9 Minutės
Jei gimėte tarp 1981 ir 1995 metų, galbūt pastebėjote nerimą keliančią tendenciją: draugai, kolegos ar bendraamžiai dažniau diagnozuojami ligomis, kurios anksčiau buvo priskiriamos vėlesniam gyvenimo etapui. Ankstyvo atsiradimo vėžys, metaboliniai sutrikimai ir lėtinės virškinimo trakto problemos jau nebeatrodo kaip retas reiškinys. Mokslininkai įspėja, kad millenialų gyvenimo būdo modeliai išstumia vėžio naštą į jaunesnius amžiaus tarpsnius, tačiau praktiniai pokyčiai gali sumažinti riziką ir pagerinti sveikatą.
Kartų poslinkis vėžio rizikoje
Pasauliniai duomenys rodo ryškų ankstyvo amžiaus vėžio atvejų augimą. Nuo 1990 iki 2019 metų vėžio diagnozių skaičius tarp žmonių iki 50 metų padidėjo maždaug 79% visame pasaulyje, o mirtingumas šioje grupėje išaugo apie 28%. Tai nėra smulkūs svyravimai – tai tikras epidemiologinis poslinkis, kuriam reikia aiškinti. Kodėl tai vyksta dabar? Kelios priežastys susijusios su besikeičiančiais gyvenimo įpročiais, aplinkos poveikiu ir socialinėmis sąlygomis, kurios skiriasi nuo ankstesnių kartų.
Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai lemia didžiąją dalį šių pokyčių. Apie 80% vėžio atvejų laikomi sporadiniais, kas reiškia, kad jie kyla daugiausia dėl aplinkos ir gyvenimo būdo poveikių, o ne dėl paveldimų mutacijų. Ši sąvoka – aplinka ir gyvenimo būdas – apima, ką valgome, kiek judame, miego režimą, alkoholio vartojimą, lėtinį stresą, taršos poveikį ir vaistų vartojimo įpročius. Trumpai tariant: mūsų kasdienė aplinka ir įpročiai turi didelę reikšmę, o millenialų kasdienybė dažnai gerokai skiriasi nuo mūsų tėvų gyvenimo.
Mityba, vaikų nutukimas ir žarnyno mikrobioma
Vienas stipriausių ankstyvo vėžio augimo variklių yra mityba. Vaikų nutukimas pradėjo kilti jau 1980-aisiais ir nuo to laiko tęsėsi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, 2022 m. daugiau nei 390 milijonų vaikų ir paauglių nuo 5 iki 19 metų buvo antsvorio, iš jų apie 160 milijonų priskirta nutukimo grupei. Tai nėra tik kosmetinės etiketės: perteklinis svoris ankstyvame gyvenime susijęs su atsparumu insulinui, lėtiniu žemo laipsnio uždegimu ir hormoniniais disbalansais, kurie didina storosios žarnos, krūties ir endometriumo (gimdos gleivinės) vėžio riziką.
Svarbu pabrėžti, kad aukštas kūno masės indeksas (KMI) vaikystėje palieka ilgalaikę savo pėdsaką. Vienas meta-analizės tyrimas, apimantis daugiau nei 4,7 milijono žmonių, parodė, kad asmenys, turėję padidintą KMI ankstyvame amžiuje, susiduria su žymiai didesne storosios žarnos vėžio rizika suaugusio gyvenimo metu – maždaug 39% didesne vyrams ir 19% didesne moterims, palyginti su tais, kurie vaikystėje išlaikė sveiką KMI. Šie skaičiai rodo ne tik statistinį ryšį, bet ir biologinį mechanizmą, kuriame ankstyvieji metaboliniai pokyčiai nulemia vėlesnį pažeidžiamumą.
Mityba taip pat lemia žarnyno mikrobiomą. Dietos, kurių pagrindą sudaro itin perdirbti maisto produktai, mažina bakterijų įvairovę ir gali palankiai veikti štamas, gaminančius pro-uždegimines medžiagas. Tai sukuria žarnyno ekosistemą, kuri skatina gleivinės dirginimą, sutrikusią barjero funkciją ir ligas, pradedant dirgliosios žarnos sindromu ir baigiant peraugimu bakterijoms plonajame žarnyne. Paklauskite kambario trisdešimtmečių, kiek jų susiduria su lėtinėmis virškinimo problemomis, ir rankų neliks daug nuleistų – tai rodo, kad žarnyno sutrikimai tapo plačiai paplitę tarp jaunesnių suaugusiųjų.
Alkoholis, paslėpti chemikalai ir gėrimo įpročiai
Socialinis gyvenimas ir alkoholis daugeliui millenialų yra glaudžiai susiję. Kelerius dešimtmečius apie saikingą vyno vartojimą egzistavo nuomonė kaip apie galimą apsaugos priemonę, tačiau šiuolaikiniai įrodymai yra aiškūs: saugios alkoholio ribos nėra. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) etanolį klasifikuoja kaip 1-os grupės kancerogeną – tą pačią kategoriją kaip ir tabakas. Organizmas etanolį paverčia acetaldehidu, kuris pažeidžia DNR ir trukdo jos taisymui, didindamas mutacijų riziką.
Gėrimo įpročiai taip pat svarbūs. Nors vyresnės kartos gali vartoti alkoholį dažniau, millenialai dažnai linkę į alkoholio „pereinimą“ (binge drinking) – mažiau gėrimo dienų, bet didesnis kiekis vienu kartu. Šis modelis siejamas su padidėjusia kelių vėžio formų rizika ir kitomis žalingomis pasekmėmis sveikatai. Papildomai nerimą kelia tyrimas paskelbtas žurnale Environmental Science & Technology, kuriame nustatyta, kad daugelis alaus rūšių turi mažus perfluoroalkilinių medžiagų (PFAS) kiekius – ilgai išliekantys „amžini cheminiai“ junginiai, susiję su padidėjusia sėklidžių ir inkstų vėžio rizika. Tokie atradimai pabrėžia, kaip maisto ir gėrimų sauga bei taršos reguliavimas dera su prevencija.
Millenialų socialinis gyvenimas dažnai susijęs su alkoholiu ir maistu. (FoxysGraphic/Canva)
Miego stoka, cirkadinio ritmo sutrikimai ir DNR taisymas
Miego režimas pasikeitė kardinaliai dėl ekranų paplitimo, naktinio darbo ir 24/7 skaitmeninės kultūros. Apklausos rodo, kad millenialai ir Z karta miegui išleidžia vidutiniškai 30–45 minutes mažiau per naktį nei kūrimuosi gimę baby boomers. Dirbtinė nakties šviesa slopina melatoniną – hormono, veikiančio kaip antioksidantas ir reguliuojančio cirkadinį ritmą, kuris taip pat svarbus ląstelių dalijimosi laikui.
Lėtinis trumpas miegas ir cirkadinio ritmo sutrikimas sumažina DNR taisymo mechanizmų efektyvumą ir click melatonino apsaugines funkcijas. Kai taisymo procesai nusilpsta, o ląstelių ciklo laikas tampa netvarkingas, kaupiasi mutacijos ir didėja tikimybė, kad pažeista ląstelė progresuos link piktybinės formos. Kitaip tariant, prastas miegas nėra tik nemaloni problema – tai biologinis stresas, kuris sumuoja su kitais rizikos veiksniais ir padidina vėžio atsiradimo tikimybę.
Be to, miego trūkumas susijęs su metaboliniais pokyčiais – didėja apetitą reguliuojančių hormonų svyravimai, gali kilti uždegiminiai žymenys ir blogėti gliukozės tolerancija. Visa tai jungiasi su ankstyvo amžiaus metabolinėmis ligomis ir ilgalaikiu vėžio rizikos didėjimu.
Stresas, imunitetas ir lėtinio nerimo fiziologija
Millenialai dažnai nurodo aukštą nerimo ir lėtinio streso rodiklį. Biologiškai nuolatinis padidėjęs kortizolio ir su stresu susijusių mediatorų lygis skatina atsparumą insulinui, didina kraujospūdį ir slopina imuninę priežiūrą – imuninės sistemos gebėjimą pastebėti ir pašalinti netinkamas ląsteles. Tyrimai, siejantys lėtinį stresą su vėžio rezultatų blogėjimu, rodo, kad didesnis streso lygis gali būti susijęs su prasčiau prognoze, o kai kurios analizės nurodo net dvigubą mirtingumo riziką tarp tų, kuriems lėtinis stresas nėra tinkamai valdomas.
Stresas taip pat skatina uždegimą, kuris savo ruožtu kuria terpę, palankią vėžio pradžiai ir progresavimui. Todėl streso mažinimas nėra vien tik psichinės gerovės klausimas – tai mečiamas prevencijos komponentas, kurio poveikis matuojamas biologiniais žymenimis ir sveikatos rezultatų gerėjimu.
Vaistų vartojimo įpročiai ir netyčinės žalos
Jaunesnės kartos dažniau linkusios savarankiškai skirti vaistus, ilgalaikiai farmacijos preparatai vartojami simptomų kontrolei arba pasirenkami greiti sprendimai vietoje prevencijos. Tai kelia rizikų. Aukštas arba ilgalaikis paracetamolio vartojimas gali pažeisti kepenis ir gali būti susijęs su didesne kepenų vėžio rizika jautriose populiacijose. Kai kurių kontraceptinių tablečių ilgalaikis vartojimas šiek tiek padidina krūties ir gimdos kaklelio vėžio riziką, nors tuo pačiu sumažina kiaušidžių ir endometriumo vėžio riziką – tai kompromisas, kurį verta aptarti su gydytoju.
Dažnas antacidų ar antibiotikų vartojimas gali pakeisti skrandžio ir žarnyno terpę, galimai sudarydamas sąlygas, kuriose skatinami kancerogeniniai procesai dėl mikrobiotos pokyčių ar padidėjusio sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis. Tai subtilūs efektai, bet didelės populiacijos mastu jie susumuojasi ir prisideda prie bendros rizikos pakėlimo.
Savidiagnozės ir savarankiško medikamentų vartojimo papildomos pasekmės. (Dateline Health Africa)
Kokį pavojų prognozuoja artimiausia ateitis
Projekcijos kelia susirūpinimą. Pasauliniai vėžio atvejai turėtų išaugti nuo maždaug 20 milijonų 2022 m. iki beveik 35 milijonų iki 2050 m. – tai beveik 77% padidėjimas. Augimas daugiausia matomas virškinimo ir ginekologinių vėžio rūšių tarpe jaunuose suaugusiuosiuose, atspindėdamas nutukimo, mitybos, alkoholio vartojimo ir reprodukcinių modelių pokyčius. Tokie skaičiai kelia spaudimą sveikatos sistemoms, darbo rinkoms ir visuomenės gerovei, ypač jei prevencijos priemonės nebus stiprinamos.
Vis dėlto ši trajektorija nėra neišvengiama. Dauguma veiksnių, lemiančių šiuos pokyčius, yra modifikuojami. Viešosios sveikatos priemonės, geresnė maisto aplinka, politikos, ribojančios žalingų cheminių medžiagų poveikį, alkoholio žalos mažinimo strategijos, geresnė miego higiena ir prieinama psichikos sveikatos priežiūra gali sumažinti ankstyvo amžiaus vėžio augimo tempą. Individualiu lygmeniu tikslingi gyvenimo būdo pakeitimai duoda pamatuojamą naudą – nuo svorio reguliavimo iki miego gerinimo ir streso valdymo.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Torres, epidemiologė, specializuojanti gyvenimo būdo ir vėžio ryšiuose, pažymi: "Matome socialinių pokyčių biologines pasekmes. Gera žinia ta, kad dauguma šių rizikų yra išvengiamos. Sumažinus vaikų nutukimą, apribojus binge tipo alkoholio vartojimą, pagerinus miegą ir sprendžiant aplinkos poveikį, galime sumažinti vėžio atvejus. Prevencijos politikos turi būti tokios pat ambicingos kaip ir gydymo priemonės, kurias vystome." Jos komentaras pabrėžia, kad reikia tiek sisteminių priemonių, tiek praktinių patarimų asmeniniam elgesiui.
Praktiniai žingsniai rizikai mažinti
Mityba ir svoris
- Pirmenybę teikite pilnaverčiams maisto produktams: daržovėms, vaisiams, skaiduloms ir ribokite itin perdirbtų produktų vartojimą. Sveika mityba sumažina uždegimą, gerina mikrobiotos įvairovę ir mažina metabolinę naštą.
- Palaikykite vaikų mitybą ir fizinį aktyvumą – ankstyvos intervencijos padeda išvengti visą gyvenimą trunkančių metabolinių rizikų. Švietimas šeimose ir mokyklose labai svarbus siekiant ilgalaikių pokyčių.
Alkoholis ir cheminės medžiagos
- Pripažinkite, kad nėra saugios alkoholio ribos, kalbant apie vėžio riziką; mažinkite suvartojimą ir venkite vienkartinio piktnaudžiavimo. Saikingumas ar visiškas alkoholio atsisakymas sumažina daug sveikatos rizikų.
- Reikalaukite skaidrumo ir griežtesnės reguliacijos dėl PFAS ir panašių teršalų. Politinė ir visuomeninė spauda gali paskatinti gamintojus mažinti ilgalaikius taršos šaltinius ir gerinti produktų saugą.
Miegas, stresas ir medikamentai
- Teikite prioritetą pastoviam miego režimui, ribokite vėlyvų naktinių ekranų ir gydykite miego sutrikimus. Geras miegas atkuria imunitetą, palaiko DNR taisymą ir reguliuoja hormonų pusiausvyrą.
- Integruokite streso valdymo strategijas – nuo terapijos iki dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) ir bendruomenės palaikymo. Maži, kasdieniai įpročiai gali sumažinti lėtinio streso biologinį poveikį.
- Naudokite vaistus apgalvotai ir konsultuokitės su gydytoju dėl ilgalaikių receptinių preparatų bei kontraceptinių sprendimų. Individualizuotas požiūris leidžia įvertinti riziką ir naudą kiekvienam pacientui.
Millenialai nėra bejėgiai. Nelabai dideli, nuoseklūs pokyčiai mityboje, miegui, streso valdymui ir cheminių poveikių mažinimui gali pakeisti ateities rizikos profilį. Visuomeninės politikos ir klinikinės rekomendacijos turi sekti moksliniais įrodymais grįstus sprendimus, kad apsaugotų jaunesnes kartas. Ankstyvo amžiaus vėžio augimas yra visuomenės sveikatos įspėjimas; nuo to, kaip reaguosime dabar, priklausys dešimtmečiai, kurie ateis.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą