7 Minutės
Tajvane atliktas tyrimas atskleidė greitą, uždegimu paskatintą mechanizmą, kuris gali reaktyvuoti užmigusius plaukų folikulus: stimuliuojant aplink plaukų šaknis esančias riebalines ląsteles (adipocitus), pelių modeliuose matomas matomas plaukų atauginimas maždaug per 20 dienų. Šis atradimas pabrėžia netikėtą adipocitų ir imuninės sistemos ląstelių vaidmenį odos regeneracijoje ir atveria naujus potencialius kelius žmogaus plaukų slinkimo gydymui.
Kaip eksperimentas perdarė odos taisomąją reakciją
Sistemų biologo Kang‑Yu Tai vadovaujama komanda Nacionaliniame Tajvano universitete pradėjo nuo kasdienės pastebėjimo: dirginimas, įbrėžimai ar nudegimai dažnai sukelia vietinį plaukų ataugimą žinduoliams. Norėdami išsiaiškinti šį reiškinį, mokslininkai nuskuto pelių kailį ir taikė lengvus odos pažeidimus cheminiais dirgikliais arba šiluma, o vėliau stebėjo ląstelių aktyvumą mikroskopine vaizdo registracija ir molekulinėmis analizėmis.
Stebėtas koordinuotas kaskadinis procesas: vietinis dirginimas sukėlė uždegimą, kuris pritraukė imuninės sistemos ląsteles, vadinamas makrofagais, į pažeistą zoną. Šie makrofagai signalizavo gretimoms adipocitų grupėms — odos riebalinėms ląstelėms — aktyvuotis ir išskirti riebalų rūgščių mišinį. Plaukų kamieninės ląstelės (stem cells) absorbuodavo šias riebalų rūgštis, gavo biocheminį impulsą ir išėjo iš ramybės būsenos, pradėdamos plauko augimo (anageno) ciklo fazę.
Riebalinių ląstelių aktyvacija naudojama atauginti plaukus po sužalojimo
Mechanizmas, įrodymai ir sumanus aplinkkelis
Komandos interpretacija yra aiški ir tiesmuka: sužalojimas → uždegimas → makrofagų pritraukimas → adipocitų aktyvavimas → riebalų rūgščių išsiskyrimas → plaukų kamieninių ląstelių sužadinimas. Žingsnis po žingsnio atsekus šią grandinę, tyrėjai paklausė, ar galima praleisti žalingą sužalojimo fazę ir pasiekti tą patį efektą saugiu būdu.
Atsakymui gauti jie paruošė vietinį (topinį) serumą, sudarytą iš tų pačių riebalų rūgščių, kurias išskiria aktyvuoti adipocitai, ir tepė šį preparatą nuskustai pelių odai. Svarbu pažymėti, kad formulėje buvo orientuojamasi į riebalų rūgščių mišinį, apimantį tiek mononesočiųjų, tiek polinesočiųjų rūgščių komponentus bei lipidinius nešiklius, kurie pagerina dermų pralaidumą ir stabilumą.
Rezultatas: gydytose odos vietose pastebimas intensyvus plaukų ataugimas per maždaug 20 dienų, kas sutapo su laiku, pastebėtu po fiziologinio dirginimo. Tai rodo, kad riebalų rūgštys yra esminiai mediatoriai ir, kas ypač svarbu, jas galima tiekti be audinių pažeidimo.
Be pagrindinių stebėjimų, tyrėjai atliko papildomas molekulines analizės: jie stebėjo plaukų kamieninių ląstelių proliferaciją, specifinių signalo kelių aktyvaciją (pvz., lipidinei metabolizmui ir proliferacijos žymenims būdingus mechanizmus) ir imuninės atsako modifikacijas.Regioninė mikroaplinka — audinių makrofagų ir adipocitų dialogas — pasirodė esanti raktas, lemiantis ar folikulas gali reenteruoti anageno fazę.
Taip pat atlikti kontroliniai eksperimentai: be riebalų rūgščių serumo, gydymas neparodė panašaus efekto, o neutralizuojant makrofagų signalus moduliuojant uždegimą, adipocitų aktyvacija ir plaukų ataugimas žymiai sumažėjo. Šios paralelinės kontrolės sustiprino priežastinį ryšį tarp makrofagų, adipocitų ir plaukų kamieninių ląstelių aktyvacijos.
Ribotumai, pernešimo į žmogų iššūkiai ir klinikinė perspektyva
Visgi yra keletas svarbių atsargumo pastabų. Riebalų rūgščių gydymas veikė tik ant folikulų, kurie buvo ramybės (telogeno) fazėje ir pasirengę priimti augimo signalą. Žmogaus galvos odos plaukų ciklai yra asinchroniški — skirtingi plaukai tuo pat metu būna skirtingose fazėse — todėl vietinis praskleidimas vienoje ploto vietoje gali duoti nevienodą efektą ant galvos odos.
Ilgalaikė plikimo (alopecijos) forma dažnai atsispindi folikulų miniaturizacija arba nuolatinis folikulų netekimas, o ne vien tik augimo signalo trūkumas. Tyrime naudoti plaukai buvo nuskausti, bet folikulai iš esmės liko nepažeisti ir neįgijo randinės degeneracijos. Todėl šių rezultatų perkėlimas iš pelių į žmones nėra trivialus — reikia įvertinti, ar formulė gali suaktyvinti folikulus, kurie yra stipriai miniaturizavę arba randėti po traumos ar uždegiminio proceso.
Be to, odos ir plaukų biologija tarp rūšių skiriasi: pelių odos regeneracijos dinamikos, riebalinių audinių santykis ir imunitetas gali nesutapti su žmogaus skalpu. Todėl prieš plačiai taikant tokius metodus reikalingi tolesni tyrimai su žmogaus odos modeliais, eks vivo organų kultūromis, o vėliau — saugumo ir veiksmingumo klinikiniai tyrimai (Phase I–III).
Klinikinių tyrimų eiga greičiausiai apims saugumo vertinimus dėl vietinio uždegimo, alerginių reakcijų ir ilgalaikio lipidinių formulės poveikio odos barjerui. Reikės nustatyti, ar nuolatinis riebalų rūgščių tiekimas gali sukelti nepageidaujamą imuninę modulaciją arba pakeisti odos mikrobiomą — abu tie veiksniai gali turėti įtakos ilgalaikei pacientų tolerancijai ir gydymo efektyvumui.
Reguliavimo požiūriu, vietiniai preparatai, kurių aktyvus komponentas yra lipidų mišinys, turės atitikti kosmetikos arba vaistinių priemonių reikalavimus, priklausomai nuo pateiktų klinikinių teiginių ir poveikio. Jei tikslas — gydyti patologišką plaukų slinkimą (pvz., androgenetinę alopeciją), gamintojai greičiausiai rinksis vaistų kūrimo kelią, o tai reikalauja griežtų klinikinių įrodymų ir ilgesnio galutinio įvertinimo.
Be to, reikia apžvelgti įvairių pacientų grupių atsaką: amžiaus, lyties, genetinių predispozicijų, hormoninių veiksnių, kartu vartojamų medikamentų poveikį. Pavyzdžiui, androgenetinėje alopecijoje vyrams svarbus dihidrotestosterono (DHT) poveikis folikulams — jei folikulai smarkiai miniaturizavę dėl hormoninio poveikio, vien riebalų rūgščių signalas gali būti nepakankamas.
Tokiu atveju potencialus gydymo protokolas gali reikalauti kombinuotų priemonių: lipidų serumo, hormoninio modulavimo arba kamieninių ląstelių terapijų derinio. Nors tai gali padidinti sudėtingumą, taip pat atsiveria galimybė sukurti personalizuotus gydymo planus, paremtus folikulų būkle ir paciento biologiniais žymenimis.
Kodėl tai svarbu
- Identifikuojama, kad adipocitai — dažnai nuvertinamos palaikomosios ląstelės — yra aktyvūs plaukų regeneracijos dalyviai.
- Pasiūlytas požiūris, galintis suteikti neinvazinį kelią sukelti plaukų augimui be chirurgijos ar ląstelių transplantacijos.
- Esama žinių apie riebalų rūgštis ir odos biologiją gali pagreitinti formulės kūrimą ir saugumo testavimą.
Komandos straipsnyje pažymima, kad žmonės išlaikė regeneracinę gebą užauginti plaukus po odos sužalojimo — tai išlieka kaip evoliucinis apsauginis mechanizmas — ir kad riebalų rūgščių signalo panaudojimas galėtų išnaudoti šią slepiamą galimybę be kenksmingo dirginimo. Tačiau tolesni tyrimai privalo tiksliau išaiškinti, kaip makrofagai priima sprendimą inicijuoti adipocitų riebalų rūgščių išskyrimą, kokie citokinai ir chemokinai dalyvauja šiame procese, ir ar kiti imuniniai ar metaboliniai veiksniai gali stiprinti arba silpninti efektą.
Be mechanistinių tyrimų, reikalingi ir technologiniai žingsniai: optimalios lipidų koncentracijos, stabilumo prailginimo, odos įsiskverbimo gerinimo bei nešiklių (carrier) pasirinkimo tyrimai. Formulės turi būti testuojamos ne tik dėl veiksmingumo, bet ir dėl kosmetinių savybių, tokios kaip lipumo jausmas, kvapas ir riebios plėvelės formavimasis, kurie lemia pacientų atitikimą ir ilgalaikį naudojimą.
Taip pat verta paminėti, kad riebalų rūgščių signalo moduliavimas atveria platesnes odos regeneracijos strategijas: panašūs mechanizmai gali būti tiriami randų remodeliavimui, odos trofizmo gerinimui ar net kai kurių lėtinio uždegimo sukeltų odos sutrikimų valdymui. Tokiu būdu šis atradimas gali turėti platesnį translacinį potencialą nei tik plaukų ataugimas.
Kol kas šis tyrimas siūlo plausiblų, biologiniu pagrindu grįstą kelią link naujų plaukų slinkimo terapijų ir pabrėžia sudėtingą tarpusavio ryšį tarp imuninės sistemos ląstelių, riebalinių ląstelių ir kamieninių ląstelių odos taisyme. Tolimesni darbai, įtraukiant žmonių audinių modelius ir klinikinius tyrimus, bus lemiami nustatant, ar šis požiūris eina link praktinės, saugios ir efektyvios terapijos pacientams, kovojantiems su plaukų slinkimu.
Galiausiai verta pabrėžti, kad sėkminga translacija nuo gyvūnų modelių iki klinikos dažnai reikalauja kelių iteracijų: optimizuotos molekulinės formulės, geresnio paciento parinkimo kriterijų, kombinacinio gydymo strategijų bei išsamios saugumo stebėsenos. Jei šie žingsniai bus įvykdyti, riebalų rūgščių pagrindu veikiantys vietiniai preparatai gali tapti reikšmingu papildomu įrankiu dermatologų arsenale, ypač pacientams su išlikusiais, nepažeistais folikulais, kurie tik laukia augimo signalo.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą