9 Minutės
Daugelis iš mūsų numoja ranka į praleistą žodį, miglotą rytą ar užsispyrusį galvos skausmą. Tokie kasdieniai išgyvenimai dažniausiai yra nepavojingi, tačiau retai jie gali būti ankstyvieji smegenų naviko (smegenų auglio) požymiai. Supratimas, kokius subtilius pokyčius verta stebėti, gali sutrumpinti kelią iki ankstyvos diagnozės, greitesnio ištyrimo ir tinkamo gydymo planavimo.
Why early detection of brain tumours is so difficult
Smegenų navikai yra santykinai reti, o jų ankstyvieji simptomai dažnai atitinka įprastus kasdienius sutrikimus: stresą, prastą miegą, migrenas ar hormoninius svyravimus. Toks sutapimas apsunkina ankstyvą atpažinimą tiek pacientams, tiek gydytojams. Tyrimai ir pacientų pasakojimai rodo pasikartojančią schemą: neaiškūs simptomai dažnai atmetami arba priskiriami labiau paplitusioms priežastims, dėl to vėluoja nukreipimas į kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir konsultacija su specialistu.
Net jeigu simptomai kelia nerimą, žmonės kartais laukia savaites ar mėnesius, kol kreipiasi pagalbos: pirminės sveikatos priežiūros vizitai būna riboti, arba pokyčiai atrodo paaiškinami — „esu pavargęs“, „tai tik stresas“ arba „reikia naujų akinių“. Tačiau kai atsiranda keli neįprasti požymiai kartu arba kai simptomas yra labai neįprastas ir išlieka ilgą laiką, verta skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Seven easy-to-miss symptoms patients reported
Toliau pateikti septyni įspėjamieji ženklai iš pacientų pasakojimų ir klinikinių aprašymų. Turėjimas vieno ar kelių iš jų dar nereiškia, kad tai smegenų navikas, tačiau tokie pokyčiai yra verti dėmesio, jeigu yra nauji, progresuojantys arba nepaaiškinami. Šių požymių atpažinimas, neurologinė apžiūra ir tinkamas siuntimas į vaizdinės diagnostikos tyrimus gali pagreitinti gydymo pradžią ir pagerinti išgydymo galimybes.
1. Trouble finding words
Kai kurie žmonės pastebi, kad dažniau sustoja pokalbio metu, jiems sunku prisiminti daiktų pavadinimus arba jie negali suformuluoti aiškių sakinių. Kalbos sutrikimai gali kelti nerimą ir psihologinį diskomfortą — vienas pacientas net užrašė simptomus, nes negalėjo jų ištarti garsiai. Žodžių radimo sunkumai gali būti susiję su nuovargiu, streso poveikiu ar kitomis laikinais priežastimis, tačiau staigus kalbos pablogėjimas ar palaipsnis kalbos prastėjimas reikalauja skubaus neurologinio įvertinimo. Gydytojams svarbu išklausyti konkrečius pavyzdžius, pavyzdžiui, ar žmogus painioja žodžius, ar pakeičia tarimą, ar svetimų žodžių supratimo sutrikimas yra nuolatinis.
2. Persistent brain fog
Pacientai dažnai apibūdina bendrą „miglotumą“: sumažėjusį dėmesį, lėtesnį mąstymą ir trumpalaikės atminties spragas. Buvo užfiksuotų atvejų, kai žmogus užsakė pasitarimą su šeimos gydytoju, bet pamiršo, kodėl jis užsirašė į tą vizitą. Smegenų miglotumas (cognitive fog) turi daug galimų priežasčių — menopauzė, miego sutrikimai, depresija, vaistų poveikis ar metaboliniai sutrikimai — bet kai jis pasireiškia kartu su kitais neurologiniais simptomais (pvz., kalbos pokyčiais ar vienpusišku tirpimu), tai tampa signaliniu ženklu, reikalingu išsamesniam patikrinimui.
Smegenų miglotumas kartu su kitais simptomais gali būti požymis, kuriam verta skirti dėmesį.
3. Numbness or tingling, especially on one side
Naujas tirpimas ar keistas dilgčiojimas, kuris juda arba paveikia tik vieną veido, rankos ar kojos pusę, gali rodyti pažeidimą smegenų jutimo takuose. Kelios pacientų istorijos aprašė vienpusišką veido ar liežuvio tirpimą. Nors periferinės priežastys (pvz., įspaustas nervas kakle ar petyje) yra gana dažnos, asimetriškas arba progresuojantis jutimo sutrikimas reikalauja neurologinio vertinimo. Gydytojas tikrins jutimo ribas, galimus reflekso pokyčius ir galvos bei kaklo regiono ypatumus, kad atskirtų centrinę (smegenų) nuo periferinės priežasties.
4. Changes in vision or visual distortion
Pranešti regos simptomai apima dvigubą matymą, neryškias zonas arba tiesias linijas, kurios atrodo išlenktos. Vienas pacientas pastebėjo, kad buitinės taurės ar puodeliai jam atrodė iškreipti, kol galiausiai suprato, kad pasikeitė jo rega. Regos iškraipymai gali kilti dėl akių ligų, migrenų ar neurologinių priežasčių; staigūs, netipiški ar keisti regos pokyčiai, ypač kartu su kitais simptomais (pvz., galvos skausmu arba vienpusišku silpnumu), reikalauja skubios medicininės pagalbos ir oftalmologinio bei neurologinio tyrimo.
Regos pokyčiai kartu su kitais simptomais gali būti smegenų naviko požymis.
5. Messy handwriting and fine-motor decline
Maži, bet nuoseklūs rankos ir akių koordinacijos sutrikimai — iškreipta ar neryški rašysena, sunkumai sagstant drabužius arba atliekant smulkius tikslumo reikalaujančius veiksmus — gali rodyti motorinės kontrolės sričių smegenų pažeidimą. Pavargimas arba įtemptumas gali paaiškinti vienkartinę klaidą, tačiau nuolatinis smulkiųjų motorikos įgūdžių praradimas yra priežastis kreiptis į neurologą. Gydytojai vertina rašysenos pokyčius, rankų jėgą, smulkiosios motorikos užduotis ir galimą simetriškumą tarp pusių.
6. Subtle personality or behaviour shifts
Staigūs nuotaikos, motyvacijos ar elgesio pokyčiai dažnai priskiriami perdegimui (burnout), gyvenimo stresams ar psichikos sutrikimams. Tačiau kai žmogus tampa neįprastai ir ilgai dirglus, abejingas arba užsidaręs, tai gali atspindėti funkcinių pokyčių prefrontalinėje žievėje — srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą, elgesio kontrolę ir asmenybės niuansus. Šiuos pokyčius dažnai pastebi šeimos nariai ar artimieji, o pacientas pats gali jų nepastebėti. Tokiu atveju ankstyva neurologinė ir psichologinė įvertinimo kombinacija gali padėti atskirti navikinę priežastį nuo psichikos sutrikimų ar socialinių veiksnių.
7. Headaches that are new, persistent or different
Galvos skausmai yra labai dažni ir paprastai nepavojingi. Tačiau galvos skausmai, kurie stiprėja, tęsiasi savaites, pasikartoja kasdien arba yra visiškai kitokio pobūdžio nei įprasti asmens skausmai, turėtų būti rimtai vertinami. Galvos skausmas, susijęs su kitais neurologiniais požymiais — regos pakeitimais, raumenų silpnumu ar kalbos sutrikimais — didina tikimybę, kad reikalinga vaizdinė diagnostika, pavyzdžiui, MRT. Be to, skausmo pobūdžio, lokalizacijos, laikotarpio ir laiko dydžio išsami anamnezė padeda nustatyti, ar reikalingas skubus siuntimas į ligoninę.
Scientific context and diagnostic advances
Smegenų navikai apima platų spektrą: nuo lėtai augančių navikų iki agresyvių piktybinių formų, tokių kaip glioblastoma. Klinikinis vaizdas daugiausia priklauso nuo naviko vietos, dydžio ir augimo greičio: navikai kalbos zonose veikia kalbėjimą ir supratimą, tie, kurie yra arti motorinės žievės, veikia judesius, o pakitusios sritys šalia regos takų gali sutrikdyti matymą. Dėl navikų retosios prigimties šeimos gydytojams tenka subalansuoti budrumą ir žinojimą, kad kur kas didesnė tikimybė — simptomus sukelia gerybinės arba laikinos problemos.
Moksliniai ir technologiniai pasiekimai siekia pagerinti ankstyvą aptikimą. Pirmoje grandyje naudojami kognityviniai atrankos testai leidžia kiekybiškai įvertinti atminties, kalbos ir dėmesio pokyčius bei nustatyti modelius, kada vertinga siųsti pacientą į neurologinę konsultaciją ar į MRT. Skysčių biopsijos (liquid biopsy) — kraujo tyrimai, ieškantys cirkuliuojančios naviko DNR — yra aktyviai tiriama sritis. Nors šie metodai dar nėra kasdienės rutinos dalis, jie turi potencialą anksčiau identifikuoti navikus arba prioritetizuoti pacientus, kuriems reikalinga MRT.
Taip pat vystomi dirbtinio intelekto sprendimai, kurie analizuoja elektroninius sveikatos įrašus, siekdami aptikti rizikos ženklus, ir automatizuotos nuorodų sistemos, kurios supaprastina nukreipimą į tolimesnius tyrimus. Tokios technologijos stengiasi sutrumpinti diagnostinį vėlavimą, tuo pačiu vengiant perteklinių vaizdinių tyrimų pacientams su maža rizika.
Greičiau nustatyta diagnozė yra svarbi: mažesni navikai dažnai reikalauja mažiau invazinių gydymo metodų, jų gydymo rezultatai dažnai yra geresni, taip pat lengviau išsaugoma funkcija ir gyvenimo kokybė. Todėl gerinamos gairės ir klinikinės praktikos schemos, kurios orientuotos į greitesnį perėjimą nuo simptomų atsiradimo prie vaizdinės diagnostikos ir specialisto konsultacijos.
Practical advice: when to see a doctor
- Užsirašykite ir sepkite pokyčius, kurie yra nauji, progresuojantys arba neįprasti jūsų įprastai sveikatai.
- Kreipkitės medicininės pagalbos, jei keli neįprasti simptomai pasireiškia kartu (pvz., galvos skausmai su regos pokyčiais ar kalbos sunkumais).
- Būkite atkaklūs bendraujant su pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, jeigu simptomai lieka nepaaiškinti; paklauskite apie neurologinę apžiūrą ar vaizdinę diagnostiką, kai tai pagrįsta.
Expert Insight
„Kadangi smegenų naviko simptomai sutampa su daugeliu įprastų būklių, gydytojų slenksčio vertė ieškant priežasčių turėtų būti žema, kai pacientai praneša apie išliekamus, naujus arba asimetriškus neurologinius požymius“, — sako dr. Eleanor Mills, neurologė ir klinikinė tyrėja. „Paprasti lovos pusės kognityviniai testai, dėmesys šeimos pastebėjimams dėl asmenybės pokyčių ir ankstyvas siuntimas atlikti MRT, kai yra indikacijų, gali būti lemiami laiko iki diagnozės aspektai.“
Implications, technology and future prospects
Ankstyvo aptikimo tyrimai juda keliomis kryptimis: AI pagrįsta elektroninių sveikatos įrašų analizė, geresni kraujo biomarkeriai ir supaprastintos siuntimo grandinės pirminėje priežiūroje. Šios technologijos siekia sumažinti diagnostinį vėlavimą, tuo pačiu išvengiant nereikalingų tyrimų pacientams su maža rizika. Integruojant kelias duomenų sroves — klinikinius simptomus, trumpus kognityvinius testus ir biomarkerius — galima sukurti efektyvesnius filtrus, kurie padėtų nustatyti, kuriems pacientams reikia skubios MRT ir neurologinės konsultacijos.
Iš paciento perspektyvos pagrindinė žinutė yra praktinė: pasitikėkite savo pojūčiu, kad kažkas ne taip, ir pateikite gydytojui konkrečius pavyzdžius. Jei pastebite išliekantį kalbos sutrikimą, vienpusišką tirpimą, naujus regos iškraipymus, smulkiosios motorikos blogėjimą ar ilgalaikį asmenybės pokytį, prašykite neurologinio įvertinimo. Konkretūs pavyzdžiai — kada ir kaip dažnai simptomai pasireiškia, ar jie sukelia funkcijų praradimą darbe ar namuose — labai padeda gydytojui priimti sprendimą dėl tolimesnių tyrimų.
Pacientai, kurie dalijosi savo patirtimis, pabrėžė vieną pagrindinę mintį: jei pokytis jums atrodo nenormalus, patikrinkite jį — net jeigu vėliau paaiškės, kad tai nebuvo rimta problema. Toks patvirtinimas gali būti gyvybiškai svarbus, kai tai nėra niekas — o taip pat gyvybiškai svarbus, kai tai yra. Ankstyvas veikimas gali suteikti daugiau gydymo galimybių ir geresnę prognozę.
Related: Long-Term Contraceptive Pill Use Linked With Brain Tumor Risk
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą