7 Minutės
Kodėl reikėtų atsargiai dalintis vonios kambario priemonėmis
Keliaujant ar būnant ne namuose kartais pagunda pasiskolinti rankšluostį, skustuvą ar dantų šepetėlį atrodo menka. Tačiau mikrobiologijos ir epidemiologijos tyrimai rodo, kad dalinimasis kasdienėmis vonios priemonėmis gali pernešti patogenus – bakterijas, virusus ir grybus – kurie ant audinių, plastikų ir metalų gali išlikti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių ar ilgiau. Vienkartinė sąlytis dažnai kelia palyginti mažą riziką, tačiau kartotinis arba įprastas dalinimasis didina kolonizacijos ar infekcijos tikimybę ir gali atverti kelią antibiotikams atsparioms atmainoms, kurios yra sunkiau gydomos.
Mokslo pagrindas: kiek laiko patogenai išlieka ant paviršių
Laboratoriniai tyrimai, matuojantys patogenų išgyvenamumą ant skirtingų medžiagų, rodo didelius skirtumus, priklausomai nuo organizmo ir paviršiaus savybių. Kai kurie grybai, pavyzdžiui, Aspergillus genties atstovai, gali išlikti gyvybingi ant audinių ir plastiko daugiau nei mėnesį. Tam tikros bakterijos, įskaitant kai kurias Staphylococcus rūšis, gali išsilaikyti ant sauso paviršiaus mėnesius ar net metus. Daugelis kvėpavimo takų ir herpeso virusų išlieka ant paviršių valandas ar kelias dienas, o be kiauto esantys (non-enveloped) virusai arba tie, kuriuos apsaugo organinės liekanos ant daiktų, gali išlikti dar ilgiau.
Svarbu pažymėti, kad šie išlikimo duomenys gaunami iš kontroliuotų eksperimentų, kuriuose kintama temperatūra, drėgmė ir medžiagos tipas. Realios perdavimo sąlygos priklauso ir nuo šeimininko veiksnių (odos pažeidimų, imuninės sistemos būklės), kontakto dažnio ir perduoto mikrobų kiekio. Randomizuoti kontroliuojami tyrimai, kuriuose tyčia žmonės būtų veikiami naudotų asmeninių daiktų, etiškai neįmanomi, todėl dauguma žmogaus duomenų remiasi stebimaisiais protrūkių pranešimais ir namų ūkių perdavimo studijomis.
Daiktas 1: Rankšluosčiai — odos infekcijų nešėjai
Rankšluosčiai po naudojimo sukuria šiltą, drėgną mikroaplinką, kuri palanki odos mikrobitui išlikti. Stebimojo pobūdžio tyrimai rodo ryšį tarp rankšluosčių dalijimosi ir odos infekcijų perdavimo. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas tarp paauglių, užsiimančių kontakto sportu, nustatė, kad tie, kurie dalinosi rankšluosčiais, žymiai dažniau sirgo antibiotikams atsparaus Staphylococcus aureus infekcija. Kitame namų ūkio tyrime šeimose, kurios dalijosi rankšluosčiais, buvo užfiksuotas didesnis stafilokokų plitimas tarp narių.
Staphylococcus aureus gali sukelti impetigą (paviršinę odos infekciją), o retai – ir invazines ligas, pavyzdžiui, sepsį, jei bakterija patektų į kraują per žaizdas ar nubrėžimus. Ypač pažeidžiami yra sportininkai ar žmonės, turintys pjūvių, nikstelėjimų ar nuolatinį odos trintį. Paprastinis rankų plovimas su muilu sumažina paviršinius mikrobus, bet nesterilizuoja odos; todėl reguliarus drėgnų rankšluosčių dalijimasis kaupia riziką ir didina bendrą ekspoziciją.
Praktiniai higienos patarimai apima atskirų rankšluosčių naudojimą, karštą skalbimą (jei įmanoma – 60 °C arba daugiau) ir kruopštų džiovinimą. Viešuosiuose sporto klubuose ar bendruomenių erdvėse verta naudoti individualius arba aiškiai pažymėtus rankšluosčius bei reguliariai dezinfekuoti kabyklas ir dėklus, kad būtų sumažintas kryžminis užteršimas.
Daiktas 2: Dantų šepetėliai — kraujo ir seilių keliamas pavojus
Dantų šepetėliai liečiasi su seilėmis ir gali šiek tiek pažeisti dantenas, sukeldami mikroskopinį kraujavimą, kuris suteikia tiesioginį kelią krauju plintantiems patogenams. Iš naudotų dantų šepetėlių tyrimuose išskiriamos potencialiai patogeninės bakterijos, tokios kaip Staphylococcus, Escherichia coli ir Pseudomonas. Herpes simplex virusas 1 tipo (HSV-1) ir kiti virusai laboratorinėmis sąlygomis gali išgyventi ant plastikinių šerelių kelias dienas, palankiose sąlygose net ilgiau.
Dalinimasis dantų šepetėliu gali perduoti HSV-1 (herpeso pūsleles), Epstein–Barr virusą (glandulinę karštligę) ir — retais, bet dokumentuotais atvejais — krauju plintančius virusus, pavyzdžiui, hepatitą C, jei ant šepetėlio yra užkrėsto kraujo pėdsakų. Daug žmonių, užsikrėtusių hepatitu C, yra besimptomiai ir nežino savo būklės, todėl dalinimasis burnos higienos priemonėmis gali sukelti netyčinį perdavimą.
Rekomendacijos: nelikti prie šepetėlių be identifikacijos, laikyti juos atskirai, kad šereliai nesiliestų, reguliariai keisti dantų šepetėlį kas ~3 mėnesius arba po ligos ir leisti šepetėliams pilnai išdžiūti. Kelionėse naudokite kelioninius šepetėlius arba kaupkite savo komplektą, kad išvengtumėte skolinimosi iš kitų.
Daiktas 3: Skustuvai — įpjovimai, kraujas ir žmogaus papilomos virusas
Skustuvai yra ypač rizikingi, nes jie dažnai sukelia nedidelius įpjovimus ir gali nešioti matomą arba nematomą kraują. Žmogaus papilomos virusai (ŽPV/HPV), sukeliančius paprastus karpas ir kitus odos pažeidimus, gali išlikti ant negyvo paviršiaus ir yra siejami su plitimu per bendrus higienos reikmenis. Skustuvai taip pat gali perduoti kitus krauju plintančius agentus, jei ant jų yra užterštas biologinis skystis.
Dermatologai ir infekcijų kontrolės specialistai dažniausiai pataria, kad kiekvienas asmuo turėtų naudoti savo skustuvą ir nekartoti dalinimosi, siekiant sumažinti odos patogenų ir krauju plintančių infekcijų tarpinį perdavimą. Vienkartiniai skustuvai, reguliariai keičiamos galvutės ir sausų paviršių džiovinimas tarp naudojimų mažina užsikrėtimo riziką.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skustuvų laikymo ir priežiūros praktikas: nepalikite ašmenų ilgai drėgnose vietose, reguliariai plaukite ir džiovinkite rankenas, o prieinamose bendrose erdvėse rinkitės vienos paskirties arba individualiai žymėtas priemones.
Kokie asmenys yra labiausiai pažeidžiami?
Tam tikros grupės turi didesnę infekcijų riziką dėl dalinimosi vonios kambario daiktais: žmonės su pažeista oda (pjūviai, nubrozdinimai), asmenys su susilpnėjusia imunine sistema (naujagimiai, vyresnio amžiaus žmonės, pacientai, vartojantys imunosupresantus) ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, prastai kontroliuojamu diabetu, kuris silpnina imuninį atsaką. Sportininkai ir kiti asmenys, patiriantys dažnas odos traumas ar intensyvų prakaitavimą, taip pat yra labiau linkę į odos infekcijas, perduodamas per užterštus audinius ir asmeninius daiktus.
Be to, socialiniai ir aplinkos veiksniai — pavyzdžiui, bendros persirengimo spintelės, daug žmonių aptarnaujami būstai, nepatenkinamos skalbimo ir džiovinimo sąlygos — gali padidinti bendrą riziką. Sveikatos priežiūros įstaigose ir slaugos namuose reikėtų laikytis griežtesnių asmeninių daiktų politikų, kad nebūtų paveikti jautrūs pacientai.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Siekiant sumažinti perdavimo riziką, laikykitės šių higienos rekomendacijų: venkite dalintis rankšluosčiais, skustuvais ir dantų šepetėliais; laikykite asmeninius daiktus atskirai ir pažymėkite juos; skalbkite rankšluosčius ir skalbinius aukštoje temperatūroje, gerai išdžiovinkite; keiskite dantų šepetėlį kas maždaug 3 mėnesius arba po ligos; naudokite vieno vartotojo vienkartinius skustuvus arba reguliariai keiskite skustuvo galvutes; leiskite kietiems daiktams pilnai išdžiūti tarp naudojimų ir reguliariai valykite rankenas bei laikiklius tinkamu dezinfekciniu tirpalu.
Kelionėse rekomenduojama pasiimti kompaktišką asmeninį rankšluostį, kelioninį dantų šepetėlį ir skustuvą, kad nereikėtų skolintis. Jei skolintis iš tiesų neišvengiama, rinkitės sausą, švarų rankšluostį arba naują skustuvo peilį ir stenkitės vengti tiesioginio odos kontakto su naudotais burnos priežiūros daiktais.
Techninės priežiūros gairės: skalbkite rankšluosčius ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje, kai tai įmanoma; naudokite džiovyklę arba saulės šilumą, kad paspartintumėte džiovinimą; reguliariai sterilizuokite arba dezinfekuokite laikiklius ir vonios paviršius; viešuosiuose erdvėse teikti prioritetą vienkartiniams sprendimams arba aiškiai atskirtiems dėklams.
Ekspertų komentaras
"Mikrobų išlikimas ant paviršių yra kintamas, bet principas paprastas: daiktai, kurie liečiasi su gleivinėmis ar pažeista oda, didina riziką," sako dr. Sarah Mitchell, infekcinių ligų gydytoja ir visuomenės sveikatos lektorė. "Įprotis nenaudoti bendrų dantų šepetėlių, skustuvų ir rankšluosčių yra mažos sąnaudos, didelio naudingumo priemonė. Rinkose ar aplinkose, kur yra jautrių asmenų — naujagimių, vyresnio amžiaus žmonių, organų transplantacijos gavėjų — griežtos asmeninių daiktų taisyklės gali užkirsti kelią rimtoms pasekmėms."
Išvados
Laboratoriniai išlikimo tyrimai ir protrūkių analizės rodo, kad rankšluosčiai, dantų šepetėliai ir skustuvai gali perduoti patogenus realiomis sąlygomis. Nors vienkartinis ir retas sąlytis su artimo žmogaus daiktu gali būti mažos rizikos, pastovus dalijimasis žymiai padidina kolonizacijos ir infekcijos tikimybę, įskaitant antibiotikams atsparias bakterijas ir krauju plintančius virusus. Saugiausias požiūris – laikyti šias asmeninės higienos priemones kaip individualios paskirties; rūpestingai skalbti ir laiku keisti daiktus; bei vengti dalinimosi ypač namuose, kuriuose gyvena pažeidžiami asmenys. Papildomas dėmesys praktinei higienai, tinkamam skalbimui ir džiovinimui bei aiškioms taisyklėms bendroms erdvėms gali reikšmingai sumažinti perdavimo riziką ir pagerinti namų bei bendruomenės sveikatą.
Šaltinis: theconversation
Palikite komentarą