10 Minutės
Acetaminofenas — plačiai žinomas kaip paracetamolis ir parduodamas tokiais prekės ženklais kaip Tylenol ir Panadol — yra vienas dažniausiai vartojamų skausmą malšinančių vaistų visame pasaulyje. Nauji elgesio moksliniai tyrimai rodo, kad šis gerai žinomas nereceptinis preparatas gali pakeisti žmonių suvokimą apie pavojų ir tam tikrais atvejais paskatinti didesnį rizikos ėmimąsi. Nors stebimi poveikiai dažniausiai yra subtilūs, atsižvelgiant į vaisto paplitimą ir jo naudojimą skausmui bei temperatūrai mažinti, šios išvados kelia rimtą susidomėjimą tiek mokslininkų, tiek visuomenės sveikatos specialistų bendruomenėse. Svarbu aptarti, kokio pobūdžio eksperimentai tai nustatė, kokios teorinės mechanistikos gali būti, ir kokias praktines pasekmes tai gali turėti kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, vairuojant ar priimant finansinius sprendimus.
Kaip paprastas balionų žaidimas atskleidė rizikos elgesio pokyčius
2020 m. neurologas Baldwin Way ir jo kolegos iš The Ohio State University paskelbė seriją gerai suprojektuotų eksperimentų, kuriais siekta išsiaiškinti, ar viena, rekomenduojama suaugusiesiems skirta acetaminofeno dozė gali pakeisti, kaip dalyviai vertina riziką ir kaip elgiasi rizikos situacijose. Tyrime dalyvavo daugiau nei 500 universitetinių studentų, o kiekvienas savanoris buvo atsitiktinai priskirtas gauti arba 1 000 mg acetaminofeno — įprastinę vienkartinę, suaugusiesiems rekomenduojamą didžiausią dozę — arba placebą. Po vaisto arba placebų vartojimo dalyviai atliko kelias užduotis, skirtas vertinti tiek rizikos suvokimą, tiek realius sprendimus su rizika susijusioje užduotyje. Tyrimo dizainas apėmė dvigubą aklumą ir metodinius kontrolės elementus, kad būtų sumažintas placebo efektas ir išvengta eksperimentinių šališkumų.
Vienas iš geriausiai žinomų ir plačiai naudojamų testų šiame tyrime buvo balloon analog risk task (BART), t. y. baliono analogas rizikai. Šioje užduotyje dalyviai ekrane pompuoja virtualų balioną: kiekvienas pripūtimo paspaudimas suteikia hipotetinių pinigų, tačiau jei balionas sprogs, rinktinė suma prarandama. Dalyviai yra skatinami uždirbti kiek galima daugiau, tačiau turi nuspręsti, kada sustoti, kad neperžengtų saugaus ribos. Tai leidžia kiekybiškai vertinti rizikos ėmimo intensyvumą: daugiau pripūtimų reiškia didesnę riziką, bet ir didesnę galimą naudą.
Rezultatai rodė nuoseklų modelį: studentai, gavę acetaminofeno dozę, atlikdavo daugiau pripūtimų ir dažniau susprogdindavo savo balionus, palyginti su placebą gavusiais dalyviais. Paprasčiau tariant, vartojant vaistą dalyviai buvo linkę priimti didesnius statymus eksperimentiniame kontekste. Way ir bendraautoriai interpretavo šiuos duomenis kaip galimą acetaminofeno poveikį neigiamai emocinei reakcijai — pavyzdžiui, sumažėjusiai baimei ar nerimui, kurie paprastai riboja rizikos ėmimąsi. Tyrėjai pabrėžė, kad efektai yra nedideli pagal dydį (small effect sizes) ir kad laboratorinės užduotys negali visiškai atspindėti sudėtingų sprendimų realiame pasaulyje, tačiau pasikartojantis modelis keliuose eksperimentuose pateikia rimtą įrodymų pagrindą tolesniems tyrimams.
Suvokimas prieš emocijas: kas iš tikrųjų keičiasi?
Tyrėjai panaudojo papildomas apklausas, kuriose vertino, kaip dalyviai suvokia pavojų realaus gyvenimo hipotetinėse situacijose. Scenarijuose buvo pateikiami pavyzdžiai, tokie kaip statymas vienos dienos uždarbio azartiniame žaidime, šokimas su bungee virve nuo aukšto tilto arba vairavimas nepritvirtinus saugos diržo. Vienoje iš apklausų acetaminofeno vartotojai šiuos scenarijus įvertino kaip mažiau pavojingus nei kontrolinė grupė; kitame bandyme skirtumo nebuvo aptikta. Tokie mišrūs rezultatai rodo sudėtingą vaizdą: atrodo, kad vaistas gali slopinti afektines (emocines) reakcijas į riziką, o tai kartais pasireiškia ir elgesio pokyčiais; tačiau tai nebūtinai reiškia, kad objektyvus rizikos suvokimas visuomet tampa mažesnis. Kitaip tariant, acetaminofenas gali keisti ne tiek faktinį rizikos vertinimą, kiek emocinę reakciją į galimas neigiamas pasekmes.
„Atrodo, kad acetaminofenas sumažina neigiamus jausmus, kai žmonės svarsto riziką keliančias veiklas — jie tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę“, – komentavo Way, pristatydamas išvadas. Tyrėjai taip pat pažymėjo kelis svarbius apribojimus: poveikio dydžiai yra gana maži, o laboratoriniai modeliai, kad ir naudingai suteikdami valdomą kontekstą, negali pilnai atkartoti sudėtingų kasdienių sprendimų, kuriuos lemia ilgalaikiai įpročiai, socialinės normos ir papildomi rizikos veiksniai. Vis dėlto, kai pranešama, kad apie ketvirtadalį amerikiečių kas savaitę vartoja acetaminofeną, net ir menkas poslinkis rizikos suvokime ar emociniame reagavime gali turėti realių visuomenės sveikatos pasekmių, ypač situacijose, kur net nedidelis sumažėjimas aversijai gali padidinti sužeidimų ar klaidų riziką.
Acetaminofeno 3D molekulė
Ką sako mokslas apie mechanizmus
Tikslus mechanizmas, kaip acetaminofenas veikia emocijas ir sprendimų priėmimą, vis dar nėra iki galo išaiškintas. Kelios tyrimų kryptys rodo, kad vaistas gali paveikti smegenų zonas, susijusias su afektiniu apdorojimu — pavyzdžiui, priekine cinguliarine žieve (anterior cingulate cortex, ACC) ir insula — kurios dalyvauja skausmo, nerimo ir su rizika susijusių signalų interpretavime. Be to, yra hipotezių, kad acetaminofenas sąveikauja su serotonergine sistema arba endokanabinoidine signalizacija, taip pat gali daryti įtaką prostaglandinų sintezės kelyje centrinėje nervų sistemoje. Svarbu paminėti, kad kai kurios iš šių molekulinių paaiškinimų, pavyzdžiui, COX-3 hipotezė, yra prieštaringai vertinamos ir reikalauja papildomų tyrimų.
Kiti tyrimai sieja įprastų analgetikų vartojimą su sumažinta socialinio skausmo suvokimo jautrumu ir mažesniu empatiniu rūpesčiu, o tai rodo, kad analgetikai gali slopinti ne tik fizinį skausmą, bet ir platesnio spektro neigiamus afektinius atsakus. Taigi, mechanizmai greičiausiai yra daugialypiai: jie gali apimti tiek tiesioginį poveikį skausmo ir diskomforto grandinėms, tiek platesnį poveikį emocinių reakcijų apdorojimui bei kognityvinei prognozei (affective forecasting), kuri lemia, kaip aiškiai įsivaizduojame galimas neigiamas pasekmes.
Alternatyvūs psichologiniai paaiškinimai
- Sumažėjęs nerimas: jeigu acetaminofenas mažina nerimastingą laukimą ir su tuo susijusią fiziologinę įtampą, žmonės gali jausti mažiau skubos vengti galimų nuostolių ir dėl to imtis didesnės rizikos.
- Susilpnėjusi afektinė prognozė: vaistas gali paveikti gebėjimą gyvai įsivaizduoti neigiamas pasekmes, todėl emocinė kaina rizikingų pasirinkimų tampa mažesnė, o tai skatina rizikesnį elgesį.
- Kognityviniai efektai: kai kurie tyrimai rodo, kad acetaminofenas gali subtiliai veikti kognityvinius procesus, susijusius su dėmesiu, sprendimų priėmimu ir vertinimu, kurie taip pat prisideda prie elgesio pokyčių eksperimentiniuose uždaviniuose.
Platesnės pasekmės viešajai saugai ir politikai
Kadangi acetaminofenas yra aktyvus ingredientas šimtuose nereceptinių ir receptinių produktų, svarbu suprasti bet kokius elgesio poveikius. Net menkas padidėjimas rizikos ėmimuisi gali būti reikšmingas kontekstuose, tokiuose kaip vairavimas, darbo sauga, finansiniai sprendimai ar reagavimas į ekstremalias situacijas — aplinkose, kur sumažėjusi aversija į žalą gali pakeisti rezultatus. Tai nereiškia, kad acetaminofenas yra nesaugus, jei vartojamas pagal nurodymus: ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu turimi duomenys negriauna vaisto saugumo profilio skausmui ar temperatūrai malšinti. Vis dėlto šios išvados atskleidžia žinių spragą apie tai, kaip įprasti analgetikai gali paveikti emocijas ir sprendimų priėmimą už vien tik fizinio skausmo ribų.
2023 m. Vienos (University of Vienna) universitetas paskelbė tyrimą, kuriame plačiai vartojamų analgetikų naudojimas buvo susijęs su sumažėjusiu empatiniu rūpesčiu ir prosocialiu elgesiu. Tokie rezultatai sustiprina hipotezę, kad analgetikai gali paveikti socialinius ir afektinius procesus, kurie nebūtinai susiję tik su fiziniu skausmo malšinimu. Tokios tendencijos kelia klausimus ne tik apie asmeninio elgesio pasikeitimus, bet ir apie platesnes socialines pasekmes, pavyzdžiui, bendruomenių reagavimą į krizines situacijas ar tarpasmeninius santykius.
Apklausose dalyviai buvo prašyti įvertinti rizikos lygį vairuojant be saugos diržo. (shisuka/Canva)
Ką tyrėjai nori išbandyti toliau
Ateities darbai turėtų atsakyti į keletą atvirų klausimų. Pirma, ar poveikiai yra dozių priklausomi arba ar jie kaupiasi vartojant vaistą kartotinai? Antra, kurie neurocheminiai keliai realiai tarpininkauja elgesio pokyčius — serotonerginiai, endokanabinoidiniai, prostaglandinų keliai ar kiti? Trečia, ar pastebimi efektai generalizuojasi už jaunų suaugusiųjų imties ribų, t. y. ar jie pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su lėtiniu skausmu arba tiems, kurie reguliariai vartoja analgetikus? Ir svarbiausia: ar nedideli laboratoriniai efektai verčiasi į reikšmingus realaus pasaulio pakeitimus, tokius kaip padidėję avarijų, sužeidimų ar klaidingų sprendimų skaičius?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikalingi įvairūs metodai: dozių ir dozių-kartotinių tyrimų dizainai, ilgalaikiai stebėjimai, natūralistiniai stebėjimai ir didesni, gerai kontroliuojami eksperimentai, kurie naudoja imituotas realias užduotis (pvz., pažangūs vairavimo simuliatoriai) bei neinvazines neurovaizdavimo priemones, leidžiančias susieti elgesio pokyčius su smegenų funkcijos pasikeitimais. Tik tokiu būdu bus galima aiškiai nustatyti, ar ir kada acetaminofeno vartojimas daro praktiškai reikšmingą įtaką rizikos elgsenai.
Eksperto įžvalgos
Dr. Elena Ruiz, kognityvinė neuromokslininkė Global Institute for Behavioral Health, komentuoja: „Šios išvados yra intriguojančios, nes jos susieja gerai žinomą vaistą su subtiliais afektinio apdorojimo pokyčiais. Jeigu acetaminofenas mažina anticipacinį nerimą, kuris įprastai riboja rizikingus pasirinkimus, turime ištirti, kada ir kur toks efektas tampa reikšmingas. Daugeliui kasdienių panaudojimo atvejų tai greičiausiai nėra priežastis panikai, tačiau veiklose su dideliais padariniais — ilgas vairavimas, darbas su sunkiąja technika ar sprendimų priėmimas skubioje finansinėje situacijoje — verta apsvarstyti, ar praktinės gairės neturėtų būti atnaujintos.“
Dr. Ruiz priduria, kad logiškas kitas žingsnis būtų longitudinaliniai ir mechanistiniai tyrimai: „Mažas, gerai kontroliuojamas tyrimas, sekantis elgesio pokyčius po pakartotinio dozavimo ir kartu atlikę smegenų aktyvumo žemėlapius, padėtų išsiaiškinti, ar tai laikinas ir klinikinės reikšmės neturintis reiškinys, ar pastovus įtaka sprendimų priėmimui.“ Tokie tyrimai taip pat galėtų padėti susieti klinikinius naudą ir galimas elgesio rizikas, taip formuojant nuoseklias rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistams.
Ką verta prisiminti
Acetaminofenas išlieka svarbiu ir plačiai naudojamu vaistu skausmui ir karščiavimui malšinti. Išauganti įrodymų bazė, susiejanti vaisto vartojimą su nedideliais rizikos suvokimo ir elgesio pokyčiais, nekeičia jo vertės gydant ūminį skausmą ar mažinant temperatūrą. Tačiau ši tema pabrėžia platesnį principą: vaistai, skirti palengvinti kūno simptomus, gali turėti neplanuotų efektų emocijoms ir sprendimų priėmimui. Klinikams, pacientams ir politikos formuotojams protingas požiūris yra skatinti papildomus tyrimus ir sąmoningumą: geresnė informacija padeda žmonėms priimti pagrįstus sprendimus apie tai, kada vartoti analgetikus ir ar reikėtų vengti tam tikrų rizikingų veiklų netrukus po jų vartojimo. Paprastos praktinės rekomendacijos gali apimti atsargumą prieš užsiimant veikla, kurioje galimi rimti padariniai, ir konsultaciją su sveikatos priežiūros specialistu, jeigu kyla abejonių dėl ilgalaikio analgetikų vartojimo.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą