Eritritolis ir kraujagyslių sveikata: rizikos apžvalga

Eritritolis ir kraujagyslių sveikata: rizikos apžvalga

Komentarai

6 Minutės

Eritritolis — plačiai naudojamas cukraus alkoholis, randamas baltymų batonėliuose, energetiniuose gėrimuose ir daugelyje „keto“ produktų — ilgą laiką buvo pateikiamas kaip saugesnė cukraus alternatyva. Nauji laboratoriniai tyrimai, vis dėlto, rodo, kad šis pažįstamas saldiklis gali pažeisti hematoencefalinę barjerą (kraujo ir smegenų barjerą) ir sutrikdyti kraujagyslių funkciją tokiais būdais, kurie kelia susirūpinimą dėl galimos insulto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Ką parodė naujasis tyrimas ir kodėl tai svarbu

Kolorado universiteto mokslininkai in vitro sąlygomis paveikė kultivuotas hematoencefalinės barjero ląsteles eritritolio koncentracijomis, panašiomis į tas, kurias matavo žmonių kraujyje po vieno saldinto gėrimo suvartojimo. Rezultatai atskleidė nuoseklų kenksmingų pokyčių kasadienį: oksidacinį stresą, susilpnėjusias antioksidacines reakcijas, sutrikusią ląstelių funkciją ir vietomis ląstelių apoptozę arba nekrozę. Tokie ląsteliniai pokyčiai gali padaryti smegenis labiau pažeidžiamas trombams — tai yra reikšmingas išeminio insulto priežastinis faktorius.

Be tiesioginio pažeidimo barjero ląstelėms, eritritolis sutrikdė molekulinius mechanizmus, reguliuojančius kraujagyslių tonusą. Saldiklis sumažino azoto oksido (NO) gamybą — tai yra pagrindinis vazodilatatorius, kurio pagalba kraujagyslės atsipalaiduoja — tuo tarpu padidino endotelin‑1 kiekį, peptido, kuris sukelia kraujagyslių susitraukimą. Šis „stūmimo‑traukimų“ poslinkis link susiaurėjimo gali sumažinti kraujotaką smegenų audiniui kritinėse situacijose ir yra žinomas kaip ankstyvas išeminių įvykių signalas.

Kaip eritritolis gali trukdyti organizmo trombų šalinimo mechanizmams

Kita ryški laboratorinė išvada: eritritolis atrodė slopinąs audinio plazminogeno aktyvatoriaus (tPA) išsiskyrimą arba jo biologinį aktyvumą. tPA yra pagrindinis organizmo „trombo tirpiklis“, skaidantis pavojingus kraujo krešulius kraujagyslėse. Jei šis mechanizmas yra sutrikdytas, maži krešuliai, kurie paprastai būtų pašalinami, gali išlikti ir augti — taip padidinant tikimybę, kad atsiras užsikimšusi arterija smegenyse ar širdyje.

Šie ląsteliniai eksperimentai dera su ankstesniais populiacijos lygiu atliktais stebėjimais, kurie kai kuriose kohortose susiejo didesnes kraujyje cirkuliuojančio eritritolio koncentracijas su maždaug dvigubomis sunkių širdies įvykių galimybėmis. Nors stebimieji duomenys negali įrodyti priežastinio ryšio, nauji mechanistiniai įrodymai padeda sudaryti tikėtiną grandinę nuo eritritolio poveikio iki padidėjusios kraujagyslių rizikos — per oksidacinį stresą, sutrikusias antioksidacines funkcijas, azoto oksido sumažėjimą ir tPA slopinimą.

Mokslinis pagrindas ir tyrimo apribojimai

Svarbu rezultatus vertinti kontekste. Eritritolis yra cukraus alkoholis, kurią organizmas tam tikrais kiekiais gamina natūraliai ir kuri plačiai naudojama maisto pramonėje; jis yra patvirtintas maisto priedas tokių institucijų kaip JAV FDA ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jo kulinariniai privalumai — maždaug 60–80% sacharozės saldumo ir silpnas poskonis — bei kalorijų sumažinimas daro jį patraukliu pasirinkimu mažai kalorijų turintiems ir ketogeniniams produktams.

Visgi Kolorado universiteto tyrimas buvo atliktas izoliuotose ląstelėse už laboratorinių indų ribų, o ne ant visiškų, gyvų kraujagyslių sistemų ar žmonių savanorių. Ląstelės Petri lėkštelėje gali elgtis kitaip nei integruotoje, dinamiškoje cirkuliacinėje sistemoje, kur dalyvauja imuninės ląstelės, srovė, hemodinaminės jėgos ir metaboliniai ryšiai. Mokslininkai pabrėžia būtinybę tęstinių tyrimų, naudojant pažangesnius modelius — pavyzdžiui, „kraujagyslės ant lustelio“ (vessel‑on‑a‑chip) platformas, organoidus, specialius gyvūnų modelius — ir galiausiai atsitiktinių imčių kontroliuojamus žmogaus tyrimus, kai tai etiškai ir praktiškai įmanoma.

Kas šiuo metu pateisintai gali būti daryti išvadų

  • Laboratoriniai duomenys rodo, kad eritritolis gali sukelti oksidacinį stresą ir sutrikdyti apsaugines funkcijas hematoencefalinės barjero ląstelėse koncentracijose, pastebėtose po įprastos dietinės ekspozicijos.
  • Šie ląsteliniai poveikiai sudaro biologinį ryšį su stebinčiaisiais epidemiologiniais duomenimis, kurie siejo aukštą eritritolio lygį kraujyje su didesne kardiovaskuline rizika.
  • Tyrimo projekto apribojimai reiškia, kad negalime vienareikšmiškai teigti, jog eritritolis sukelia insultus ar širdies infarktus žmonėms — galime konstatuoti tik, jog egzistuoja įtikinamas mechanizmas ir reikalingi tolimesni tyrimai.

Regulatorinė nuostata, kompromisai ir vartotojo pasirinkimai

Reguliavimo institucijos interpretuodamos esamus toksikologinius ir tolerancijos duomenis priėjo išvados, kad eritritolis yra saugus kaip maisto priedas. Tačiau saugumo vertinimai neretai orientuojasi į ūmius toksinius efektus ir virškinimo toleravimą; ilgalaikiai kraujagyslių ar neurologiniai padariniai yra sudėtingiau atskleidžiami standartiniuose vertinimuose, ypač kai priedai tapo plačiai paplitę palyginti neseniai.

Vartotojų kasdienybėje pasirinkimai dažnai yra kompromisas: cukraus pakeitimas eritritoliu gali sumažinti bendrą kalorijų kiekį ir švelninti gliukozės šuolius — tai yra privalumai svorio valdymui ir cukrinio diabeto prevencijai. Visgi, jei dažnas eritritolio vartojimas subtiliai silpnintų kraujagyslių ar barjero apsaugines sistemas per kelerius metus, naudos ir rizikos balansas gali pasislinkti. Ši įtampa yra kertinė šiuolaikinėje mitybos moksle: priedai, skirti spręsti vieną sveikatos problemą, kartais sukelia netikėtų komplikacijų kitur.

Eritritolis randamas daugelyje keto draugiškų produktų, pavyzdžiui, baltymų batonėliuose.

Praktiniai patarimai, kol mokslo žinios pildosi

Šiuo metu klinikai ir vartotojai turėtų imtis santūraus požiūrio. Žmonėms, turintiems aukštą kardiovaskulinę riziką, patyrusiems ankstesnį insultą arba turintiems kelis rizikos veiksnius (hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas), pagrįstai rekomenduojama riboti eritritolio turinčių produktų vartojimą tol, kol bus surinkta tvirtesnių žmogaus duomenų. Verta diversifikuoti saldiklių pasirinkimą, mažinti bendrai suvartojamo saldumo kiekį ir teikti pirmenybę natūraliems, perdirbtiems mažiau maisto produktams vietoje „be cukraus" spintelių užkandžių — tai pigios ir praktiškos strategijos galimai rizikai mažinti.

Tyrėjai rekomenduoja gerai suplanuotus klinikinius tyrimus ir pažangesnius fiziologinius modelius, kad būtų patikrinta, ar laboratorinės išvados atsispindi gyvose arterijose ir, galutinai, klinikiniuose rezultatuose. Tuo tarpu aiškesnis ženklinimas ir papildomi ilgalaikių kraujagyslių efektų tyrimai padėtų vartotojams priimti informuotus sprendimus. Politikos formuotojai galėtų svarstyti, ar reikia papildomų reikalavimų dėl saugos stebėsenos arba ribojimų tam tikroms vartojimo grupėms, ypač kai priedų paplitimas auga.

Ekspertų įžvalga

„Ląsteliniai signalai, aprašyti šiame tyrime, kelia susirūpinimą, nes vienu metu paveikiami trys atskiri kraujagyslių saugumo mechanizmai: barjero integralumas, kraujagyslių tonusas ir krešulių rezoliucija,“ sako dr. Anna Morales, kardiovaskulinė fiziologė ir mokslo komunikatorė. „Toks daugiafunkcis sutrikdymas, net jei vienai ekspozicijai yra nedidelis, gali per kelerius metus susikaupti žmonėms, kurie vartoja eritritolį kasdien.“ Ji pabrėžia, kad kontroliuojami žmogaus tyrimai yra būtini norint kiekybiškai įvertinti tikrąją riziką ir suformuluoti rekomendacijas skirtingoms pacientų grupėms.

Kol mokslininkų bendruomenė gilina įrodymus naudodama sudėtingesnius modelius ir žmogaus duomenis, eritritolio istorija primena, kad „natūralūs" arba iš maisto gaunami priedai nėra automatiškai be rizikos. Vartotojai, klinikai ir politikos kūrėjai turės įvertinti trumpalaikes naudas prieš galimus ilgalaikius pakenkimus, kai pasirodys nauji duomenys.

Galiausiai svarbu paminėti ir platesnį požiūrį į mitybą bei saldiklius: vietoje vien tik keitimo vieno ingrediento į kitą, sveikatos profesionalai dažnai rekomenduoja mažinti bendrą perdirbtų produktų kiekį, skatinti daržovių ir pilnaverčių maisto produktų vartojimą, bei vertinti kiekvieno paciento individualią riziką. Toks holistinis požiūris padeda subalansuoti mitybos sprendimus, atsižvelgiant į metabolinę sveikatą, širdies ir kraujagyslių riziką ir asmenines preferencijas.

Šaltinis: sciencealert

Palikite komentarą

Komentarai