6 Minutės
Tyrėjai identifikavo netikėtai didelį smūginį kraterį, pasislėpusį miškingame Guangdong provincijos šlaite netoli Zhaoqing miesto. Naujas, dabar Jinlin pavadintas krateris išsiskiria ne tik dydžiu — jis apima maždaug mažo miesto mastelį — bet ir savo jaunumu: surinkti įrodymai rodo, kad jis susiformavo Holocene epochoje, po paskutinio ledynmečio pabaigos maždaug prieš 11 700 metų.
Paslėgtas gigantas drėgname kraštovaizdyje
Įvertintas maždaug 820–900 metrų skersmens ir pasiekęs apie 90 metrų gylio, Jinlin gerokai viršija ankstesnį didžiausią Holoceno kraterį — Rusijos 300 metrų Macha struktūrą. Mokslininkus nustebino tokio didelio ir gerai išsilaikiusio smūginio objekto atradimas Guangdong pakrantėje, kurią formuoja musonai, intensyvios liūtys ir aukšta drėgmė. Tokios klimato sąlygos paprastai per trumpesnį laikotarpį nei Holocenas nuvalo paviršines smūgio žymes, palikdamos tik subtilius geologinius pėdsakus.
Vienas iš priežasčių, kodėl Jinlin krateris išliko tokiame drėgname regione, yra vietinė geologija ir uolienų atsparumas. Krateris yra storų vėdinamų ir išlygintų granitinių uolienų zonoje: ši išlyginta granito mantija veikė kaip apsauginis užtiesalas, sulėtinęs paviršinę eroziją ir padėjęs išsaugoti dubens formą. Lauko tyrimų komandos, kartografuojančios dirvožemio profilius ir matuojančios erozijos greitus, panaudojo tuos duomenis nustatydamos, kada funkcija turėjo susiformuoti; dauguma įrodymų rodo ankstyvą arba vidurinį Holoceną.
Kartu su geologiniais stebėjimais, vietovės morfologija ir sedimentų sluoksniai taip pat patvirtina palyginti apytikslį amžių. Kraterio kraštų apvalumas, užpildymo struktūros ir granitinių fragmentų maišytis sudaro sudėtingą, bet nuoseklų paveikslą, atitinkantį palyginti neseną smūginį įvykį, kurio požymiai dar neperėjo į visiškai išblukusią formą. Tokie požymiai yra svarbūs, kai analizuojama kraterio atsparumo erozijai dinamika, ypač regionuose, kuriuose vyrauja intensyvūs lietūs ir aštri sezoninė drėgmė.
Microskopiniai pėdsakai: kodėl mokslininkai tvirtina, kad tai smūgis
Ne kiekvienas apskritas duobės kontūras Žemėje yra meteoritas. Norint patvirtinti išorinio kosminio kūno kilmę, tyrėjai remiasi šoko sukeltomis mineralinėmis tekstūromis ir kitais neabejotinai būdingais žymenimis. Jinlin vietoje geologai nustatė gausius kvarco grūdus, kuriuose matomi planiniai deformacijos bruožai (PDFs) — mikroskopinės, lygiagrečios lamelės kvarco kristaluose, susidarančios tik esant labai didelėms šoko slėgio vertėms.
Geofizikas Ming Chen, studijos vedantis autorius iš Centre for High Pressure Science and Technology Advanced Research (Shanghai), pabrėžia šių tekstūrų diagnostinę vertę: "Žemėje planiniai kvarco deformacijos bruožai susidaro tik dėl intensyvių smūginių bangų, kurias sukelia dangaus kūnų smūgiai." Tokios šoko slėgio reikšmės paprastai svyruoja nuo maždaug 10 iki 35 gigapaskalių, kas yra gerokai didesnės vertės negu tas, kurias gali sukelti įprasti tektoniniai ar vulkaniniai procesai.
Be kvarco PDFs, laukinių tyrimų metu rasti ir kiti neabejotini smūgio ženklai: rankiniuose mėginiuose aptikti fragmentuoti uolienų konspektai, smulkios stambios dalelės su grūstais paviršiais ir nekontinentinės sudėties stiklinės masės, kurios gali būti susijusios su greitai atšalusiu smūgio stiklu. Tokie mineraliniai ir tekstūriniai indikatoriai veikia kaip smūgio "pirštų atspaudai" ir reiškia, kad požymiai nebuvo suformuoti įprastų žemės procesų metu.
Remdamiesi kraterio masteliu ir morfologija, tyrėjai apskaičiavo, kad kraterį iškastų objektas greičiausiai buvo meteoritas, o ne kometa. Kometinio tipo kūnas, turintis panašų greitį ir tankį, pagal modelius būtų sukėlęs žymiai didesnį kratery — galbūt kelis kilometrus skersmens. Taip pat vertybės, gaunamos iš sprogimo energetikos skaičiavimų, atitinka meteorito tipo objekto masę ir kinetinę energiją.
Geologinis pjūvis kraterio dugne, rodantis mišrią granito išplovoto dirvožemio ir granito fragmentų sankaupą.
Smulkėlesnės laboratorinės analizės — pavyzdžiui, elektroninė mikroskopija, rentgeno difrakcija (XRD) ir izotopų geochemija — gali pateikti papildomą informaciją apie smūgio pobūdį ir poveikį. Kvarco PDFs, kartu su šiuolaikinėmis analizės metodikomis, padeda ne tik patvirtinti smūgį, bet ir riboti trukmę bei intensyvumą, per kurį kristalas patyrė deformaciją. Tokie duomenys leidžia rekonstruoti smūgio slėgio lauko erdvę ir, kartu su morfologiniais stebėjimais, gauti tikslesnius skaičiavimus apie smūgio energiją.
Kodėl Jinlin keičia vaizdą apie Žemės neseną bombardavimą
Šiandien Žemėje patvirtintų smūginių kraterių skaičius siekia maždaug 200, tačiau šis registras priklauso tiek nuo išsaugojimo galimybių, tiek nuo regioninių tyrimų intensyvumo. Kietų uolienų paviršiai, aridi klimatinė zona ir aktyvūs geologiniai tyrimai prisideda prie didesnio kratų išlikimo ir identifikavimo. Priešingai, drėgni, tankūs ir geografiškai atokūs regionai dažnai ištrina ar paslepia smūgio žymes per trumpesnį laiką.
Jinlin atradimas miškingame Guangdong šlaite pabrėžia svarbią išvadą: daug reikšmingų smūgių gali būti paslėpta tose zonose, kur erozija, tanki augalija ir ribotas lauko darbas užkloja ar užmaskuoja pradinę morfologiją. Tai reiškia, kad dabartinės smūgių didumo statistikos gali būti šališkos — jos linkusios nuvertinti tikrąjį smūginio įvykių dažnį, ypač Holocene laikotarpiu.
Arizona Meteor Crater yra vienas iš labiausiai žinomų smūginių kraterių Žemėje.
Be to, Jinlin suteikia natūralų laboratoriją tyrinėti išsaugojimo procesus: kaip skirtingi tereno tipai, uolienų sudėtys ir klimatas lemia, kiek ilgam išlieka smūgio žymės. Lyginant, kaip greitai įvairūs paviršiai ištirpina arba užpildo smūginį reljefą, geologai gali geriau kompensuoti stebimų duomenų šališkumą ir patikimiau įvertinti tikėtinus smūgių dažnius bei susijusius pavojus.
Tolimesni darbo etapai apims geochemines analizės metodikas, kad būtų galima nustatyti meteorito tipą — ar jis buvo uolėtas (stony), ar geležinis (iron). Tokie tyrimai, įskaitant elementinę analizę ir izotopų santykių nustatymą, padės suskaičiuoti smūgio kūno masę ir greitį, taip pat patobulinti modelius, kaip tokie įvykiai paveikė vietinius ekosistemų ir hidrogeologinius pokyčius.
Praktiniu požiūriu šis atradimas taip pat parodo, kaip pažangios technologijos keičia geologų darbo metodus. Aukštos raiškos dronų fotografija, sistemingas erozijos žemėlapių rengimas, LiDAR skenavimas ir tikslinė mikroskopinė analizė suteikia naujus būdus aptikti ir patvirtinti kraterius net tose vietovėse, kur tradiciniai žemės stebėjimo metodai yra riboti. Tokios technologijos leidžia nuodugniai skenuoti atokias kalvas ir slėnius, filtruojant vegetaciją bei modeliuojant paviršiaus pokyčius.
Įsivaizduokite, kad tokiais įrankiais sistemingai apžiūrėtume nutolusius šlaitus visame pasaulyje: galėtų būti atrasta kur kas daugiau paslėptų kosminių susidūrimų pėdsakų. Tai ne tik praplėstų mūsų žemėskraterių katalogą, bet ir pakeistų mūsų supratimą apie pastarojo geologinio laiko bombardavimo istoriją, smūgių dažnį ir pasekmes ekosistemoms bei žmonių bendruomenėms.
Galiausiai, Jinlin atvejis yra pavyzdys, kaip tarpdisciplininis darbas — apjungiant lauko geologiją, mikroskopinę mineralogiją, geochemines analizės priemones ir geofizikinius modelius — leidžia atskleisti net ir gerai uždengtus Žemės paviršiaus įvykius. Tolesni tarptautiniai tyrimai ir bendradarbiavimas gali greitai praturtinti supratimą apie kraterio kilmę, datavimą ir platesnes planetos paviršiaus dinamikos pasekmes.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą