8 Minutės
Tyrėjai praneša, kad labai mažos, sub-psichoaktyvios kanapių ekstrakto dozės stabilizavo kognityvinį nuosmukį žmonėms sergantiems lengva Alzheimerio liga pirmos savo rūšies klinikinio tyrimo metu. Šis radinys kelia naujų klausimų apie kanabinoidus, senėjimą ir galimas demencijos prevencijos kryptis — be vartotojams pažįstamo "aukšto" efekto, susijusio su didesnėmis kanapių dozėmis.
Kodėl mokslininkai tiria labai mažas kanapių dozes
Viso pasaulio populiacijai senstant, Alzheimerio liga ir susijusios demencijos tampa didėjančia visuomenės sveikatos problema. Dabartiniai vaistai suteikia ribotą naudą ir neišgydo ligos, todėl mokslininkai ieško naujų prieigų ir intervencijų. Vienas perspektyvus taikinys yra smegenų endokanabinoidų sistema — biocheminis tinklas, dalyvaujantis atmintyje, uždegime ir neuronų atsparume, kurio veikla silpnėja su amžiumi, o tai gali prisidėti prie kognityvinio nuosmukio ir demencijos rizikos.
Šiame kontekste mažas Brazilijos klinikinis tyrimas, kuriam vadovavo profesorius Francisney Nascimento ir kolegos iš Federalinio Lotynų Amerikos integracijos universiteto (UNILA), išbandė idėją, ar itin mažos kasdienės kanapių aliejaus dozės, kuriose yra mažyčiai, lygūs kiekiai THC ir CBD (po 0,3 mg kiekvieno), gali paveikti vyresnio amžiaus asmenų su lengva Alzheimerio liga pažinimą. Tokios dozės lygis yra gerokai žemiau psichoaktyvumo ribos, todėl teorinė nauda galėtų būti pasiekta be suvokiamo intoksikacijos jausmo.
Tyrimo koncepcija atspindi augantį susidomėjimą mikrodozavimu (mikrodosingu) medicinos srityje: tapatus principas taikomas įvairioms veikliosioms medžiagoms, siekiant moduliuoti specifines funkcijas be įprastų didesnių dozių keliamų šalutinių poveikių. Šiuo atveju akcentuojamas endokanabinoidų sistemos potencialas moduliuoti neurodegeneracinius procesus, uždegimą ir sinaptinį funkcionalumą, kas yra ypač svarbu ankstyvose Alzheimerio stadijose.
Tyrimas: dizainas, matavimai ir rezultatai
Į atsitiktinių imčių, dvigubai aklą, placebą kontroliuojantį tyrimą užregistruoti 24 savanoriai amžiaus 60–80 metų, visi diagnozuoti su lengva Alzheimerio liga. Tyrimo protokolas numatė griežtą atsitiktinimo ir aklumo procedūrą, kad būtų minimalizuota šališkumo rizika. Naudotas kanapių ekstraktas buvo dovanotas ABRACE — didžiausiai pacientų asociacijai Brazilijoje; tyrimas negavo finansavimo iš kanapių pramonės, kas sumažina interesų konflikto riziką.
Metodai trumpai
- Intervencija: kasdienis geriamas aliejus, kuriame yra 0,3 mg THC + 0,3 mg CBD (mikrodozė).
- Trukmė: 24 savaitės gydymo ir stebėjimo vertinimų.
- Pagrindinis kognityvinis rezultatas: Mini-Mental State Examination (MMSE), plačiai naudojamas kognityvinis atrankos testas, vertinamas 0–30 balų skalėje.
- Kiti vertinimai: platesnę kognityvą apimantys instrumentai (ADAS-Cog), nuotaikos rodikliai, bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės skalės; registruoti nepageidaujami reiškiniai.
Po 24 savaičių aktyvios gydymo grupėje MMSE rezultatai buvo stabilūs, tuo tarpu placebų gaunančioje grupėje pastebėtas nedidelis nuosmukis. Vidutiniškai pacientai, gavę mikrodozę, pasiekė 2–3 balais geresnius rezultatus MMSE palyginti su placebu — tai nedidelis, tačiau klinikinėje praktikoje reikšmingas skirtumas šioje pacientų populiacijoje. Kitų ne-kognityvinių rodiklių, pvz., depresijos balų ar gyvenimo kokybės vertinimų, reikšmingų pokyčių nebuvo užfiksuota, o nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus abiejose grupėse.
Be to, tyrimo metu vertintos dalyvių atitikties procedūros, dozės toleravimas ir bendras saugumo profilis. Nors šie duomenys yra preliminarūs, jie pateikia pradinį saugumo ženklą mažoms THC/CBD dozėms ilgalaikio vartojimo kontekste tarp vyresnio amžiaus pacientų, kuriems paprastai didesnės dozės kelia susirūpinimą dėl intoksikacijos ar kognityvinių sutrikimų.
Mikrodozavimo kanapių ekstraktu atvejų klinikinėje praktikoje literatūroje nurodoma palyginti retai.
Kaip tokia maža dozė galėtų veikti?
Biologinis paaiškinimas remiasi tiek gyvūnų modelių, tiek ląsteliniais tyrimais. 2017 m. Andreas Zimmer ir Andras Bilkei-Gorzo bei kiti tyrėjai parodė, kad labai mažos THC dozės atkūrė kognityvinę funkciją ir sinaptinius žymenis senyvo amžiaus pelėms, manydami, kad kai kurie su senėjimu susiję molekuliniai pokyčiai hipokampe gali būti grįžtami. Tai skatina hipotezę, kad sub-psichoaktyvios kanabinoidų dozės gali veikti kaip neuromoduliatoriai, stiprinant sinaptinį atsparumą ir neuroplastiškumą be apčiuopiamos sedacijos ar elgesio sutrikimų.
Amžius sumažina endokanabinoidų signalizaciją — tai reiškia mažesnį CB1 ir CB2 receptorių aktyvumą, sumažėjusią anandamido ir 2-AG (2-arachidonoilglicerolio) koncentraciją bei sutrikusią gliukozės reguliaciją smegenyse. Tokie pokyčiai palieka senstančias smegenis labiau pažeidžiamas uždegimui, mikroglijos hiperaktyvavimui, sinaptinei degeneracijai ir galiausiai kognityviniam nuosmukiui. Kanabinoidai gali tiesiogiai arba netiesiogiai slopinti uždegiminius kelius, moduliuoti mikroglijos aktyvaciją ir palaikyti neurotrofinius mechanizmus, pvz., BDNF (smegenų kilmės neurotrofinis faktorius) signalizaciją, kas prisideda prie sinaptinės funkcijos palaikymo.
UNILA tyrimo komanda kelia hipotezę, kad pasikartojantys mikrodozavimo kursai gali subtiliai perskirstyti endokanabinoidų sistemos tonusą — „perkalibruojant" signalizaciją pakankamai, kad būtų apsaugotos atminties grandinės, tačiau nepakankamai, kad būtų pasiekti psichoaktyvūs efektai. Tokia modulacija gali apimti tiek presinaptinių, tiek postsinaptinių srovių reguliavimą, glutamata ir GABA pusiausvyros korekciją, sinapsinių baltymų išsaugojimą ir sumažintą oksidacinį stresą.
Žemos tam tikrų medžiagų dozės gali moduliuoti kertines smegenų sistemas be sąmonės sutrikdymo.
Apribojimai ir ką rezultatai įrodo — ir ko ne
Šis tyrimas yra pionierius bet vienu metu ir mažas. Tik 24 dalyviai ir poveikis daugiausia apribotas vienu kognityviniu matu (MMSE) reiškia, kad rezultatai turėtų būti traktuojami kaip preliminarūs. Tyrimas neparodė ligos modifikacijos — tai yra, neįrodė, kad buvo sulėtėjęs pagrindinės Alzheimerio patologijos progresavimas (pvz., amyloidinių plokštelių ar tau baltymų kaupimasis). Taip pat nebuvo užfiksuota reikšmingų pagerėjimų nuotaikoje ar kasdienės gyvenimo kokybės rodikliuose, kurie gyvybiškai svarbūs pacientų ir globėjų perspektyvoje.
Yra kelios kritinės spragos, kurias reikia užpildyti prieš darant platesnes klinikines išvadas: statistinis tyrimo galingumas buvo ribotas dėl nedidelio imties dydžio; gydymo trukmė (6 mėnesiai) nepadengia ilgalaikio poveikio ir saugumo; ir trūko biologinių žymenų (pvz., smegenų vaizdavimo, natrio magnetinio rezonanso, PET tyrimų, CSF ar kraujo biomarkerių amyloidui, tau ir uždegimui), kurie galėtų patikimai parodyti, ar gydymas veikia ligos procesus, o ne tik simptomus.
Ateities tyrimai turėtų įtraukti didesnes, kelių centrų kohortas, ilgesnį stebėjimą, biomarkerių paneles ir farmakokinetinius tyrimus, kad suprastume, kaip tokios mažos THC ir CBD koncentracijos kaupiasi, metabolizuojamos ir veikia per laiką, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų, kuriems kepenų ir inkstų funkcija bei polifarmacija gali keisti vaistų metabolizmą ir tarpusavio sąveikas.
Praktinės pasekmės: prevencija, suvokimas ir saugumas
Vienas svarbus barjeras kanapių terapijai tarp vyresnio amžiaus pacientų yra kultūrinis ir praktinis: baimė apsinuodyti ar patirti "aukštą". Mikrodozavimo metodas teoriškai gali apeiti šią kliūtį — suteikdamas galimą neuroprotekcinį poveikį be subjektyvaus intoksikacijos jausmo. Jei rezultatai būtų patvirtinti didesniuose tyrimuose, tai galėtų paskatinti naujų mažų dozių formulių kūrimą prevencijai arba ankstyvajai intervencijai tiems, kuriems diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas arba yra šeiminė demencijos anamnezė.
Vis dėlto gydytojai, pacientai ir jų šeimos turi elgtis atsargiai. Kol didesni tyrimai nepatvirtins efektyvumo ir saugumo, mikrodozavimas neturėtų pakeisti standartinės priežiūros ar patvirtintų gydymo režimų. Be to, reguliacinės, skyrimo ir kokybės kontrolės sistemos bus būtinos, kad tyrimų rezultatai galėtų būti saugiai verčiami klinikine praktika: tai apima griežtą gaminių standartizavimą, dozavimo instrukcijas, receptūrų kokybės užtikrinimą ir farmakovigilancijos mechanizmus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimas vaistų sąveikas: vyresni pacientai dažnai vartoja kelis medikamentus (vaistai nuo kraujospūdžio, antikoaguliantai, antidepresantai ir kt.), todėl net mažos THC arba CBD koncentracijos gali paveikti citochromų CYP sistemą ar kitus metabolinius kelius. Klinikų reikia atidžiai vertinti vaistų sąveikas ir reguliuoti dozes išsamiai stebint pacientą.
Ekspertų įžvalga
"Šis tyrimas yra intriguojantis koncepcijos įrodymas," sako dr. Mira Santoro, neurologė ir neurodegeneracinių ligų tyrėja San Paulo universitete. "Mintis, kad sub-psichoaktyvūs kanabinoidai gali paveikti pažinimą nepažeisdami sąmonės, kelia iššūkį įprastiems kanapių suvokimo stereotipams. Tačiau mums reikalingi tvirti, daugiacentriniai tyrimai su biomarkeriais, kad suprastume, ar tikrai lėtiname ligos progresą, ar tiesiog trumpam stabilizuojame simptomus."
Dr. Santoro priduria: "Čia matomas saugumo signalas yra skatinantis, bet mažos apimties tyrimai gali praleisti retus, bet reikšmingus nepageidaujamus reiškinius. Klinikams svarbu sekti besivystančius įrodymus, o pacientams reikia aptarti bet kokį neapibrėžtą arba off-label vartojimą su savo gydytojų komanda."
Kur šie tyrimai gali nuvesti
Tyrimas atveria kelias kryptis: standartizuotų mikrodozavimo formulacijų kūrimą, kanabinoidų derinimą su priešuždegiminiais ar galbūt ligos modifikuojančiais vaistais, ir poveikio tyrimą ankstyvesnėse kognityvinio nuosmukio stadijose. Taip pat išryškėja pacientų iniciatyvų vertė — ABRACE ekstrakto parama leido tyrimui įvykti — ir poreikis nepriklausomam finansavimui, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir užtikrintas tyrimų skaidrumas.
Galiausiai svarbiausias klausimas lieka: ar kanabinoidai gali prasmingai sulėtinti Alzheimerio ligos progresiją? Šis tyrimas žymi pirmą žingsnį — atsargų, duomenimis pagrįstą postūmį link naujų terapinių strategijų, kurios remiasi biologine sąveika, o ne stigma. Dideli, ilgesni ir biomarkeriais paremti tyrimai parodys, ar mikrodozavimas kanapių yra reali priemonė kovoje su demencija.
Kol kas sveikatos specialistai ir pacientų globėjai turėtų likti informuoti apie naujausius tyrimus, aptarti galimybes bet kokiam eksperimentiniam vartojimui su specialistais, ir prisiminti, kad prevencijos priemonės, tokios kaip fizinė veikla, kognityvinė stimuliacija, širdies ir kraujagyslių rizikos valdymas ir mitybos optimizavimas, lieka pagrindinės strategiijos mažinant demencijos riziką bei palaikant smegenų sveikatą.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą