.webp)
6 Minutės
Nauja analizė rodo, kad gerai žinomas cukrinio diabeto vaistas metforminas gali padidinti tikimybę sulaukti neįprastai ilgo amžiaus moterims. Tyrėjai, lyginę gydymo būdus, nustatė, kad postmenopauzinio amžiaus moterys, kurios pradėjo vartoti metforminą, turėjo mažesnę riziką mirti iki 90 metų nei tos, kurios gavo sulfonilūreą — tai įdomus pastebėjimas, stiprinantis geromokslo (geroscience) tyrimus apie vaistus, galinčius sulėtinti biologinį senėjimą.
Ką parodė tyrimas ir kodėl tai svarbu
JAV ir Vokietijos mokslininkai išanalizavo ilgametės postmenopauzinių moterų kohortos įrašus, siekdami įvertinti, ar metforminas — pirmos eilės gydymas sergant 2 tipo diabetu — yra susijęs su vadinamąja „išskirtine ilgaamžiškumu“. Iš platesnio duomenų rinkinio tyrėjai atrinko 438 moteris, kurios pradėjo gydymą arba metforminu, arba sulfonilūrea. Vidutinio 14–15 metų trukmės stebėjimo metu metformino grupėje rizika mirti iki 90 metų buvo maždaug 30 % mažesnė nei sulfonilūreos grupėje.
Tyrėjai naudojo 90 metų amžiaus ribą kaip žymeklį išskirtiniam ilgaamžiškumui — tai naudingas, nors ir savotiškai pasirinktinis slenkstis, parodantis rezultatus atokioje išgyvenimo kreivės dalyje. Vis dėlto pastovus skirtumas, išliekantis daugiau nei dešimtmetį, yra reikšmingas, ypač turint omenyje, kad atsitiktinai kontroliuojami klinikiniai tyrimai (RCT) retai apima tokią ilgą stebėsenos trukmę. Šis stebėjimas papildomai akcentuoja ilgalaikės stebėsenos svarbą epidemiologijoje ir ilgaamžiškumo tyrimuose.
Kaip metforminas gali paveikti senėjimą
Metforminas dešimtmečius skiriamas gliukozės kiekiui kontroliuoti sergant 2 tipo diabetu, tačiau laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai atskleidė daugybę efektų, neapsiribojančių vien gliukozės reguliacija. Jį apibūdina kaip galimą geroterapinį preparatą — vaistą, veikiančią ląstelių procesus, susijusius su senėjimu. Siūlomi mechanizmai apima sumažintą DNR pažeidimų kaupimąsi, medžiagų apykaitos ir uždegiminių signalų moduliavimą bei genų, susijusių su ilgaamžiškumu, aktyvavimą.
Konkrečiai, metforminas dažnai susiejamas su AMPK (AMP aktyvuotos proteinkinazės) aktyvacija, kuri gali pagerinti ląstelių energetinį balansą, bei su mTOR signalizacijos slopinimu, kuris yra susijęs su ilgalaikio ląstelių išgyvenimo ir atsinaujinimo mechanizmais. Be to, yra pranešimų apie metformino poveikį mitochondrijų funkcijai ir oksidacinio streso mažinimą — abi šios sferos yra centrinės senėjimo biologijoje. Tokie mechanistiniai ryšiai palaiko hipotezę, kad vaistas gali daryti plataus spektro poveikį sveikatai per bendras senėjimo grandines.
Kitų tyrimų duomenimis, metforminas gali turėti neuroprotekcinį efektą — apsaugoti smegenį nuo su amžiumi susijusio dėvėjimosi ir pagerinti kognityvinius parametrus tam tikrose populiacijose. Taip pat randami duomenys, kad metforminas gali sumažinti tam tikrų ilgalaikių poinfekcinių būklių, pavyzdžiui, ilgalaikio COVID (long COVID), sunkumą ar pasireiškimo riziką. Visi šie poveikiai dera su platesne geromokslo prielaida: jei biologinį senėjimą įmanoma sulėtinti, daugelio su amžiumi susijusių ligų ir negalavimų pradžią galima atitolinti arba sumažinti jų poveikį.
Kodėl rezultatai yra viltingi, bet ne galutiniai
Svarbu pabrėžti, kad tai yra stebimasis (observacinis) tyrimas. Dalyviai nebuvo atsitiktinai paskirstyti į gydymo grupes; jie gavo klinikinę priežiūrą pagal gydytojų nutarimus. Tai reiškia, kad skirtumai tarp grupių gali atsirasti ne tik dėl pačių vaistų, bet ir dėl pradiniame etape egzistavusių skirtumų — pavyzdžiui, bendros sveikatos būklės, socioekonominių sąlygų, gydymo prieinamumo ar priežiūros modelių. Tokie veiksniai gali būti reikšmingi ir juos būtina atsižvelgti interpretuojant asociacijas.
Be to, tyrimo apribojimai apima santykinai nedidelį imtį (438 asmenys) ir trūkstamą placeba ar nevaistu kontroliuojamą sritį, kas riboja galimybę nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp metformino ir ilgaamžiškumo. Nepaisant to, ilgas stebėjimo periodas (mediana 14–15 metų) yra stipri pusė: jis leidžia stebėti išties ilgalaikius išgyvenimo rezultatus, kuriuos trumpesni klinikiniai tyrimai dažniausiai nepajėgia aprėpti. Tačiau svarbu, kad rezultatai būtų patvirtinti papildomais metodiniais požiūriais, įskaitant griežtesnį kontrolinių kintamųjų valdymą ir plačias jautrumo analizes.
Ką tyrėjai rekomenduoja toliau
- Atlikti randomizuotus kontroliuojamus tyrimus (RCT), siekiant patikrinti metformino priežastinį poveikį senėjimui ir gyvenimo trukmei žmonėms, įtraukiant pakankamai dideles ir įvairesnes populiacijas.
- Tyrinėti biologinius žymenis (biomarkerius), galinčius paaiškinti, kaip metforminas veikia kelis senėjimo kelius — pavyzdžiui, telomerų ilgį, uždegiminių rodiklių profilius, metabolinius ženklus ir mitochondrijų funkciją.
- Išnagrinėti, ar nauda skiriasi pagal lytį, gydymo pradžios amžių, komorbidines ligas arba kitus klinikinius požymius; taip pat vertinti saugumą ir šalutinių reiškinių profilį ilgalaikėje perspektyvoje.
Reikšmė senėjančiam pasauliui
Pasaulio gyventojai greitai sensta, todėl priemonės, kurios prailgina ne tik gyvenimo trukmę, bet ir sveikų gyvenimo metų skaičių (healthspan), tampa vis svarbesnės. Jei gerai ištirtas, saugus ir prieinamas vaistas, kaip metforminas, gali patikimai sumažinti su amžiumi susijusių ligų naštą arba atitolinti jų pradžią, tai turėtų reikšmingų visuomenės sveikatos pasekmių. Ekonominiai, sveikatos priežiūros sistemos ir socialiniai efektai gali būti dideli — mažesnė ligų našta reiškia mažesnį slaugos poreikį, geresnę gyvenimo kokybę ir mažesnę ekonominę naštą šaliai.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad stebimosios asociacijos pačios savaime negali tapti gydymo gairėmis. Reikalingi papildomi įrodymai — tiek mechanistiniai, tiek klinikiniai — prieš rekomenduojant platesnį metformino naudojimą ne diabetikų populiacijose vien dėl ilgaamžiškumo. Kol kas metforminas lieka kertiniu 2 tipo diabeto gydymo akmeniu, o bet kokie sprendimai pradėti arba nutraukti vaistus turi būti priimami kartu su gydytoju, įvertinus individualius rizikos ir naudos aspektus.
Eksperto įžvalga
„Šis tyrimas prideda dar vieną dalį prie sudėtingos dėlionės,“ sako Dr. Laura Mendes, geromokslo tyrėja viename universiteto medicinos centre. „Jis stiprina argumentą dėl geroprotektyvių strategijų testavimo ilgalaikiuose tyrimuose, tačiau taip pat pabrėžia, kad populiaciniai tyrimai gali tik nubrėžti hipotezes. Mums reikalingi griežti RCT ir biomarkerių tyrimai, kad pereitume nuo asociacijos prie praktinės veiksmų gairės.“
Kaip geromokslas (geroscience) vystosi, metforminas ir kiti vaistai bus tiriami ne tik dėl specifinių ligų, bet ir kaip potencialūs biologinio senėjimo moduliatoriai. Toks tyrimų kelias gali pakeisti medicinos požiūrį į prevenciją ir sveiką ilgaamžiškumą artimiausiais dešimtmečiais. Konkretūs tolimesni žingsniai apima didesnių RCT projektavimą, biomarkerinių profilių standartizavimą ir daugiacentrių tyrimų koordinavimą, kad būtų galima gauti patikimus, keičiamus rezultatus įvairiose populiacijose.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą