5 Minutės
Nustebinantis ryšys tarp skrandžio ritmų ir psichikos sveikatos
Naujas Danijos Aarhuso universiteto ir Vokietijos Žmogiškųjų mitybos instituto tyrimas atskleidžia statistiškai reikšmingą sąsają tarp lėtų elektros ritmų skrandyje ir smegenų veiklos modelių, susijusių su nuotaikos sutrikimais. Naudodami smegenų veiklos įrašus iš 209 regionų ir tuo pačiu metu fiksuodami skrandžio elektros aktyvumą 199 suaugusių dalyvių, autoriai nustatė, kad neįprastai stipri sinchronija — arba susiejimas — tarp skrandžio lėtų bangų ir smegenų tinklų buvo susijusi su didesniu savarankiškai nurodytu nerimu, depresijos simptomais ir suvokiamu stresu.
Mokslinis pagrindas: žarnyno–smegenų ašis ir „antrinės smegenys“
Virškinimo traktą sudaro tanki neuronų tinklo sistema, vadinama enteriniu nervų tinklu, dažnai vadinama „antrinėmis smegenimis“. Ji bendrauja dviem kryptimis su centrine nervų sistema per kelius, tokius kaip vagus nervas, ir humoralinius signalus (hormonai, imuniniai veiksniai, metabolitai). Dauguma tyrimų apie žarnyno ir smegenų sąveikas akcentavo mikrobiomos sudėtį ir žemesnės žarnos funkciją; šis naujas darbas orientuojasi į skrandžio lėtas bangas — pastovias, žemos dažnio elektrines pacemakerio señales, generuojamas skrandžio sienelėje — ir jų laikinį ryšį su smegenų neuraline veikla.
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai rezultatai
Tyrėjai sujungė viso smegenų vaizdavimo duomenis ir skrandžio elektros ritmo matavimus, kad apskaičiuotų fazinį susiejimą tarp skrandžio ir smegenų signalų. Psichikos sveikata buvo vertinta patikrintais klausimynais, apimančiais nerimą, depresinius simptomus ir stresą. Visame imtyje stipresnis skrandžio–smegenų susiejimas koreliavo su didesne psichologine našta, o silpnesnis susiejimas atitiko geresnį savijautos vertinimą. Svarbu paminėti, kad rezultatai yra koreliaciniai: duomenys nenustato priežastinio ryšio krypties ir neparodo konkrečių mechanizmų, kaip skrandžio ritmai ir nuotaika vienas kitą veikia.
Ką sako tyrėjai
Neuromokslininkas Micah Allen (Aarhuso universitetas) pažymi, kad „intuityviai stipresnė kūno ir smegenų komunikacija dažnai laikoma sveika, tačiau šiuose duomenyse neįprastai padidėjęs skrandžio–smegenų susiejimas atrodo susijęs su didesne psichologine našta — galbūt tai sistemos įtampos ženklas.“ Bendraautorė Leah Banellis priduria, kad „ši žarnyno sritis iki šiol buvo palyginti mažai tirta; daugiausia dėmesio skiriama mikrobiomai ir žemesnei žarnai. Mūsų rezultatai rodo, kad skrandžio ritmai nusipelno didesnio dėmesio emocinės sveikatos tyrimuose.“ Tyrimas paskelbtas žurnale Nature Mental Health.
Pasekmės: žymenys, diagnostika ir būsimi intervencijų keliai
Jei tai būtų pakartota ir patvirtinta didesnėse, įvairesnėse imtyse, skrandžio ritmai galėtų tapti papildomu biomarkeriu, gerinančiu psichikos sveikatos diagnozavimo tikslumą ir laiko nustatymą. Objektiniai periferiniai signalai — tokie kaip elektrogastrogramos (EGG) įrašai arba kiti skrandžio pacemakerio aktyvumo matavimai — galėtų padėti identifikuoti subklinikinį sutrikimą, atskirti besikryžiuojančius psichiatrinius sindromus arba stebėti gydymo atsaką.
Ateityje gali būti įmanoma moduliuoti skrandžio grįžtamąjį ryšį į smegenis — pavyzdžiui, per taikytąjį neuromoduliavimą, mitybos intervencijas, farmakologiją ar vaginio nervo stimuliaciją — siekiant sumažinti simptomus, tačiau tokios intervencijos šiame etape yra spekuliatyvios. Autoriai pabrėžia, kad vaistai, maistas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali įtakoti skrandžio ritmus, todėl suprasti šiuos ryšius yra labai svarbu prieš pritaikant išvadas klinikoje.
Apribojimai ir tolimesni žingsniai
Pagrindiniai apribojimai apima kryžminį dizainą, pasikliaujant savarankiškai užpildytais klausimynais psichikos sveikatos vertinimui ir imties demografinį aprėptį. Mechanizmai, tarpininkaujantys skrandžio–smegenų sinchronijai, lieka neaiškūs: ar skrandžio signalai keičia neuroninių tinklų būsenas, ar įtemptos smegenys moduliuoja skrandžio pacemakerio aktyvumą, ar egzistuoja trečias veiksnys, veikiantis abu? Būsimi tyrimai turėtų derinti longitudinalius dizainus, intervencinius protokolus, daugiacentrines imtis ir mechanistinius gyvūnų eksperimentus, kad ištirtų priežastinius ryšius ir biologinius kelius.
Ekspertų įžvalga
Dr. Elena Ruiz, klinikinė neurofiziologė, nebuvo susijusi su tyrimu, komentuoja: „Stebėjimas, kad periferinės, lėtos oscilacijos tokio organo kaip skrandis sutampa su centrinės tinklų veikla, yra įdomus ir atitinka vis didesnį suvokimą apie kūno–smegenų kilpas. Klinikai reikės atkuriamumo ir eksperimentų, kurie manipuliuotų skrandžio ritmais, kad pamatytume, ar keičiasi su nuotaika susiję rezultatai. Potencialas yra reikšmingas: neinvaziniai matavimai vieną dieną galėtų papildyti psichiatrinį vertinimą.“
Susijusios technologijos ir tyrimų kryptys
Atsirandančios priemonės šioje srityje apima nešiojamą elektrogastrografiją, patobulintus multimodalius neurovaizdavimo protokolus, skaičiavimo metodus kryžminės spektro ir fazinio susiejimo analizei bei uždaro ciklo neuromoduliacijos sprendimus. Integruojant mikrobiomos profilį, autonominės nervų sistemos stebėjimą ir uždegimo žymenis bus lengviau sudaryti išsamų žarnyno–smegenų dinamikos vaizdą, svarbų psichikos sveikatai.
Išvados
Šis tyrimas pabrėžia anksčiau mažai pastebėtą žarnyno–smegenų ašies dimensiją: lėti skrandžio elektriniai ritmai, kurie nuosekliai sutampa su smegenų veikla, gali būti susiję su emocine būsena ir psichiatriniais simptomais. Nors priežastinis ryšys tebėra neišspręstas, atradimas atveria perspektyvią tyrimų kryptį periferinių biomarkerių ir naujų intervencijų nuotaikos sutrikimams vystyme. Prieš klinikinius pritaikymus reikalingi didesni, longitudinalūs ir mechanistiniai tyrimai, tačiau darbas pabrėžia, kaip kūno ritmai — net iki skrandžio pacemakerio lygio — gali formuoti mūsų psichinį gyvenimą.
Šaltinis: yahoo
Komentarai