmogaus suvokimu — įskaitant netipinį suvokimą. Tai gali padėti kurti įtraukiantį, saugesnį ir labiau pritaikytą transporto priemonių dizainą bei ADAS kalibraciją.
Paskutinės mintys
Supratimas, kodėl kai kurie žmonės mato per daug, padeda geriau suvokti, kaip visi mes interpretuojame aplinką — tiek kelyje, tiek už jo. Neuroscience ir automobilių dizaino sankirta tampa vis aktualesnė, kai automobiliai tampa išraiškingesni ir labiau priklausomi nuo jutiklių. Dėmesys žmogaus suvokimui, įskaitant būkles kaip vizualinis sniegas, padės gamintojams kurti automobilius, kurie ne tik yra estetiški ir išskirtiniai, bet ir saugesni bei patogesni kiekvienam vairuotojui.
„Dizainuokite empatiškai — žibinto mirktelėjimas, džiuginantis daugumą, gali atitraukti kelių dėmesį. Svarbu žinoti skirtumą.“
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą