7 Minutės
Didelė retrospektyvinė analizė, apėmusi beveik pusę milijono medicininių įrašų, 2023 m. parodė pasikartojančius ryšius tarp sunkių virusinių infekcijų ir padidėjusios neurodegeneracinių ligų — įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligas — rizikos. Tyrėjai identifikavo 22 patikimus ryšius tarp ankstesnės virusinės ekspozicijos ir vėlesnio neurodegeneracijos vystymosi, kas sustiprina samprotavimą, jog tam tikros virusinės ligos ir jas lydinti uždegiminė reakcija centrinėje nervų sistemoje gali būti svarbūs, galbūt modifikuojami demencijos bei gretutinių sutrikimų rizikos veiksniai.
Kaip buvo atliktas tyrimas ir kokie pagrindiniai rezultatai
Tyrėjų grupė panaudojo epidemiologinį, duomenimis grįstą metodą, skenuodama medicininius įrašus, kad surastų sąsajas tarp virusinių diagnozių ir šešių pagrindinių neurodegeneracinių ligų. Pradinėje atrankos fazėje buvo palyginti maždaug 35 000 Suomijos pacientų, kuriems buvo diagnozuota neurodegeneracija, su 310 000 atitinkamai atrinktų kontrolinių asmenų. Ši analizė iškėlė 45 kandidatines asociacijas, kurias vėliau testavo nepriklausomame patvirtinimo rinkinyje — Jungtinės Karalystės Biobanke (apie 100 000 įrašų). Galiausiai liko 22 tvirtos ir pakartojamos sąsajos.
Tarp ryškiausių radinių buvo reikšmingas ryšys tarp virusinio encefalito (smegenų uždegimo, kurį sukelia virusas) ir vėlesnio Alzheimerio ligos vystymosi: pacientai, turėję istoriją su virusiniu encefalitu, turėjo gerokai didesnę tikimybę vėliau susirgti Alzheimeriu. Sunkių kvėpavimo takų infekcijų — pavyzdžiui, pneumonijos po gripo — istorija buvo susijusi su didesne rizika susirgti Alzheimerio liga, demencija, Parkinsono liga ir amiotrofine lateraline skleroze (ALS). Taip pat pastebėtos sąsajos su žarnyno virusinėmis infekcijomis, virusiniu meningitu ir varicella-zoster viruso reaktivacija (juostine pūsleline), kurios buvo susijusios su keliais neurodegeneraciniais pasekmėmis.
Tyrimo duomenimis, kai kurios asociacijos išliko matomos iki 15 metų po infekcijos. Svarbu pažymėti, jog tyrėjai nepastebėjo nė vieno atvejo, kuriame ankstesnė virusinė ekspozicija sumažintų vėlesnę neurodegeneracinę riziką — ryšiai buvo vien kryptimi: infekcija siejosi su padidėjusia rizika.
Neurotropinių virusų vaidmuo ir smegenų uždegimas
Apie 80 % tyrimo identifikuotų virusų priskiriami prie neurotropinių — tai reiškia, jog šie patogenai gali kirsti arba paveikti kraujagyslių smegenų barjerą ir tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti nervinio audinio uždegimą. Neuroinflammacija (nervų sistemos uždegimas) yra žinomas veiksnys, prisidedantis prie Alzheimerio, Parkinsono ir kitų degeneracinių ligų patofiziologijos. Virusinė infekcija gali inicijuoti arba pagreitinti patologinius procesus: baltymų neteisingo sulipimo (misfolding), imuninės sistemos aktyvaciją, sinapsių praradimą arba neuronų mirties grandines.
Kaip virusai gali paveikti ilgalaikę neuronų sveikatą?
Virusai ir jų indukuota uždegiminė reakcija gali veikti keliais tarpusavyje susijusiais mechanizmais:
- Tiesioginis infekcijos poveikis: neurotropiniai virusai gali patekti į CNS ir pažeisti neuronus ar glijos ląsteles.
- Imuninė disbalansas: sisteminis uždegimas keičia mikroglijos (smegenų imuninės sistemos) veiklą, o ilgainiui mikroglijos gali tapti pernelyg aktyvios ir pradėti pažeidinėti sveikus neuronus.
- Proteopatijos įtakos: uždegimas arba virusinė invazija gali skatinti patologinio baltymo (pvz., amyloidų ar tau) kaupimąsi arba sutrikdyti baltymų perdirbimą.
- Vaskulinės ir metabolinės grandinės: sunkios infekcijos gali pažeisti smegenų kraujagysles, sukelti mikroinfarktus ar ilgalaikius metabolinius sutrikimus.
Visgi verta pabrėžti: retrospektyviniai duomenys leidžia identifikuoti koreliacijas, bet ne tiesioginį priežastinį ryšį. Reikia papildomų mechanistinių ir perspektyvinių (prospektyvių) tyrimų, kad būtų patvirtintas viena ar kitas priežastingumo grandis.
Ankstesni duomenys ir platesnis kontekstas
Minėta analizė susilieja su kitais pastarųjų metų radiniais. Pavyzdžiui, 2022 m. atliktas tyrimas susiejo Epšteino–Barro virusą (EBV) su žymiai padidėjusia išsėtinės sklerozės rizika. Tokie darbai rodo platesnį modelį: dažnos virusinės ekspozicijos, ypač pasireiškiančios kaip sunki ar sisteminė infekcija, gali turėti ilgalaikių neurologinių pasekmių tam tikruose imlumo profiliuose.
Ką tai reiškia visuomenės sveikatai ir kaip tai interpretuoti
Autoriai pabrėžia, kad egzistuoja vakcinos kelioms iš aptiktų patogenų — gripo, pneumokokinės pneumonijos ir varicella-zoster (juostinės pūslelinės) vakcinos yra prieinamos ir sumažina hospitalizacijų bei sunkių ligos atvejų skaičių. Nors vakcinos visiškai neišvengia visų infekcijų, mažinant sunkių virusinių ligų skaičių ir su jomis susijusį sisteminį bei nervų uždegimą, teoriškai galima sumažinti ateities neurodegeneracinės rizikos prieaugį populiacijos lygiu.
Kokia praktinė nauda ir ką verta daryti dabar?
- Skiepijimas: didinti vakcinacijos aprėptį tarp rizikos grupių (vyresnių asmenų, lėtinių ligų turinčių pacientų), siekiant sumažinti sunkių infekcijų atvejų.
- Greitesnė diagnostika ir gydymas: ankstyvas antivirotinis gydymas sunkių virusinių infekcijų atvejais galėtų sumažinti uždegimo trukmę ir intensyvumą.
- Stebėsena po infekcijų: pacientams, patyrusiems sunkią CNS ar sisteminę infekciją, gali būti naudingesnė neurologinė priežiūra ir ilgalaikė stebėsena.
Vis dėlto reikia vengti perteklinės interpretacijos: vien virusinė infekcija nereiškia, kad asmuo būtinai susirgti demencija. Rizika priklauso nuo daugialypių veiksnių — genetinio jautrumo, bendros sveikatos, imuninės sistemos būklės ir gyvenimo būdo. Todėl viešosios sveikatos strategijos turėtų būti subalansuotos, remtis įrodymų baze ir orientuotos į rizikos mažinimą, o ne paniką.
Studijos trūkumai ir tolimesni moksliniai žingsniai
Reikia aiškiai pažymėti tyrimo ribotumus. Pirmiausia, retrospektyvinis dizainas reiškia, kad atrandami ryšiai gali būti įtakoti konfounderių (pvz., kitų ligų, gyvenimo sąlygų, socioekonominių veiksnių), diagnostikos arba kodavimo skirtumų tarp sveikatos sistemų. Detection bias (aptikimo šališkumas) gali atsirasti, jei pacientai, dažniau lankęsi ligoninėse dėl infekcijų, irgi dažniau buvo tiriami dėl kognityvinių sutrikimų vėliau.
Tolimesni veiksmai, kurių imtis patartina mokslinėje bendruomenėje:
- Prospektyvūs kohortų tyrimai, kur pacientai sekti ilgą laiką jau nuo infekcijos momento, su išsamia informacija apie vakcinaciją, komorbiditetus ir gyvenimo būdą.
- Mechanistiniai laboratoriniai tyrimai (pvz., gyvūnų modeliai, ląstelinės kultūros), kurie paaiškintų, kaip konkretūs virusai ar uždegiminiai kaskadiniai procesai prisideda prie baltymų patologijos ar neuronų praradimo.
- Klinikiniai tyrimai, nagrinėjantys, ar intervencijos (pvz., vakcinacija, ankstyvas antivirotinis gydymas ar uždegimą slopinantys vaistai) gali sumažinti vėlesnę neurodegeneracinę riziką.
Tik atlikus tokio tipo tyrimus bus galima labiau aiškiai atsakyti į esminius klausimus apie priežastingumą ir praktines prevencijos galimybes.
Pritaikymas kasdieniame gyvenime: ką verta žinoti asmeniškai
Jei perskaitėte šią analizę ir susirūpinote savo ar savo artimųjų rizika, verta pasvarstyti šiuos paprastus, tačiau praktiškus žingsnius:
- Patikrinkite, ar jūsų vakcinacijos profilis yra atnaujintas — ypač gripui, pneumokokams ir, jei rekomenduojama, vėjaraupių/juostinės pūslelinės vakcinai.
- Saugokite bendrą sveikatą: kontroliuokite kraujospūdį, cukraus kiekį, palaikykite fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą — šie veiksniai taip pat daro poveikį demencijos rizikai.
- Esant sunkioms infekcijoms, ypač su neurologiniais simptomais (sumišimas, stipri galvos skausmas, sąmonės pasikeitimai), kreipkitės į gydytoją ir laikykitės paskirtų gydymo rekomendacijų.
Tokia elgsena ne garantuos visiškos apsaugos, tačiau prisideda prie rizikos mažinimo ir geresnės sveikatos priežiūros kokybės.
Apibendrinant: ši didelė medicininių įrašų analizė prideda naują sluoksnį prie vis kauptų įrodymų, jog sunki virusinė infekcija ir su ja susijęs uždegimas gali padidinti riziką vėlesnėms neurodegeneracinėms ligoms. Tai didina poreikį gilinti supratimą apie virusų mechanizmus smegenų pažeidime ir stiprina argumentą už efektyvias visuomenės sveikatos priemones — ypač vakcinaciją ir greitą infekcijų gydymą — siekiant sumažinti sunkių virusinių ligų ir hospitalizacijų skaičių.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą