Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-10Baltoji nykštukė atskleidė Žemės tipo planetos chemijąTyrimas LSPM J0207+3331 baltoji nykštukės atmosferoje atskleidė 13 sunkiųjų elementų. Tai rodo, kad vėlyvoje stadijoje buvo sunaikinta diferencijuota, Žemės tipo planeta; atradimas praplečia supratimą apie planetų evoliuciją.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-10Ilgi žirafų kojos: kaip jos taupo širdies energijąTyrimas rodo, kad žirafų ilgos kojos sumažina širdies energijos sąnaudas, pakeldamos širdį arčiau galvos. Aptariami evoliuciniai kompromisai, elafės minties eksperimentas, kraujospūdžio ribos ir pasekmės biomechanikai bei ekologijai.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-08Neutrinų oscilacijos: aiškiausias iki šiol vaizdasMokslininkai sujungė NOvA ir T2K duomenis ir sukūrė detaliausią neutrinų oscilacijų žemėlapį, stiprindami CP pažeidimo užuominas ir siaurindami neutrinų masių eiliškumo ribas.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-08Ekstremaliai masyvios žvaigždės ir pirmosios galaktikosNaujas modelis rodo, kad keli ekstremaliai masyvūs ir trumpai gyvenę žvaigždžių milžinai galėjo praturtinti globulinius spiečius, paveikti pirmųjų galaktikų chemiją ir suformuoti tarpinės masės juodąsias skyles.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-05Mažos torsinės Alfveno bangos Saulės koronoje ir jų reikšmėAptikta smulkių torsinių Alfveno bangų koronoje ir jų vaidmuo koronos šildyme bei saulės vėjo pagreitinime. Straipsnyje nagrinėjami stebėjimo metodai, reikšmė Žemei ir pasekmės misijoms bei technologijoms.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-11-01Fotonicinė žvakidė ant Subaru atskleidė asimetrijąPirmą kartą ant Subaru teleskopo panaudota fotoninė žvakidė leido atskleisti β CMi žvaigždės vandenilio disko kompaktišką, sparčiai besisukantį ir iš dalies asimetrinį pobūdį; metodas praplečia aukštos raiškos astronomijos galimybes.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-31Stratosferinė aerozolių injekcija: rizikos ir ribotumaiAnalizė atskleidžia, kad stratosferinė aerozolių injekcija (SAI) nėra paprastas sprendimas: fizikos, medžiagų tiekimo ir geopolitikos ribotumai daro ją rizikinga, techniškai sudėtingą ir praktikoje abejotiną.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-30Kaip AMIGO ištaisė JWST neryškumą kosmoseSidnėjaus mokslininkų sukurtas AMIGO programinis sprendimas pašalina JWST AMI detektoriaus „brighter‑fatter“ neryškumą, grąžindamas aštrius infraraudonųjų spindulių vaizdus egzoplanetoms, žvaigždėms ir kitoms silpnoms struktūroms.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-29Archyviniai dangaus blyksniai ir branduoliniai bandymaiTyrimas nagrinėja vidurio XX a. dangaus apžvalgų tranzientus (POSS-I) ir jų ryšį su viršžeminiais branduoliniais bandymais bei UAP pranešimais, siůlydamas naują požiūrį žišmogaus poveikį dangui.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-29Dvigalvės plokščiosios kirmėlės: kūno ašies elastingumasTyrimas apie Stenostomum brevipharyngium atskleidžia natūraliai atsirandančius dvigalvius plokščiosios kirmėles ir jų palikuonių gebėjimą apversti kūno ašį. Įžvalgos apie regeneraciją, kamienines ląsteles ir bioelektrinius signalus.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-28Paslėptos Arkties azoto gamyklos po jūros ledu atradimasMokslininkai atrado po Arkties jūros ledu gyvenančias bakterijas, galinčias fiksuoti azotą. Tai keičia supratimą apie Arkties azoto ciklą, jūrų biogeochemiją ir gali turėti pasekmių klimato bei maisto tinklams.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-27Pietų vandenyno paslėpta šiluma gali netikėtai išsiveržtiNauji klimato modeliai rodo, kad Pietų vandenyno sukaupta šiluma gali būti staiga išlaisvinta po šimtmečių, sukeldama pasaulinį atšilimo pliūpsnį net po to, kai emisijos taps neigiamos. Straipsnis aptaria pasekmes klimato politikai ir prisitaikymui.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-27Marsas: CO2 ledo blokai tuneliuoja kopas ir grioviusLaboratoriniai eksperimentai rodo, kad Marso kopas perkasantis tuneliavimas gali būti sukeltas sezoninių CO2 ledo blokų sublimacijos. Tyrimas paaiškina vingiuotus griovius, levees ir galines ertmes, atitinkančias palydovines nuotraukas.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-23Kalio izotopai atskleidžia proto‑Žemės fragmentus ir istorijąMokslininkai aptiko subtilų kalio izotopų disbalansą seniausiose Žemės uolienose, rodantį, kad proto‑Žemės fragmentai galėjo išlikti po milžiniško susidūrimo. Tyrimas jungia lauko mėginius, masių spektrometriją ir simuliacijas.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-18Kurios planetos susiformavo pirmos Saulės sistemoje?Išsamus paaiškinimas, kodėl mokslininkai ginčijasi dėl planetų formavimosi tvarkos, apžvelgiant akreciją, disko nestabilumą, radiometrinį datavimą, kraterių analizę ir ateities misijas, kurios gali išspręsti Saulės sistemos chronologiją.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-182024 m. rekordas: pasaulinė šiltnamio dujų koncentracija šokaWMO ataskaita rodo, kad 2024 m. atmosferos CO2, metano ir azoto oksido koncentracijos pasiekė istorines aukštumas. Straipsnyje aptariami priežastys, natūralių surinktuvų silpnėjimas, pasekmės visuomenei ir keli veiksmingi sprendimai emisijoms mažinti.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-17Salterella: retos kambrinės biomineralizacijos istorijaStraipsnis apie mikroskopinę kambrinę fosiliją Salterella: jos unikalią išorinę kriauklę ir vidinį mineralinį įdėklą, tyrimų metodus, galimą ryšį su žieduotojais (Cnidaria) ir reikšmę biomineralizacijos istorijai.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-15Pasaulinė ataskaita: klimato ribos ir rizikos 2025GTPR 2025 įspėja, kad žmonija artėja arba jau peržengė kritines klimato ribas: koraliniai rifai, poliarinės ledo plokštės ir AMOC kelia ilgalaikę riziką. Ataskaita siūlo priemones rizikai mažinti ir teigiamoms pertvarkoms skatinti.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-13Nauji eksperimentai: kaip Rapa Nui „vaikščino“ Moai statulosNauji eksperimentai ir simuliacijos rodo, kad Rapa Nui gyventojai galėjo „vaikščioti“ Moai statulas naudodami virves ir kontroliuojamą svyravimą. Tyrimas sujungia fiziką, archeologiją ir etnografinę medžiagą.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-10-12Arielis: ar Uranuso palydovas turėjo milžinišką vandenyną?Studija žurnale Icarus pateikia įrodymų, kad Arielis — Uranuso palydovas — galėjo turėti požeminį vandenyną apie 170 km gylio. Tyrimas derina paviršiaus kartografiją ir potvyninių įtempimų modelius, o rezultatai skatina tolimesnes misijas į Uraną.
