6 Minutės
Viena Rusijos bendrovė teigia, kad sugebėjo pavirsti įprastus balandžius valdomais „biodronais“ — paukščiams chirurginiu būdu implantavus neuroninius elektrodus bei pritvirtinus nedidelį nešiojamą valdymo modulį. Šis pareiškimas kelia tiek techninį susidomėjimą, tiek rimtus etinius klausimus apie tai, ar laukiniai gyvūnai netaps vis dažniau naudojami kaip gyvi jutikliai arba ilgų nuotolių žvalgybos platformos.
Kaip sistema veikia: implantai, signalai ir saulės moduliai
Pasak kūrėjų, technika neapsiriboja elgesio treniravimu. Vietoje to atlikėjai chirurginiu būdu įterpia labai smulkius elektrodus į tikslines paukščio smegenų sritis. Tie elektrodai sujungiami su kompaktiniu elektroniniu moduliu, pritvirtintu ant balandžio nugaros; kompanija teigia, kad modulis maitinamas nuo mažos saulės baterijų plokštės. Kai įrenginys perduoda elektros impulsus į implantus, paukštis subjektyviai patiria tai kaip savo sprendimą dėl skrydžio trajektorijos, nors faktinį maršrutą nulemia operatoriaus siunčiami signalai.
Navigacijai, pasak pranešimo, padeda įmontuotas GPS imtuvas. Praktikoje sistema derina kelis elementus: neuralinę sąsają (implantuotų elektrodų masyvą), išorinį dėvimąjį modulį, užtikrinantį tiek maitinimą, tiek valdymą, ir pozicijos sekimą. Šis technologijų mišinys atspindi platesnį smegenų–mašinų sąsajų (brain–machine interface, BMI) tyrimų lauką, kuriame elektros stimuliacija naudojama suvokimams ar judesiams paveikti.
Techninis sprendimas apima kelis svarbius komponentus: elektrodų tipą ir jų lokalizaciją smegenyse, impulso parametrus (amplitudę, dažnį, trukmę), signalų perdavimo protokolą tarp valdymo stoties ir nešiojamo modulio, bei maitinimo sprendimus suenergiją taupančioms skrydžio fazėms. Elektrodų ir modulių patikimumas, atsparumas aplinkos sąlygoms, ir ryšio stabilumas — tai esminiai veiksniai, lemiantys sistemos techniškumą ir praktišką panaudojamumą skrydžių atveju.
Kodėl balandžiai? Ištvermė, ekonomija ir tolesni žingsniai
Įmonė pateikia balandžius kaip alternatyvą mechaniniams dronams dėl jų natūralaus efektyvumo ir adaptacijos miesto aplinkoje. Kūrėjai teigia, kad modelis, pažymėtas PJN-1, geba nuotoliu ištiesti apie 500 kilometrų per parą — tai toli už elektrinių keturratukių (quadcopter) ribų — todėl balandžiai tampa patrauklūs ilgalaikėms misijoms. Mažesni energijos poreikiai, įgimtas manevringumas ir natūralus susiliejimas su miesto faunos fone yra papildomi privalumai, kuriuos komanda pabrėžia.
Įvertinus aerodinamiką ir biologinę ištvermingumą, balandžiai iš tiesų gali pasiūlyti didesnį nuotolį už daugumą elektros dronų tam tikromis sąlygomis. Tačiau efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: oro sąlygų, paukščio sveikatos, papildomo svorio, kurį sudaro elektroninis modulis ir jutikliai, bei nuo to, kaip chirurginė intervencija paveikia paukščio natūralų skrydžio profilį.
Neiry taip pat teigia planuojanti adaptuoti sistemą didesniems paukščiams, pavyzdžiui rėkliams arba albatrosams, kad būtų galima nešti sunkesnes apkrovas. Tokia plėtra išplečia galimą panaudojimą nuo lengvų jutiklių ir mikro kamerų iki galingesnių žvalgybinių arba aplinkos stebėsenos komplektų, įskaitant meteorologinius jutiklius, chemijos detektorius ar aukštos raiškos optiką.
Tame pačiame kontekste svarbios techninės modifikacijos: struktūrinis modulio dizainas, norint sumažinti vėjo pasipriešinimą; svorio ir centrinės masės optimizavimas, siekiant išlaikyti natūralų skrydžio balansą; bei saugumo mechanizmai, pavyzdžiui, automatinis atsijungimas avarinėse situacijose, kai paukščio fiziologiniai parametrai rodo stresą ar traumą. Be to, ilgalaikė stebėsena ir atsarginiai mechanizmai yra būtini siekiant sumažinti mirtingumo riziką ir užtikrinti biologinį saugumą.
Planuojamas panaudojimas ir etinė aplinka
Siūlomos taikymai apima elektros linijų apžiūras, aplinkos tyrimus, paieškos ir gelbėjimo operacijų palaikymą bei žvalgybą. Bendrovė yra pasiūliusi aprūpinti paukščius kameromis, kurios naudotų dirbtinį intelektą veidams anonimizuoti, kad būtų sumažintos privatumo problemos. Vis dėlto daugelis gyvūnų teisių gynėjų ir aplinkos organizacijų greičiausiai protestuos prieš invazinius implantus ir nepageidaujamą laukinės faunos panaudojimą.
Gyvūnų gerovės ekspertai pabrėžia, kad chirurginiai implantai ir prievartinis elgesio valdymas kelia rimtų gerovės rizikų. Be tiesioginių chirurginių komplikacijų, pakeista sensorinė informacija arba dirbtiniai signalai gali trikdyti maitinimąsi, migracijos polinkius ar socialinį elgesį — poveikiai, kurie reikalauja kruopščių ilgalaikių mokslinių tyrimų ir ekologinių stebėjimų.
Etiniai aspektai apima kelis lygius: gyvūnų teises ir gerovę, viešąjį privatumo interesą, bei platesnį visuomenės sutikimą dėl technologijų panaudojimo lauke. Net jei techninė įranga veiktų taip, kaip pristatyta, moraliniai ir teisiniai klausimai apie leidimų gavimą, įtaisų naudojimo ribojimus ir priežiūros standartus išliks kertiniai sprendžiant, ar tokios technologijos turi vietą civilinėje aplinkoje.
Kontekstas: smegenų–mašinų sąsajos ir dvigubo panaudojimo diskusijos
Šis pranešimas pasirodo tuo metu, kai neuralinės sąsajos sulaukia plataus susidomėjimo. Tokios kompanijos kaip Neuralink nagrinėja sąsajas medicininiam žmogaus atstatymui, tuo tarpu akademinės grupės tiria stimuliaciją, skirtą funkcijoms atkurti sužeistiems gyvūnams ar žmonėms. Neiry projektas skiriasi tuo, kad orientuojasi į tiesioginį gyvūnų valdymą operatyviniams uždaviniams, o ne į medicininę reabilitaciją ar terapiją.
Ši išskirtis atkreipia dėmesį į dvigubo panaudojimo dilemas: technologijos, kurios gali lemti naudingus mokslinius ir medicininius proveržius, tuo pačiu gali būti pritaikytos žvalgybai, saugumo sistemoms ar net kariniams tikslams. Politikams, etikos ekspertams ir mokslininkams teks apsvarstyti reguliavimo priemones, kurios leistų suderinti inovacijos galimybes su gyvūnų gerove ir visuomenės saugumu. Reguliavimo priemonės galėtų apimti klinikinius bandymus, nepriklausomą saugumo vertinimą, leidimų išdavimą ir griežtas ataskaitų teikimo procedūras.
Taip pat būtinas tarptautinis dialogas, nes laukinių paukščių migracija ir ekologinės pasekmės dažnai peržengia valstybių sienas. Tarptautinės konvencijos ir standartai galėtų nustatyti bendrą etikos ir saugumo rėmą, o mokslo bendruomenė turėtų aktyviai įsitraukti į viešą diskusiją apie tokių technologijų pasekmes biologinei įvairovei.
Ką reikėtų stebėti toliau
Savarankiškas pranešimų patikrinimas — skrydžio nuotolio, saugumo duomenų bei ilgalaikio poveikio paukščiams — bus lemiamas. Skaidrūs recenzuojami tyrimai arba trečiųjų šalių lauko bandymai galėtų išaiškinti tiek techninį įgyvendinamumą, tiek ekologinį poveikį. Be nepriklausomos duomenų patikros, technologijos teiginiai išlieka riboti ir provokuojantys pavyzdžiai, kaip neuralinė inžinerija ir autonominės sistemos gali susijungti neįprastais būdais.
Akivaizdžios trumpo ir ilgo laikotarpio tyrimų kryptys apima: sisteminius ekotoksikologinius tyrimus, stebint elgsenos ir migracijos pokyčius; gilų fiziologinių parametrų monitoravimą po implantacijos (širdies ritmas, streso hormonų lygiai, mitybos žala); ir robustiškumo testus įvairiomis oro sąlygomis. Taip pat svarbu įtraukti visuomenės nuomonę, viešąsias konsultacijas ir nepriklausomas etines apžvalgas, ypač planuojant plataus masto diegimą viešose erdvėse.
Galiausiai, nors idėja valdomų balandžių kaip „biodronų“ sprendimo atrodo tolimesnė nuo masinio komercinio pritaikymo, ji atveria platesnę diskusiją apie biomimetiką, suderintas biologines ir elektronines sistemas bei ribas tarp natūralaus elgesio ir technologinio manipuliavimo. Kaip ir dauguma pažangių technologijų, situacija reikalauja subalansuoto požiūrio: inovacijų ir saugumo, eksperimentinės laisvės ir aiškių etinių ribų.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą