6 Minutės
Nauji ilgalaikiai tyrimai rodo, kad pagrindinis tikslas užkertant kelią 2 tipo cukriniam diabetui yra ne tiek skaičius ant svarstyklių, kiek pasiekti normalią nevalgius gliukozės koncentraciją kraujyje. Gyvenimo būdo pokyčiai, orientuoti į subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą, smarkiai sumažina diabeto riziką, net kai kūno masės sumažėjimas yra minimalus arba jo visai nėra. Šis požiūris pabrėžia metabolinę sveikatą, gliukozės kontrolę ir riebalų pasiskirstymą kaip svarbius prevencijos rodiklius, o ne vien svorį kaip vienintelį rodiklį.
Ką tyrimas nagrinėjo ir kodėl tai svarbu
Tarptautinė mokslininkų grupė stebėjo 1 105 žmones, kuriems buvo diagnozuotas prediabetas ir kurie dalyvavo 12 mėnesių trukmės gyvenimo būdo programa, pabrėžiančia sveikesnę mitybą, kalorijų kokybę, angliavandenių pasirinkimus bei padidintą fizinį aktyvumą. Dalyvių stebėjimas tęsėsi iki 10 metų, kad būtų galima nustatyti, kas pereina į 2 tipo cukrinį diabetą ir kokie ankstyvieji pokyčiai turi ilgaamžį poveikį. Tyrimo duomenys leidžia lyginti trumpalaikius metabolinius pokyčius su ilgalaike diabeto rizika ir išryškinti, kokios intervencijos veikia nepriklausomai nuo reikšmingo svorio sumažėjimo.
Po pirmųjų 12 mėnesių 234 dalyviai nepatyrė reikšmingo svorio kritimo. Iš šios grupės 51 asmuo pasiekė tyrimo komandos apibrėžtą prediabeto remisiją — jų nevalgius gliukozės koncentracija grįžo į normą. Per ilgalaikį stebėjimą paaiškėjo, kad šiame pogrupyje rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu sumažėjo maždaug 71% lyginant su 183 asmenimis, kuriems, nepaisant svorio nepakitimo, gliukozės rodikliai išliko sutrikę ir nepasiekė remisijos. Tai rodo, kad ankstyvas metabolinis atsakas gali būti stiprus ilgalaikės prevencijos prognostinis rodiklis.
Apsauginis efektas beveik sutapo su efektyvumu, matytu tarp dalyvių, kurie prarado svorį ir pasiekė remisiją — apie 73% rizikos sumažėjimas lyginant su tais, kurie numetė svorio, bet remisijos nepasiekė. Tokie rezultatai paskelbti Nature Medicine žurnale (Sandforth ir kt., Nat. Med., 2025), ir jie papildo esamą literatūrą apie metabolinės sveikatos prioritetus ir diabeto prevencijos strategijas.
Kodėl gliukozės kontrolė gali būti svarbesnė už svorį
Mokslininkai atkreipia dėmesį į riebalų pasiskirstymą organizme kaip vieną iš svarbiausių veiksnių. Pavienė analizė parodė, kad žmonės, kurie normalizavo nevalgius gliukozę be reikšmingo svorio kritimo, turėjo žemesnį visceralinio riebalų kiekį — metabolitiškai aktyvių riebalų sluoksnio, supančio vidaus organus — palyginti su tais, kurių gliukozės rodikliai išliko didesni. Visceraliniai riebalai yra glaudžiai susiję su insulino rezistencija, kuri yra pagrindinis 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmas.
Tai reiškia, jog intervencijos, mažinančios kepenų riebalų kiekį ir visceralinę adipocitų aktyvumą bei gerinančios ląstelių jautrumą insulinui, turi didelę reikšmę diabeto prevencijoje. Tokie pokyčiai gali atsirasti dėl keletos veiksnių — patobulintos mitybos sudėties (didesnis skaidulų, mažesnis rafinuotų angliavandenių suvartojimas), reguliarus aerobinis krūvis ir jėgos treniruotės, taip pat mažesnis per dieną suvartojamo perdirbtų riebalų kiekis. Svarbu, kad šie poveikiai dažnai pasireiškia nepriklausomai nuo bendro svorio pokyčio, todėl metabolinė gerovė gali pagerėti be išskirtinio kūno masės sumažėjimo.
Diabetologas Andreas Birkenfeld iš Tübingen universiteto pabrėžia: „Normalios nevalgius gliukozės koncentracijos atstatymas yra svarbiausias tikslas užkertant kelią 2 tipo cukriniam diabetui, o ne vien skaičius ant svarstyklių. Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba teigiamai veikia gliukozės kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus praranda svorio.“ Šis teiginys atspindi klinikinę patirtį ir eksperimentinius duomenis, rodančius, kad metaboliniai pokyčiai – insulino signalizacijos pagerėjimas, sumažėjusi uždegiminė aktyvacija adipocituose, bei mažesnis kepenų ir visceralinio riebalų kiekis — lemia gliukozės normalizaciją.
Tie, kurie pasiekė prediabeto remisiją (R), net ir nepatyrę svorio sumažėjimo, rečiau pereidavo į 2 tipo diabetą, palyginti su tais, kurie remisijos nepasiekė (NR).
Reikšmė gydymui ir visuomenės sveikatai
Tyrimo autoriai teigia, kad dabartinės gairės, kurios dažnai pabrėžia kūno masę ar svorio sumažėjimą kaip pagrindinius tikslus, galėtų būti peržiūrėtos. Pernelyg didelis susitelkimas į svorį gali demotyvuoti žmones, kurie patiria metabolinius pagerėjimus dėl gyvenimo būdo pokyčių, tačiau sunkiai meta svorį. Tai gali turėti neigiamą poveikį prevencijos programoms ir nepakankamai įvertinti intervencijų naudą tiems, kuriems gliukozės rodikliai gerėja be didelio kūno masės sumažėjimo.
„Ateityje 2 tipo diabeto prevencijos ir gydymo gairės turėtų atsižvelgti ne tik į svorį, bet pirmiausia į gliukozės kontrolę ir riebalų pasiskirstymo modelius,“ — sako Reiner Jumpertz-von Schwartzenberg, taip pat atstovaujantis Tübingen universitetui. Tokia gairių korekcija skatintų plačiau matuoti metabolinius rodiklius (pvz., nevalgius gliukozę, HbA1c, kepenų riebalų indeksus ir, kai tinkama, vaizdavimo būdus visceralinio riebalų kiekiui įvertinti) ir remtis įrodymais, kurie parodo gerovės pagerėjimą nepriklausomai nuo svorio.
Šis shiftas politikos ir klinikinių rekomendacijų lygmenyje reikštų didesnę vertę matuojamiems nevalgius gliukozės pagerėjimams ir intervencijoms, žinomoms mažinti visceralinį riebalų sluoksnį — pavyzdžiui, reguliariam aerobiniam aktyvumui, pasipriešinimo treniruotėms (jėgos treniruotėms) ir mitybos modeliams, kurie mažina kepenų riebalus ir gerina insulino jautrumą (pvz., Viduržemio jūros tipo mityba, mažesnis rafinuotų angliavandenių suvartojimas, didesnis skaidulų kiekis ir subalansuotas riebalų profilio pasirinkimas). Tokie pokyčiai gali būti įgyvendinami per bendruomenines programas, pacientų švietimą ir integruotą sveikatos priežiūros praktiką, jungiančią dietologus, širdies ir kraujagyslių specialistus bei endokrinologus.
Praktiniai patarimai žmonėms su prediabetu
- Tikslo nustatymas: kartu su svorio tikslais, daug dėmesio skirkite nevalgius gliukozės ir HbA1c pagerinimams — normali gliukozė yra aiškus, empiriškai patvirtintas prevencijos tikslas. Reguliarus kraujo gliukozės stebėjimas ir HbA1c matavimai padeda įvertinti ilgalaikę cukraus kontrolę ir koreguoti intervencijas.
- Mityba ir fizinis aktyvumas: dėmesys mitybos kokybei (didesnis skaidulų kiekis, nerafinuoti kompleksiniai angliavandeniai, sveikieji riebalai, mažesnis transriebalų bei rafinuotų cukrų suvartojimas) kartu su reguliarumu fizinėje veikloje gali sumažinti visceralinį riebalų kiekį ir pagerinti insulino jautrumą net ir be didelio svorio kritimo. Aerobinė veikla (pvz., 150 min./sav.) ir jėgos treniruotės 2–3 kartus per savaitę yra rekomenduojamos.
- Reguliari kontrolė: ankstyva prediabeto remisija prognozuoja ženkliai mažesnę ilgalaikę riziką pereiti į 2 tipo diabetą, todėl nuolatinis medicininis stebėjimas, individualizuoti gyvenimo būdo pokyčiai ir, prireikus, gydytojo konsultacijos yra svarbios prevencijos dalys.
Šis tyrimas neneigia svorio mažinimo privalumų daugeliui žmonių, bet perorientuoja prevenciją: metabolinė sveikata ir riebalų pasiskirstymas gali būti stipresni būsimų komplikacijų ir diabeto rizikos prognozatoriai nei vien svoris. Klinikams, gairių rengėjams ir visuomenės sveikatos specialistams gali tekti apsvarstyti niuansuotesnes, individualizuotas tikslines priemones — ir pacientams tai suteikia vilties, nes matomi gliukozės rodiklių pagerėjimai turi realų ilgalaikį apsauginį poveikį, net jei svarstyklės rodo lėtą pokytį.
Be to, verta paminėti, kad individualūs biologiniai skirtumai, genetikos ir ankstesnės medicininės būklės taip pat įtakoja gliukozės reguliavimą. Todėl personalizuotas požiūris — derinantis mitybos pakeitimus, fizinio aktyvumo planą, elgesio pokyčių strategijas ir, esant būtinybei, farmakologinę paramą — išlieka geriausia praktika. Ateities tyrimai, įtraukiantys detalesnius vaizdavimo tyrimus ir metabolinius biomarkerius, turėtų padėti dar aiškiau nustatyti, kurioms pacientų grupėms konkrečios intervencijos yra efektyviausios ir kaip optimizuoti prevencijos programas visuomenės sveikatos mastu.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą