8 Minutės
Skausmą mažinančios tabletės, kurias žmonės vartoja norėdami palengvinti negalavimus, paradoksaliai kartais pačios tampa priežastimi, dėl kurios galvos skausmai kartojasi. Medikamentų sukeltas perteklius arba vaistų vartojimo sukeliamas galvos skausmas (medication-overuse headache) yra pripažinta ir daugeliai atvejų grįžtama būsena, tačiau ją kartais sunku atpažinti. Jei vis dažniau griebiatės nuskausminamųjų ir negalite ilgiau išbūti be jų, svarbu suprasti, kaip ši problema vystosi, kurie vaistai dažniausiai dalyvauja ir kaip gydytojai į tai žiūri bei planuoja gydymą.
Why pain relief can turn into a pain generator
Galvos skausmai yra viena dažniausių skundų pirminėje sveikatos priežiūroje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 10 mln. žmonių praneša apie nuolat pasikartojančius galvos skausmus, o skausmas sudaro maždaug vieną iš 25 apsilankymų pas šeimos gydytoją. Dauguma galvos skausmų yra nepavojingi, ir mažiau nei 1 proc. žmonių, bijančių, kad gali turėti smegenų auglį, iš tikrųjų turi tokį radinį. Vis dėlto ir „negrasūs“ galvos skausmai gali būti imobilizuojantys, smarkiai bloginti darbo produktyvumą, miego kokybę ir bendrą gyvenimo kokybę.
Kadangi galvos skausmą gali sukelti labai įvairios būklės — nuo peršalimo iki neurologinių sutrikimų — gydytojai dažnai veikia kaip detektyvai: kruopšti anamnezė, fizinis ištyrimas ir, prireikus, specialisto konsultacija būtini tiksliam tipo ir priežasties nustatymui. Migrainas, įtampa grįsti tipo galvos skausmai ir su nuotaikos sutrikimais susiję galvos skausmai reikalauja skirtingų gydymo strategijų. Gyvenimo būdo priemonės — mitybos korekcijos, miego režimo gerinimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas — dažnai duoda pastebimą efektą kartu su farmakoterapija.
Tačiau yra dar viena schema, kurią vis dažniau atpažįsta klinicistai. Pacientai aprašo ciklą, kai galvos skausmai pradėjo kartotis arba tapo ūmiau tuo metu, kai nuskausminamieji buvo vartojami kasdien ar beveik kasdien kelias savaites ar mėnesius. Tai gali pasireikšti sergant migrena, įtampa grįstais skausmais ar net turint nuolatinį skausmą dėl stuburo ar sąnarių ligų. Daugeliu atvejų toks klinikinis fenotipas atitinka medikamentų pernaudojimo (medication-overuse) sukeltą galvos skausmą.
Which drugs are usually responsible?
Manoma, kad medikamentų pernaudojimo sukeltas galvos skausmas paliečia apie 1–2 proc. populiacijos ir yra tris–keturis kartus dažnesnis moterims. Nustebinantis kaltininkas dažnai yra pats nuskausminamasis. Opiatai, pvz., kodeinas, vartojami vidutinio stiprumo skausmui malšinti, turi daug šalutinių poveikių — vidurių užkietėjimą, mieguistumą ir pačius galvos skausmus. Tačiau net įprasti, be recepto parduodami vaistai taip pat prisideda prie problemos. Paracetamolis (acetaminofenas) ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) kaip ibuprofenas yra dažnai įvardijami kaip vieni iš įtaką darančių preparatų.
Kombinuoti preparatai, pavyzdžiui, paracetamolį su silpnu opioidiniu komponentu (pvz., co-codamol), taip pat dažnai dalyvauja. Triptanai — migrenai skirti vaistai, skirti nutraukti ataką — gali sukelti tą patį pernaudojimo scenarijų, jeigu vartojami per dažnai. Terminas „pernaudojimas“ gali klaidinti: tai nebūtinai reiškia vienkartinių didelių dozių vartojimą, bet nuolatinį vaisto vartojimą per ilgesnį laikotarpį, dažniausiai mėnesį ar ilgiau.
How much is too much?
- Paracetamolio ar NVNU rizika didėja, kai šie vaistai vartojami 15 ar daugiau dienų per mėnesį.
- Opiatų turinčių vaistų ir kai kurių kitų junginių atveju galvos skausmai gali išsivystyti jau vartojant vaistą 10 ar daugiau dienų per mėnesį.
Individualus jautrumas skiriasi: vieni žmonės gali reguliariai vartoti tam tikrą medikamentą ir nepatirti ilgalaikių problemų, o kitiems tie patys vaistai gali sukelti nuolatinius galvos skausmus. Šią variabilumą lemia genetiniai veiksniai, ankstesnė galvos skausmo istorija (pvz., lėtinė migrena), kartu sergančios ligos, vartojamų vaistų sąveikos ir psichosocialiniai faktoriai, tokie kaip stresas ar miego sutrikimai.
What causes the rebound effect?
Tikslios biologinės mechanizmai nėra iki galo išaiškinti, tačiau daugelis tyrėjų nurodo vaistų sukeliamus pokyčius centriniame skausmo modulacijos mechanizme. Pakartotinė analgetikų ekspozicija gali pakeisti smegenų grandines, kurios natūraliai slopina skausmą — tai vadinama sumažėjusia nusileidžiančia inhibicija — ir tuo pačiu didinti skausmo facilitaciją. Tokie procesai susiję su centrinės sensibilizacijos mechanizmais ir neurocheminiais receptorių bei neurotransmiterių pokyčiais, įskaitant serotonergines, opioidines ir glutamatergines sistemas.
Migrenos kontekste svarbūs molekuliniai veiksniai, pvz., kalcitonino geną susijęs peptidas (CGRP), kuris dalyvauja priepuolio biologijoje ir gali sąveikauti su kelynais, paveiktais dažno vaistų vartojimo. Taip pat aprašomos neuroinflamacinės reakcijos ir mikroglijos aktyvacija, galinti palaikyti lėtinio skausmo būklę. Šie aspektai paaiškina, kodėl gydymas ne visada yra paprastas nustojimas vartoti vaistus: smegenų reguliavimo sistemos gali reikalauti laiko sugrįžti į pusiausvyrą.
Svarbu paminėti, kad nutraukus problematinį vaistą kai kurie pacientai trumpam gali jausti simptomo pagerėjimo vietoje laikiną pablogėjimą — nutraukimo galvos skausmą (withdrawal headache) — prieš palaipsniui gerėjant būklei. Šis trumpalaikis skausmo padidėjimas yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis pacientų tęsia vaisto vartojimą ir įstringa užburtame rate.
Nuskausminamieji, kuriais gydote galvos skausmą, iš tikrųjų gali jį stiprinti
Recognising and treating medication-overuse headache
Atpažinimas dažnai prasideda nuo galvos skausmų dienoraščio. Užrašant kiekvienos dienos skausmo dažnį, trukmę, intensyvumą ir tikslius vartotus vaistus, gydytojui lengviau identifikuoti modelius ir nustatyti, ar yra medikamentų pernaudojimo požymių. Klinikinėje praktikoje ribos yra aiškios: jei galvos skausmai pasitaiko 15 ar daugiau dienų per mėnesį ir kartu yra dažnas nuskausminamųjų vartojimas, būtina kreiptis medicininės pagalbos. Pirminės grandies gydytojai ir neurologai sieks patvirtinti diagnozę, atmesti antrines priežastis (pvz., anamnezėje ar tyrimuose aptiktus patologinius pokyčius) ir parengti individualų gydymo planą.
Gydymas paprastai apima problematiškai vartojamo medikamento nutraukimą. Nutraukimas gali būti staigus arba laipsniškas, priklausomai nuo konkretaus vaisto ir paciento klinikinės situacijos. Kai kuriems pacientams reikalingas prižiūrimas laipsniškas mažinimas, ypač tada, kai vartojami opiatai, nes nutraukimo sindromas gali būti intensyvesnis ir reikalauti specialios priežiūros. Gydytojai gali pasiūlyti trumpalaikes „tiltinio“ tipo strategijas — pvz., laikinai vartoti neopioidinius nuskausminamuosius arba naudoti specifines prevencines priemones, tokias kaip beta blokatoriai, antikonvulsantai arba CGRP taikymo agentai migrenos profilaktikai.
Be farmakologinio požiūrio, elgesio-metodiniai metodai taip pat svarbūs. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir biogrįžtamasis ryšys turi klinikinių įrodymų, kad sumažina kroniškų galvos skausmų naštą. Šios terapijos padeda pacientams keisti reakcijas į skausmą, valdyti streso atsakus, gerinti miego higieną ir mažinti kompulsinį vaistų vartojimą. Gyvenimo būdo priemonės — miego optimizavimas, reguliari valgymo ir hidratacijos kontrolė, streso mažinimas ir kofeino ribojimas — lieka kertinės priemonės.
Daugelis pacientų gali tikėtis pagerėjimo per kelias savaites ar mėnesius po problematiškų vaistų nutraukimo, ypač jei kartu pradedama profilaktinė terapija ir suteikiama psichosocialinė pagalba. Sėkmės raktas yra struktūruotas planas, nuolatinė priežiūra ir paramos mechanizmai pirmosiomis savaitėmis, kai nutraukimo simptomai ir pasikartojantis skausmas gali būti intensyvesni.
When to seek help
Jeigu priklausote bet kuriam nuskausminamajam ilgiau nei keletą dienų per mėnesį arba pastebite, kad vaistai efektyvūs trumpam, bet skausmas grįžta dar stipresnis, suplanuokite vizitą pas gydytoją. Būkite atviri apie visus be recepto parduodamus ir receptinius vaistus, taip pat apie kombinuotus preparatus. Gydytojas patars saugius nutraukimo metodus, skirs alternatyvas ir, jei reikės, nukreips pas neurologą ar skausmo specialistą. Ankstyvas atpažinimas gali sutaupyti mėnesių ar metų nereikalingų kančių daugeliui žmonių ir prisidėti prie ilgalaikio simptomų valdymo bei gyvenimo kokybės gerinimo.
Expert Insight
Dr. Laura Mendes, klinikinė neurologė, specializuojanti galvos skausmų sutrikimuose, sako: 'Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų vartojamas vaistas gali būti problema. Daugelis gerokai pagerėja po struktūruoto nutraukimo ir pradėjus įrodymais paremtą profilaktiką. Svarbu turėti aiškų planą, paramą per pirmąsias kelias savaites ir strategijas, kaip valdyti nutraukimo simptomus.' Jos praktinė patirtis pabrėžia, kad tarpdisciplininis požiūris — gydytojo, psichologo ir, esant poreikiui, skausmo specialisto — padidina sėkmės tikimybę.
Supratimas apie medikamentų pernaudojimo paradoksą suteikia pacientams ir gydytojams priemones pertraukti užburtą ratą. Jeigu galvos skausmai yra dažni arba stiprėja nepaisant gydymo, verta apsvarstyti galimybę, kad būtent vaistai, skirti palengvinti simptomus, prisideda prie problemos. Tinkamai identifikavus šį sindromą ir parengus individualų gydymo planą, daugeliui pacientų pavyksta žymiai sumažinti simptomų dažnį ir intensyvumą bei pagerinti kasdienį funkcionavimą.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą