7 Minutės
Naujas tyrimas rodo, kad soliariumai daro daugiau nei tik patamsina odą – jie sukelia plačius DNR pažeidimus, reikšmingai didinančius melanoma riziką. Tyrėjai sujungė odos ląstelių genetinį sekvenavimą su didelės apimties pacientų duomenimis, kad kiekybiškai palygintų vidaus patalpų ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikį su natūralia saulės šviesa.
Viso kūno UV, visos odos pasekmės
Skirtingai nei saulė, kuri paprastai veikia tik atvirus paviršius (maždaug 20 % kūno paviršiaus), komerciniai soliariumai apšviečia visą kūną koncentruota ultravioletine (UV) spinduliuote. Tyrėjai iš Northwestern universiteto ir Kalifornijos universiteto atliko pigmentą gaminančių odos ląstelių (melanocitų) genomų sekvenavimą asmenims, kurie naudojosi soliariumais, ir kontrolinėms grupėms, kurios jų nenaudojo. Rezultatai parodė beveik dvigubai daugiau genetinių mutacijų soliariumų vartotojų odoje – net tose vietose, kurios akies žvilgsniu atrodė sveikos.
Dermatologas ir vienas tyrimo bendraautorių Dr. Pedram Gerami apibendrino išvadą taip: "Mes stebėjome panašias pavojingas mutacijas beveik per visą soliariumų vartotojų odos paviršių." Šie pokyčiai apima priešvėžines DNR alternacijas, žinomas kaip melanoma skatinančias mutacijas – melanoma yra pavojingiausia odos vėžio forma.
Tyrimo molekuliniai duomenys rodo, kad UV poveikis soliariumuose nėra paviršinis ar vietinis – jis apima didelį odos plotą ir paliktų genominius pėdsakus, kurie ilgainiui gali lemti piktybinių ląstelių išsivystymą. Tai kelia svarbių klinikinių ir visuomenės sveikatos klausimų, nes tradiciškai saulės spinduliai laikomi pagrindiniu rizikos veiksniu, o vidaus soliariumo poveikis dažnai yra nepakankamai įvertintas.
Skaitiniai, kurie svarbūs: klinikiniai įrašai ir rizika
Siekiant susieti genetinę žalą su realaus gyvenimo rezultatais, tyrėjai peržiūrėjo medicininius įrašus daugiau nei 32 000 pacientų. Melanoma diagnozuota 5,1 % soliariumų vartotojų, palyginti su 2,1 % tarp tų, kurie nebuvo naudojęsi soliariumais. Apskaičiavus pagal amžių, šeimos anamnezę ir kitus reikšmingus veiksnius, soliariumų naudojimas buvo susijęs su 2,85 karto didesne melanoma rizika – tai maždaug trigubas padidėjimas, palyginti su žmonėmis, kurie nenaudoja šių įrenginių.
Be bendro rizikos padidėjimo, tyrimas taip pat nustatė, kad soliariumų vartotojai dažniau sirgo vėžiais kūno vietose, kurios natūraliai gauna mažai saulės – pavyzdžiui, apatinėje nugaros dalyje ir sėdmenyse. Šis modelis dera su viso kūno UV ekspozicija soliariumuose ir rodo, kad vėžiniai procesai gali atsirasti tose vietose, kurios paprastai būtų apsaugotos nuo kasdienės saulės.
Derindami genominius rezultatus su epidemiologiniais duomenimis, tyrėjai galėjo geriau įvertinti grėsmę ir pateikti kiekybinius rodiklius, kurie reikšmingi tiek klinikinei praktikai, tiek viešajai sveikatai. Tokie dideli duomenų rinkiniai mažina atsitiktinumo tikimybę ir sustiprina priežastinio ryšio interpretaciją tarp soliariumų naudojimo ir melanoma dažnio.
Kodėl soliariumai ypač pavojingi
Soliariumų UV skleidžiama spinduliuotė skiriasi nuo natūralios saulės spektro ir intensyvumo. Komerciniai įrenginiai dažnai tiekia didesnes UV dozes per gerokai trumpesnį laiką, koncentruodami mutageninę energiją per odos plotus, kurie įprastai būtų saugomi nuo kasdienės saulės ekspozicijos. Tokia intensyvi ir difuzinė ekspozicija didina tikimybę, kad atsiras somatinės mutacijos, kurios gali būti pradinės piktybinėms transformacijoms.
Genetinės mutacijos, susijusios su UV poveikiu, dažnai palieka aiškius molekulinius ženklus (mutacijos signatūras), kuriuos galima atpažinti sekvenavimo duomenyse. Tyrimas identifikavo signatūras, kurios koreliuoja su UV-B ir UV-A poveikiu – tai parodo, kad soliariumų skleidžiama šviesa yra pakankamai mutageninė, kad paliktų ilgalaikes genomines pasekmes.
Dėl to, kad žala yra plati ir genominė, tyrėjai teigia, jog nėra saugios ekspozicijos ribos komerciniams soliariumų įrenginiams. Kitaip tariant, net retas arba periodinis naudojimas gali pridėti pakankamą mutacinį krūvį, kad padidintų melanoma riziką per gyvenimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau priskyrė soliariumų įrenginius 1 grupei kancerogenų – tai pati aukščiausia klasifikacija, kurioje taip pat yra tabakas, alkoholis ir tam tikri perdirbti maisto produktai. Atsižvelgdami į tai, autoriai siūlo iniciatyvas visuomenės sveikatai: didesnį informavimo kampanijų intensyvumą, griežtesnius perspėjimus ant įrangos (panašius į tuos, kurie naudojami cigarečių pakuotėse) ir reguliavimo priemones, siekiant sumažinti vidaus soliariumo naudojimą ir apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, ypač jaunimą.
Prevencijos ir viešosios politikos pasekmės
Už individualios rizikos ribų tyrimas kelia platesnius politikos klausimus. Kai kuriose teritorijose soliariumų salonai skaičiumi pralenkia pažįstamas mažmenines tinklų vietas, o tai reiškia, kad populiacijos lygmeniu yra intensyvesnė UV ekspozicija. Molekuliniai įrodymai (genominis sekvenavimas) kartu su epidemiologiniais duomenimis (dideli pacientų kohortai) sustiprina argumentą už griežtesnę reguliaciją, amžiaus ribojimus ir sistemingą vartotojų švietimą.
Reguliavimo priemonės, kurios aptariamos tarptautiniu ir vietos lygmeniu, apima: uždraudimus jaunesniems nei tam tikro amžiaus asmenims naudoti soliariumus, obligatorines perspėjimo etiketes, įpareigojimą registruoti lankytojų seansus ir sveikatos informaciją, bei apribojimus komerciniams reklamos teiginiams, mažinantiems riziką arba skatinantiems „saugesnį“ įdegį. Tokios politikos priemonės galėtų sumažinti bendrą populiacijos poveikį ir ilgalaikę melanoma naštą sveikatos sistemose.
Kliniam personalui ir visuomenei žinutė yra aiški: soliariumai nėra saugesnė alternatyva saulės vonioms. Jie sukelia gilias, plačias genetines permainas, kurios verčiasi į reikšmingai didesnę melanoma riziką. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų aktyviai informuoti pacientus apie šias rizikas, rekomenduoti odos patikrinimus ir skatinti alternatyvas, pavyzdžiui, savaiminio įdegio priemones, kurios neturi UV spinduliuotės poveikio.
Techniniai paaiškinimai: kaip UV pažeidžia genomą
Norint suprasti riziką, svarbu paaiškinti UV spinduliuotės mutageninį mechanizmą. UV-B spinduliai sukelia pirimidinų dimerų susidarymą DNR grandinėje (pvz., citozino ar timino dimeras), kas gali sukelti klaidas kopijuojant DNR. Jeigu šios pažaidos nėra efektyviai ištaisytos DNR taisymo sistemų (pvz., nukleotidų ištaisymo kelias), mutacijos gali įsitvirtinti ir vėliau paveikti onkogenus ar navikų slopintojus.
Be to, UV-A spinduliai skatina oksidacinį stresą ir sukelia laisvųjų radikalų susidarymą, kurie be kitų padarinių gali oksiduoti guaniną – taip formuojant 8-oxoG žymes DNR. Šios žymės taip pat prisideda prie mutacjių profilio, kurį aptinka giliuose sekvenavimo duomenyse. Svarbu pabrėžti, kad soliariumų lempų spektrai yra suprojektuoti taip, kad skatintų įdegio procesus greitai, o tai reiškia, jog tiek UV-A, tiek UV-B komponentai gali būti pajėgesni sukelti mutagenines pasekmes per trumpą laiką.
Genominio sekvenavimo analizės leidžia identifikuoti mutacijų signatūras, susijusias su UV ekspozicija, ir atskirti jas nuo kitų mutacijų šaltinių (pvz., spontaninės replikacijos klaidos arba cheminės ekspozicijos). Tokia molekulinė identifikacija suteikia patikimą įrankį tiek moksliniams tyrimams, tiek teisinėms ar reguliacinėms diskusijoms apie soliariumų saugą.
Klininės rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
Klinikams rekomenduojama: indeksuoti pacientų soliariumų istoriją kartu su šeimos anamneze, skirti reguliarų odos patikrinimą asmenims su intensyvia soliariumų istorija, ir informuoti pacientus apie alternatyvas bei prevencines priemones. Individualūs prevenciniai veiksmai apima odos apsaugą nuo saulės, vengimą soliariumų, ir skubų dermatologo konsultavimą, jei atsiranda nauji ar besikeičiantys dariniai ant odos.
Visuomenės sveikatos kontekste verta vystyti švietimą apie soliarumo riziką, ypač tarp jaunimo ir grupių, kur soliarumo paslaugos yra lengvai prieinamos. Priedo, skaidri statistika apie melanoma atvejus ir soliariumų ryšį gali pagerinti informuotus vartotojų sprendimus.
Tyrimo ribotumai ir kryptys ateičiai
Nors tyrimas pateikia stiprius įrodymus apie soliariumų kenksmingumą, reikalingi tolesni ilgalaikiai stebėjimai ir intervencinių studijų duomenys, kad būtų įvertinta reguliavimo priemonių efektyvumas. Reikia taip pat tirti, kaip skirtingi lempų tipai, seansų dažnumas ir intensyvumas veikia mutacijų profilį ir klinikinę riziką. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus confounderius, pvz., įdegio kultūros poveikį, individualų polinkį į saulės mėgimą bei genetinius polinkius, kurie gali paveikti riziką.
Galiausiai, tarpdisciplininiai sprendimai derinant genomiką, epidemiologiją, reguliavimą ir viešąjį švietimą gali sumažinti melanoma naštą visuomenėje. Tyrimo rezultatai stiprina įrodymą, kad soliariumų kontrolė ir gyventojų informavimas yra esminiai žingsniai mažinant odos vėžio paplitimą.
Išvada: Platei vertinant molekulinius duomenis ir klinikinius rezultatus, soliariumai yra reikšmingas melanoma rizikos veiksnys. Sveikatos priežiūra, politika ir individualus elgesys turėtų atsižvelgti į šiuos duomenis priimant sprendimus dėl soliariumų naudojimo ir prevencijos strategijų.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą