5 Minutės
Mikroplastikai yra daugiau nei tik aplinkos estetikos problema: smulkios plastiko dalelės smėlyje ir jūros vandenyje gali tapti įvairialypių bakterijų bendruomenių buveinėmis, sudarydamos mikrobų židinius, kurie gali kelti grėsmę laukinei gamtai ir žmonėms. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Environment International, išryškina šias rizikas ir pateikia praktinių patarimų savanoriams bei pakrančių tvarkytojams, kaip saugiau ir efektyviau vykdyti paplūdimių valymo veiklą ir mažinti mikroplastikų (mikroplastikas, mikroplastikai, mikroplastikų pavojus) neigiamą poveikį ekosistemoms.
Kai plastikas tampa mikrobinėmis buveinėmis
Mokslininkai ilgą laiką tiria mikroplastikų cheminį toksiškumą, įskaitant organinių teršalų absorbciją ir laisvųjų radikalų generavimą. Tačiau naujesni darbai atskleidžia papildomą problemos sluoksnį: aplinkoje esantys plastikai — nuo mikroskopinių rutuliukų (microbeads, bio-beads) iki erozuotų fragmentų ar senų butelių kamštelių — pritraukia ir suteikia paviršių bakterijoms bei kitoms mikroorganizmų rūšims. Ant tokių paviršių formuojasi plastiko biofilmai, kurie sukuria apsaugines nišas, kuriose mikrobai gali intensyviai daugintis, bendrauti ir kartais keistis genetine medžiaga, įskaitant genus, susijusius su antimikrobiniu atsparumu (antimikrobinis atsparumas).
Kodėl tai svarbu žmonėms ir gyvūnijai
Ten, kur kaupiasi plastikas, kaupiasi ir jį kolonizuojantys mikroorganizmai. Todėl vienas erozuotas butelio kamštelis, plūduriuojantis pakrantės zonoje, arba didelė mikrogranulių debesija gali pernešti sudėtingą, o kartais ir potencialiai pavojingą mikrobinį mišinį į paplūdimius, estuarijas arba vietas, kur maitinasi gyvūnai. Jūrų gyvūnai — žuvys, vėžiagyviai, paukščiai — gali praryti bakterijomis apaugusį plastiką, o žmonės, dalyvaujantys paplūdimių valymo akcijose ar rekreacinėse veiklose, gali tiesiogiai susidurti su užterštais daiktais. Tai didina riziką lokalizuotoms infekcijoms, uždegimams ar mikrofloros pavojaus pakenkinimui sveikatai, ypač jei plastikas nešiojasi patogenus arba genus, susijusius su atsparumu antibiotikams.
Patarimai savanoriams ir pakrančių valdytojams
„Šis tyrimas pabrėžia, kokia įvairi ir kartais kenksminga mikroorganizmų fauna gali augti ant plastiko aplinkoje,“ teigia jūrų mokslininkė Emily Stevenson iš Exeter universiteto. Remiantis tyrimo rezultatais, mokslininkai rekomenduoja, kad visi, kurie liečia paplūdimių šiukšles ar renka šiukšles, dėvėtų apsaugines pirštines ir kruopščiai nusitirtų rankas po valymo darbų. Be to, svarbu informuoti savanorius apie galimus rizikos veiksnius — pvz., vengti tiesioginio kontakto su stipriai užterštais ar organiškai gausiai apaugusiais plastiko gabalais, naudoti tinkamas priemones daiktams paimti ir laikyti, bei organizuoti pirmosios pagalbos ar higienos priemonių prieinamumą renginių metu. Tai aktualu tiek vietos bendruomenėms, tiek organizacijoms, koordinuojančioms paplūdimių valymus ir pakrančių tvarkymo programas, kad būtų sumažinta infekcijų ir taršos plitimo tikimybė.
Asmens higienos priemonės yra tik dalis sprendimo. Tyrimas taip pat pabrėžia būtinybę užkirsti kelią plastiko patekimui į ekosistemas iš viso — pavyzdžiui, mažinant vienkartinių plastikų naudojimą, užkertant kelią bio-rutuliukų ir mikrogranulių (microbeads) išmetimui iš kosmetikos, valymo priemonių ir pramonės procesų, bei gerinant atliekų surinkimo ir vandens valymo sistemas. Efektyvus šiukšlių surinkimas ir filtravimas pramoniniuose ištekliuose gali sumažinti mikroplastikų įsiskverbimą į upes ir pakrantes, o tai sumažintų plastiko biofilmai formavimosi galimybę gamtoje.
Praktiniai žingsniai ir politikos pasekmės
Paplūdimių valymas išlieka svarbiu visuomenine iniciatyva, tačiau valymo protokolai turėtų būti atnaujinti, atsižvelgiant į biologinius rizikos veiksnius, susijusius su mikroplastikais. Rekomenduojama užtikrinti, kad savanoriams būtų tiekiamos pirštinės, dezinfekcinės priemonės ir instrukcijos, kaip elgtis su stipriai užterštu plastiku. Tokius gabalus, kurie yra stipriai apaugę arba akivaizdžiai nešvarūs, derėtų laikyti kaip užterštas atliekas ir tvarkyti pagal saugos protokolus — pavyzdžiui, uždarose talpose, skirtose pavojingoms ar biologinėmis priemonėmis užterštoms atliekoms. Organizatoriai turėtų apsvarstyti maršrutus, rinkimo tvarkaraščius ir prioritetines zonas — labiausiai pažeidžiamas ekosistemas, estuarijas ir gausiai lankomas paplūdimius — siekiant sumažinti plastiko įsiveržimo į maisto grandines bei žmonių sąveiką su užterštais daiktais.
Policijų kūrėjai ir gamintojai turi pagreitinti pereinamąsias priemones prie alternatyvų produktų, kurie nesukuria mikroplastikų, pavyzdžiui, biologiškai skaidžių medžiagų ar ilgaamžių daugkartinio naudojimo sprendimų. Be to, būtina investuoti į technologijas ir sistemas, gerinančias atliekų surinkimą ir vandens nuotekų filtravimą: sėkmingi sprendimai apima geresnius kanalizacijų valymo įrenginius, filtrus pramoniniams nuotekų vamzdžiams, ir infrastruktūrą, leidžiančią užfiksuoti mikroskopinius plastiko fragmentus prieš patekimą į upes ar jūras. Tokios priemonės mažintų mikroplastikų koncentraciją aplinkoje ir kartu sumažintų galimybes formuotis platus plastiko biofilmų židinių, kuriuose gali daugintis patogenai ar genetiniai elementai, skatinantys antimikrobinį atsparumą.
Išsamus požiūris į mikroplastikų problemą turi apimti tiek vietos bendruomenių švietimą, tiek nacionalines ir tarptautines politikas. Viešinant tyrimų rezultatus ir skatinant skaidrumą atliekų srautuose, galima padėti formuoti naujas taisykles dėl mikrogranulių draudimų, vienkartinių plastikų ribojimo bei privalomų atliekų perdirbimo standartų. Taip pat svarbu finansuoti mokslinius tyrimus, skirtus geriau suprasti mikroplastikų ir mikroorganizmų sąveiką, įskaitant ilgalaikes ekologines pasekmes, vystymąsi antimikrobinio atsparumo sraute ir galimą poveikį žuvininkystei bei viešajai sveikatai. Tik tokiu keliu — derinant praktines valymo priemones, prevencines politikas ir mokslinį įdirbį — galima reikšmingai sumažinti mikroplastikų riziką žmonėms ir laukinei gamtai bei sumažinti mikroplastikų kaip bakterijų židinių formavimąsi pakrančių zonose.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą