9 Minutės
Nauji įrodymai iš vieno didžiausių JAV švietimo ir sveikatos duomenų rinkinių meta iššūkį populiariam viešosiose diskusijose skambančiam teiginiui: kad fluoridas geriamajame vandenyje kenkia smegenims ir mažina IQ. Naujas recenzuotas tyrimas nerado ryšio tarp bendruomeninio vandens fluorizacijos ir sumažėjusios kognityvinės funkcijos paauglių ar suaugusiųjų iki 60 metų amžiaus grupėse.
Ką iš tikrųjų parodė naujas fluoro tyrimas
Šis naujas tyrimas, išspausdintas žurnale Science Advances, remiasi ilgamečiu „High School and Beyond“ projektu – nacionaliai reprezentatyvia apklausa, pradėta pradžioje aštuntojo dešimtmečio. Daugiau nei 26 000 Amerikos vidurinių mokyklų mokinių laikė standartizuotus skaitymo, matematikos ir žodyno testus. Po kelių dešimtmečių dalis tų pačių respondentų buvo pakartotinai kontaktuoti medicininiams tyrimams, kuriuose įtraukti išsamūs kognityviniai testai suaugusiojo amžiuje.
Pagrindinis tyrimo autorius John Robert Warren, sociologas ir demografas iš Minesotos universiteto (Minnesota Population Center), kartu su kolegomis sujungė individualius dalyvių duomenis su federaliniais vandens fluorizacijos rodikliais bendruomenėse, kuriose dalyviai lankė mokyklas. Kadangi daug žmonių 1980-aisiais gyveno toje pačioje vietovėje, kur lankė mokyklą, tyrimo komanda vietines fluoro koncentracijas naudojo kaip vaikystės ekspozicijos proxy rodiklį.
Klausimas buvo paprastas: jei fluoridas geriamajame vandenyje iš tiesų mažina IQ, kaip dažnai teigia kritikai, tuomet mokiniai, užaugę regionuose su didesnėmis fluoro koncentracijomis, turėtų nuosekliai gauti žemesnius standartizuotų testų rezultatus paauglystėje ir blogesnius vėlesnės gyvenimo kognityvinius rodiklius. Pasak Warreno, toks modelis paprasčiausiai nepasitvirtino.
„Jeigu fluoridas mažintų IQ, turėtume matyti prastesnius testų rezultatus fluoruotose bendruomenėse – tačiau to nematome“, – tyrimo kontekste komentavo Warren. Priešingai, mokiniai, augę su optimaliai fluoruotu vandeniu, vidutiniškai surinko šiek tiek aukštesnius rezultatus vidurinėje mokykloje, nors šis nedidelis pranašumas išnyko iki 60 metų amžiaus. Svarbiausia, nebuvo rasta įrodymų apie ilgalaikį kognityvinį žalą.
Kaip tyrėjai matavo fluoridą ir kognityvines funkcijas
Bendruomeninė vandens fluorizacija – tai praktika, kai viešuosiuose vandens tiekimo sistemose fluoro koncentracija reguliuojama iki maždaug 0,7 miligramo litre, koncentracijos, laikomos optimaliomis ėduonies prevencijai ir šalutinio poveikio minimalizavimui. Fluoridas yra natūraliai besikaupiantis mineralas; kai kuriose regionuose jis gruntiniame vandenyje aptinkamas didesnėmis koncentracijomis, kitur jis yra tiksliai dozuojamas į viešąsias sistemas.
Tiriant galimą neurotoksinį poveikį, Warren ir jo komanda derino kelis nepriklausomus duomenų rinkinius ir papildomą kontekstinę informaciją:
- High School and Beyond kohorta – standartizuoti skaitymo, matematikos ir žodyno testų balai daugiau nei 26 000 mokinių iš visos šalies, kartu su vėlesniais medicininiais ir kognityviniais tyrimais daliai dalyvių vėlyvajame suaugusiųjų amžiuje.
- Federalūs vandens kokybės ir fluorizacijos įrašai – bendruomenės lygmens fluoro koncentracijų matavimai viešuosiuose geriamojo vandens tiekimo tinkluose nuo 1980-ųjų pradžios ir vėliau.
- Demografiniai ir socioekonominiai duomenys – informacija apie rasę, lytį, tėvų išsilavinimą, regioną ir kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką mokymuisi, intelektui ir smegenų sveikatai.
Statistiškai kontroliuodami šiuos kintamuosius (pvz., socioekonominį statusą, švietimo lygį, regionines skirtumus ir demografiją), autoriai tikrino, ar didesnės fluoro koncentracijos yra susijusios su žemesniais rezultatais tiek paauglystėje, tiek vėlesniame amžiuje. Taip pat buvo patikrinta, ar kokiose nors bendruomenėse fluoro lygiai viršijo JAV Viešojo sveikatos tarnybos (U.S. Public Health Service) rekomenduojamus rodiklius, kas galėtų pakeisti rizikos profilį.
Rezultatai buvo nuoseklūs keliais modeliais: nebuvo rasta įrodymų, kad tipiniai JAV fluorizacijos lygiai būtų susiję su prasčiau išreikšta kognityvine funkcija. Tirtame imtyje buvo labai nedaug bendruomenių, kuriose fluoro koncentracija viršijo rekomenduojamas ribas; net tos bendruomenės nerodė tokių IQ trūkumų, apie kuriuos kalba anti-fluorizacijos kampanijos.
Kodėl ankstesni tyrimai apie fluoro ir IQ santykį sukėlė nerimą
Susirūpinimas dėl fluoro ir intelekto jau dešimtmečius sklando aktyvistų rate, tačiau pastaraisiais metais šios baimės atgijo po kelių mokslo apžvalgų, kurios nurodė galimus ryšius tarp didelės fluoro ekspozicijos ir šiek tiek mažesnių IQ rodiklių vaikams. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) mokslininkų atlikta apžvalga, paskelbta 2024 metų pradžioje, kurioje pranešta apie asociacijas tarp padidėjusios fluoro ekspozicijos ir šiek tiek sumažėjusio IQ keliose tarptautinėse studijose.
Tačiau viešoje diskusijoje dažnai praleidžiamas svarbus niuansas: dauguma studijų, įtrauktų į tokias metaanalizes, tiria populiacijas, patyrusias žymiai didesnę, kartais net toksišką fluoro ekspoziciją – dažniausiai dėl natūraliai kontaminuoto gruntinio vandens ar pramoninių teršalų – o ne mažus, reguliuojamus lygius, paplitusius JAV savivaldybių vandentiekio sistemose.
Daugelio šių tyrimų metu geriamojo vandens fluoro koncentracijos viršijo 2–4 miligramus litre, kas kelis kartus viršija 0,7 mg/l, rekomenduojamą bendruomeninės fluorizacijos lygiui JAV. Ilgalaikė ekspozicija tokiems dideliems fluoro kiekiams gali sukelti dentalinę fluorozę (matomas emalio pokytis), o ekstremaliose situacijose – skeletinę fluorozę, kaulų ligą. Biologiškai pagrįsta prielaida, kad labai didelė chroninė fluoro ekspozicija galėtų paveikti besivystančią smegenų funkciją, tačiau tokios sąlygos gerokai skiriasi nuo standartinių visuomenės sveikatos fluorizacijos programų.
Warren ir bendraautoriai teigia, kad tokio skirtingo ekspozicijos lygio susiejimas ir jo interpretavimas gali klaidinti politikos formuotojus bei visuomenę. Jų tyrimas užpildo spragą, sutelkiant dėmesį konkrečiai į JAV bendruomenes ir fluoro lygius, kurie yra aktualūs dabartiniams geriamojo vandens standartams bei dantų sveikatos politikai.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Melissa Grant, visuomenės sveikatos odontologė ir tyrėja, nedalyvavusi šiame tyrime, teigia, kad rezultatai yra svarbus „realumo patikrinimas“ besitęsiančiose diskusijose apie vandens saugumą ir neurovystymą.
„Tai vienas iš pirmųjų didelio masto, nacionaliai reprezentatyvių analizų, tiesiogiai susiejančių realius fluorizacijos lygius su ilgalaikiais kognityviniais rezultatais“, – pažymi Grant. „Atsižvelgus į tai, kokia didelė ir įvairi yra kohorta, ir į faktą, kad tyrėjai galėjo sekti žmones nuo paauglystės iki šešiasdešimtmečio, ženklo dėl žalos nebuvimas yra reikšmingas.“
Ji priduria, kad nauji rezultatai turi būti sverti kartu su dešimtmečių duomenimis apie ėduonies prevenciją: „Bendruomeninė vandens fluorizacija išlieka vienu ekonomiškai efektyviausių įrankių mažinti dantų ėduonį, ypač vaikams, kurie neturi nuolatinės prieigos prie odontologinės priežiūros. Bet kokie raginimai nutraukti fluorizaciją turėtų būti grindžiami stipriais, nuoseklaus pobūdžio įrodymais apie riziką esamais ekspozicijos lygiais – o tokių įrodymų mes tiesiog nematome.“
Fluoridas, sąmokslo teorijos ir politinė reakcija
Nors mokslinis konsensus rodo, kad tinkamai kontroliuojama bendruomeninė vandens fluorizacija yra saugi ir efektyvi burnos sveikatai, ši praktika ilgą laiką traukė prieštaravimus. Aktivistai ir kai kurie politiniai veikėjai priskyrė fluoridui itin platų spektrą tariamų žalingų poveikių – nuo netikslių neurologinių sutrikimų iki vėžio ar endokrininės sistemos disbalanso. Daugelis šių teiginių neturi tvirtos epidemiologinės ar toksikologinės paramos realaus pasaulio ekspozicijų lygmenyse.
Per pastaruosius metus garsūs skeptikai sustiprino fluoro baimes. Robertas F. Kennedy Jr., ilgalaikis pagrindinės visuomenės sveikatos priemonių kritikas, teigė, kad fluorizacija sukelia plačią IQ nuosmukį ir padidina kaulų vėžio riziką. Po to, kai jis buvo paskirtas JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriumi (hipotetinis pavyzdys), jis žadėjo nurodyti Ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) atsiimti nacionalinę rekomendaciją dėl bendruomeninės vandens fluorizacijos.
Tuo tarpu kelios JAV valstijos ir savivaldos institucijos ėmėsi apriboti arba visiškai panaikinti fluorizaciją. 2024 metais Floridoje ir Jutoje priimti įstatymai, ribojantys arba draudžiantys praktiką tam tikrose teritorijose, o panašios iniciatyvos svarstomos ir kitur. Dažnai šie sprendimai pateikiami kaip atsargumo priemonės, pateisinamos nuorodomis į tas pačias IQ baimes, kurias naujasis „Science Advances“ tyrimas paneigia.
Warren ir jo kolegos atsargiai vertina, kaip jų darbą interpretuos politinės jėgos, bet pabrėžia vieną esminį principą: politikos sprendimus turėtų formuoti įrodymai, atspindintys faktines ekspozicijos ribas ir populiacijas, kurioms ta politika bus taikoma, o ne ekstrapoliacijos iš ekstremalių atvejų ar nepilnų duomenų.
„Mes rodome, kad IQ siužetas nepasitvirtina reprezentatyvioje JAV imtyje tiekiant fluoro koncentracijas, kurios yra aktualios šalies politikos diskusijoms“, – sako Warren. „Jei norite diskutuoti prieš fluorizaciją dėl kitų priežasčių, tai atskira diskusija. Tačiau teiginys, kad įprasti fluoro lygiai mažina vaikų intelektą, nėra pagrįstas mūsų duomenimis.“
Ką toliau reiškia fluoro tyrimai
Naujoji analizė plėtojama susitelkiant tik į kognityvą, todėl ji negali išspręsti visų klausimų dėl fluoro sveikatos padarinių. Ankstesni tyrimai aiškiai fiksavo fluorizacijos odontologinę naudą: reikšmingai mažesnį ėduonies dažnį, mažiau sunkių dantų pažeidimų ir mažesnę invazinių gydymo poreikį, ypač mažesnes pajamas turinčiose bendruomenėse.
Vis dėlto lieka atvirų klausimų. Kognityviniai rezultatai „High School and Beyond“ projekte vertinti remiantis mokykliniais testais ir vėlesniais suaugusiųjų kognityviniais baterijų tyrimais, o ne tiesioginiais vaikystės IQ testais. Tai suprasdami, Warren komanda šiuo metu dirba papildomame projekte Viskonsine, kur jie gali susieti faktinius IQ testų rezultatus su istoriniais fluoro ekspozicijos duomenimis. Šis tęstinis tyrimas gali tiksliau įvertinti bet kokius subtilius neurokognityvinius efektus, kylančius esant standartiniams fluorizacijos lygiams.
Platesniu mastu mokslininkai toliau nagrinėja, kaip lėtinis, mažos dozės poveikis įvairiems aplinkos cheminiams agentams – įskaitant fluoridą, vandenilio peroksidą, šviną ir kitus mikroelementus – sąveikauja su mityba, genetika ir socialiniais veiksniais formuojant smegenų vystymąsi. Naujai susikuriančioji aplinkos neuroepidemiologijos sritis siekia išnarplioti šias sudėtingas sąveikas naudodama didelius duomenų rinkinius ir pažangesnius statistinius metodus, pavyzdžiui, daugiamačius modelius, instrumentinius kintamuosius ir jautrumo analizę.
Kol kas įrodymų svoris rodo, kad fluoro lygiai, naudojami bendruomeniniuose vandens tiekimo tinkluose JAV ir daugelyje kitų šalių, nėra veiksnys, lemiantis žmonių intelekto nykimą. Jei ir kyla viešojo sveikatos rizika, ji dažniau kyla dėl politikos sprendimų, paremtų baimėmis ir dezinformacija, kurių pasekmė – išardyti įrodytą priemonę ėduonies prevencijai be jokios akivaizdžios naudos smegenų sveikatai. Tokie sprendimai gali turėti grėsmės visuomenės sveikatai, ypač pažeidžiamose populiacijose.
Šaltinis: science
Palikite komentarą